TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bręsta mintis trumpinti prezidento vadžias

2014 09 17 6:00
Rasa Juknevičienė: "Viską ramiai galėtume apsvarstyti prieš naują dviejų kadencijų prezidento rinkimų ciklą." Alinos Ožič nuotrauka

Sudėtinga pastarojo meto geopolitinė situacija, taip pat po penkerių metų vyksianti prezidentų kaita politikams kelia minčių diskutuoti apie galimybę perskirstyti dabartines aukščiausių šalies institucijų funkcijas.

Viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių, konservatorių šešėlinės vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mano, kad iki kitų prezidento rinkimų likusį laiką galima naudingai išnaudoti politinėms diskusijoms apie galimą valdžios funkcijų perdalijimą.

“Viską ramiai galėtume apsvarstyti prieš naują dviejų kadencijų prezidento rinkimų ciklą. Nes imtis reformų kadencijų viduryje būtų sudėtinga, tai sukeltų nereikalingos sumaišties”, - LŽ sakė Seimo narė. Būti prezidentu tam pačiam asmeniui Konstitucija leidžia tik dvi kadencijas iš eilės - 10 metų. Kad diskusijos turėtų racionalų grūdą, konservatorės nuomone, būtina atsiriboti nuo šių dienų personalijų.

Tuo metu kiti Seimo nariai R. Juknevičienės idėją vertina skeptiškai. Jų nuomone, keisti Konstitucijoje įtvirtintą valdžios funkcijų padalijimą nėra reikalo.

Baugus Ukrainos pavyzdys

Anot R. Juknevičienės, dauguma žmonių tokiuose kraštuose kaip Lietuva, kur nėra labai senų demokratijos tradicijų, laikosi nuostatos, kad kur kas geriau, kai visos valdžios vadžios yra vieno žmogaus rankose. “Tokia sistema neblogai veikia, kol į prezidentus sekasi išrinkti atsakingą žmogų. Bet įsivaizduokime, kad gali nutikti ir kitaip, ypač turint galvoje tai, jog mums dar ilgai gali tekti gyventi su tokiu kaimynu, kokį turime dabar, kuris meta didelius pinigus į kaimynų kraštų politinį gyvenimą”, - sakė politikė.

Remdamasi Ukrainos pavyzdžiu ji priminė, kad 2010 metais išsirinktas prezidentas Viktoras Janukovyčius, turėjęs labai didelę įtaką bei galias, tiesiog “kanibalizavo” Ukrainą - neliko kariuomenės, į atsakingus postus buvo paskirti Kremliui lojalūs žmonės. “Ir tai įvyko be jokių didelių diskusijų. Žinoma, šiandieninė Lietuva - nepalyginti politiškai stipresnė valstybė. Esu už tai, kad būtų stipri demokratija ir stiprus tiek visuomenės, tiek jos išrinktų žmonių gebėjimas subalansuoti politines valdžių galias”, - teigė TS-LKD atstovė.

Neramu dėl VSD

Politikė prisipažino, kad šiuo metu didžiausią nerimą jai kelia žvalgybos institucijų kontrolė, ypač Valstybės saugumo departamento (VSD) situacija. “Man atrodo, kad ateityje didelių problemų turėsime vien dėl to, jog labai neteisingai sudėliojome šio departamento vadovo poziciją. Tai neturėtų būti taip eksponuojamas, politizuotas paskyrimas”, - mano R. Juknevičienė.

O pats VSD, anot jos, turėtų būti normali žvalgybos institucija, pavaldi kuriai nors iš ministerijų. “Ir santykis su Vyriausybe turėtų būti kur kas labiau išryškintas, žinoma, paliekant ryšį su prezidentu. Nes jis, kaip valstybės galva, turi gauti visą savo darbui reikalingą informaciją”, - sakė Seimo narė.

R. Juknevičienė taip pat mano, kad prezidentui numatyta skirti per didelį skaičių pareigūnų, dalį tokių skyrimų drąsiai galima būtų patikėti Seimui ar Vyriausybei. Pavyzdžiui, generalinio policijos komisaro, Lietuvos banko vadovo ir kitų. Kartu ji prognozavo, kad institucijų funkcijų perskirstymo kritikų, kol mūsų partijos gana silpnos, veikiamos interesų, netrūks. “Tačiau prisirišimas prie dabartinių aktualijų ir personalijų mus kaip tik ir saisto. Tada atrodo, kad jokių reformų nereikia daryti, ir gyvename plaukdami pasroviui”, - kalbėjo R. Juknevičienė.

Plati erdvė svarstyti

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sutiko, kad diskutuoti galima apie viską, juolab kad “kai kas iš tiesų perdėtai centralizuota, neatiduodama Vyriausybei”. “Tačiau daugiausia iškraipymų šiose srityse pridarė būtent konservatoriai. Dabar, ačiū Dievui, pradėjo suprasti, kad tai nėra visiškai teisinga”, - LŽ sakė Seimo narys. Kita vertus, tokios TS-LKD atstovų iniciatyvos rodo, kad “artimiausiu metu konservatoriai nelabai turės kandidatą, kuris galėtų laimėti prezidento rinkimus”. “Greičiausiai čia slypi dar vienas vidinis motyvas siūlyti tokias iniciatyvas”, - spėjo G. Kirkilas.

Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat pripažino diskusijų naudą. Juolab kad kiekvieną kartą Seime balsuojant dėl personalijų atsiranda svarstymų dėl esamos pareigūnų skyrimo sistemos logiškumo. “Tačiau tokius dalykus kaip funkcijų perskirstymas reikia keisti, kai jie būna akivaizdžiai ir logiškai pribrendę”, - LŽ sakė R. Šimašius.

Jo nuomone, permetant atsakomybę nuo vieno asmens ant didelės žmonių grupės - Seimo narių - pečių paprastai rezultatas nepagerėja. “Manau, kad tas padalijimas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, yra visiškai normalus, kol kas jokių bėdų nebuvo ir nėra. Tereikia prezidentui dirbti savo darbus, Seimui - savo”, - sakė liberalas.

Optimalus balansas

M. Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, įgaliojimai, kuriuos prezidentui suteikia Konstitucija, negali būti suvaržyti jokiais įstatymais. Seimas gali peržiūrėti tik įstatymais šalies vadovui numatytus įgaliojimus.

“Tačiau tam reikia rimto pagrindo, būtini konstituciniai teisiniai argumentai, o ne vien politiniai interesai”, - pabrėžė profesorius. Pasak jo, reikėtų konkrečiai nagrinėti kiekvieną siūlymą, kuriuo siekiama plėsti ar siaurinti institucijų galias, ir svarstyti, kiek tai bus naudinga valstybei, visuomenei, ar dėl to atsiras daugiau viešumo, teisėtumo, skaidrumo. “Matome, kad Seimas jau dabar nesugeba įgyvendinti savo turimų įgaliojimų, neretai yra nekompetentingas vykdyti tas kontrolės funkcijas, kurias numato šiuo metu galiojantys įstatymai”, - LŽ sakė V. Sinkevičius.

Profesoriaus teigimu, dabar Konstitucijoje numatytas optimalus valdžių balansas. “Išbalansuoti šią valdžių sistemą labai lengva. Patikėkite, dabar Konstitucijoje egzistuojantis balansas taip pat gimė kaip kompromisas. Jis daug kartų pasitvirtino, tai - vertybė”, - pabrėžė V. Sinkevičius.

Konstitucija prezidentui numato 24 funkcijas. Jis skiria 15 institucijų vadovus, savo atstovus į įvairias komisijas bei tarybas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"