TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bręsta mūšis dėl paramos

2013 10 07 6:00
Vyriausybės kancleris A.Mačiulis ragina ieškoti sutarimo dėl bendro lėšų panaudojimo tvarkant kelius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Europinei paramai žvyrkeliams asfaltuoti priartėjus iki nulio, kelininkai mano, kad lėšų šiems darbams būtų galima rasti Europos žemės ūkio fonde, skirtame kaimo plėtrai. Žemdirbiai grasina kelti visuotinį streiką, jei valstybė įkiš ranką į jų kišenę.

Vyriausybė turėtų vėl grįžti prie klausimo, ar 2014 - 2020 metų finansinėje perspektyvoje vietiniams keliams tvarkyti negalėtų būti panaudotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos - apie 0,5 mlrd. litų per septynerius metus. Tokią idėją iškėlė Susisiekimo ministerija paaiškėjus, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu Europos Komisija neplanuoja skirti paramos žvyrkeliams asfaltuoti.

Lietuvos kaimo plėtros programai įgyvendinti 2014 - 2020 metais numatoma apie 6,5 mlrd. litų: 4,9 mlrd. litų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 1,6 mlrd. litų – iš valstybės biudžeto. Iš šios sumos infrastruktūrinėms reikmėms gali būti skirta vos 200 mln. litų.

„Prie šio klausimo, tikiuosi, Vyriausybė grįš per kelias artimiausias savaites. Per tą laiką Finansų ministerija turėtų pateikti detalesnę informaciją, kokie prioritetai 2014 - 2020 metų veiksmų programoje būtų finansuojami. Be to, nors iki šiol daugiausia buvo akcentuojama Struktūrinė parama, o žemės ūkio sektorius, turintis savo atskirą Kaimo plėtros programą, būdavo įtraukiamas mažiau, reikėtų rasti sinergiją tarp dviejų finansavimo šaltinių“, - LŽ sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Žemdirbių organizacijų atstovai tokiems planams priešinasi. „Neatiduosime nė vieno lito. Jeigu bus bandoma tuos pinigus paimti, rengsime visuotinį streiką“, - LŽ tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Gąsdina mažėsiant išmokas

Žemdirbiai guodžiasi: nors minėta 6,5 mlrd. litų suma Kaimo plėtros programoje skamba įspūdingai, iš tiesų ji, palyginti su 2007 - 2013 metų laikotarpiu, yra 1,49 mlrd. litų, arba 18,5 proc. mažesnė. Jei Vyriausybė pritartų siūlymui dalį šių lėšų panaudoti vietiniams keliams prižiūrėti, Lietuvos ūkininkai esą gautų ne tik mažesnes tiesiogines išmokas už hektarą, bet tektų ir gerokai mažinti lėšas žemės ūkio valdoms modernizuoti, kitoms kaimo plėtros programos priemonėms.

„Prieš kelias savaites apie planus paimti žemdirbių pinigus Seime kalbėjomės su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Jis sakė, kad taip elgiamasi nebus. Bet mes stebime situaciją: bandys įgyvendinti projektą ar ne. Jei bandys - važiuosime į Vilnių“, - sakė J.Talmantas.

Vienas aktyviausių projekto priešininkų - buvęs žemės ūkio ministras, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazys Starkevičius. „Neaišku, kam kilo tokia „geniali“ idėja iš šio fondo atsiriekti nemažą dalį pyrago, nuskriaudžiant žemdirbius, tačiau faktas tas, kad Vyriausybė jau pradėjo vykdyti veiksmus šiai idėjai įgyvendinti. Nesuprantama, kaip lėšomis, skirtomis mūsų kaimui stiprinti, disponuos Susisiekimo ministerija, kuri pastaruoju metu žavisi žiedų sankryžose statymu, kurio vieno vertė nuo 2 mln. iki 10 mln. litų. Siūlau šiam tikslui naudojamas lėšas skirti vietiniams keliams tvarkyti ir nesikėsinti į kaimui skirtus pinigėlius“, - piktinosi politikas.

Iki šiol neigiamą nuomonę dėl vietiniams keliams tvarkyti reikalingų lėšų paieškos Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai reiškė ir žemės ūkio ministras "darbietis" Vigilijus Jukna. „Žemės ūkio ministerija nemato galimybės, nepadidinus kofinansavimo ar bendrojo finansavimo, skirti lėšų žvyrkeliams asfaltuoti iš Kaimo plėtros programos. Tą patį yra sakę ir žemdirbių savivaldos atstovai", - anksčiau kalbėjo jis.

V.Jukna svarstė, kad Kaimo plėtros programos lėšomis iš dalies prisidėti prie žvyrkelių asfaltavimo būtų galima tik tada, jei valstybės biudžete būtų rasta lėšų bent iki 40-45 proc. padidinti bendrojo finansavimo dalį kaimo plėtrai (kofinansavimui).

J.Talmantas: "Jeigu bus bandoma tuos pinigus paimti, rengsime visuotinį streiką." /Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Europa leidžia

„Iš tikrųjų žemės ūkio ministras Susisiekimo ministerijos siūlymą kol kas vertina skeptiškai. Jis sako, kad Kaimo plėtros programos lėšas geriau būtų skirti žemės ūkio gamybai skatinti, darbo vietoms kurti, bendruomenių projektams. Bet aš šiuo klausimu pritarčiau Susisiekimo ministerijos pozicijai, nes iš Kaimo plėtros programos skatinant gamybą vietinė infrastruktūra - keliai ir žvyrkeliai - lieka nuošalyje, nors tiek Susisiekimo ministerija, tiek Vyriausybė yra užverstos savivaldybių bei bendruomenių prašymais išasfaltuoti vieną ar kitą kelią“, - LŽ sakė Vyriausybės kancleris A.Mačiulis.

Jo teigimu, galimybė panaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas infrastruktūriniams projektams vykdyti yra numatyta šios struktūros reglamente. Jame nurodoma, kad fondo paskirtis - užtikrinti ekonomikos augimą didinant žemės, miškų ir maisto ūkio konkurencingumą, sukuriant galimybes ekonominei veiklai įvairinti ir gyvenimo kokybei kaime gerinti, kartu puoselėjant esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei kitų regionų.

„Taigi pagal reglamentą šios programos lėšas galima investuoti ir į infrastruktūrą. Taip, ten kalbama apie „nedidelės vertės“ projektus, bet vertę nustato pati valstybė“, - svarstė Vyriausybės kancleris.

Keliams pinigų neskyrė

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad savo sumanymo nėra linkusi atsisakyti. Kaip nurodoma LŽ pateiktame susisiekimo ministro patarėjo ryšiams su visuomene Ričardo Slapšio atsakyme, į Žemės ūkio ministeriją, o kartu ir Vyriausybę, prašant 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje prisidėti prie daugiausia žemės ūkio pramonės reikmėms naudojamų vietinės ir valstybinės reikšmės kelių plėtros ir modernizavimo (žvyrkelių asfaltavimo, asfalto dangų atnaujinimo žemdirbystės rajonuose ar žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių apylinkėse), buvo kreiptasi po derybų su Europos Komisija paaiškėjus, kad Susisiekimo ministerija tam europinės paramos negaus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu 14,6 tūkst. kilometrų, arba 34,7 proc., visų rajoninių kelių, vis dar yra su žvyro danga. 2007 - 2013 metų finansiniu periodu, panaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšas, Lietuvoje išasfaltuota 737,6 kilometro valstybinės reikšmės kelių. Tam išleista 740,6 mln. litų, iš jų ES parama - 537,5 mln. litų.

Šios Vyriausybės darbų programoje kaip prioritetinis yra nurodytas siekis išasfaltuoti 600 kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Tačiau, kaip LŽ informavo LAKD Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius, bendraujant su Europos Komisijos atstovais paaiškėjo, kad naujuoju laikotarpiu - 2014 - 2020 metais - ES neplanuoja skirti lėšų žvyrkeliams asfaltuoti iš Europos regioninės plėtros fondo. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos per ateinančius septynerius metus būtų galima išasfaltuoti tik apie 40 kilometrų žvyrkelių per metus.

„Žemės ūkio fondo lėšų panaudojimas žvyrkeliams asfaltuoti leistų ir toliau tolygiai gerinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą kitų šalių atžvilgiu, kadangi gera kelių infrastruktūra yra vienas iš svarbių veiksnių efektyviai veiklai vykdyti. Tai neabejotinai prisidėtų prie šiuo metu vis dar esančių gana didelių skirtumų tarp atskirų šalies regionų, ypač kaimiškų, mažinimo. Būtų atliktos ilgalaikės investicijos, kuriomis ne vienus metus galėtų naudotis Lietuvos ūkininkai, kelių naudotojai“, - tvirtino R.Lipkevičius.

LAKD atstovo teigimu, vien šių metų pavasarį dėl blogos kelių būklės du mėnesius buvo apribotas eismas beveik 2700 kilometrų kelių, daugiausia - žemės ūkio ir kaimiškose vietovėse. „Jei ateityje darbams ir toliau nebus lėšų, tokių kelių tik daugės. Tie keliai reikalingi ne mums, o žemdirbiams. Mes nesiekiame atimti jų paramos, o norime sutvarkyti jiems reikalingus kelius“, - kalbėjo kelių specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"