TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Britai domisi lietuvių emigrantų švenčių tradicijomis

2015 12 24 6:57

Į Didžiąją Britaniją emigravę lietuviai nepamiršta savo tradicijų ir Kūčioms bei Kalėdoms dengia gimtinėje įprastą vaišių stalą. Nors daugelis mūsų tautiečių dalijasi įspūdžiais, kad Didžiojoje Britanijoje nesunku įsigyti lietuviams įprastų produktų, dalis emigrantų prieš šventes nekantriai laukia siuntinių iš Lietuvos – gimtinėje likę giminės išvykusiuosius aprūpina rūkytais gaminiais, silkėmis ir tradiciniais kepiniais.

„Laikomės tradicijos švęsti Kūčias. Vaikai turi žinoti lietuviškus papročius ir jų nepamiršti, kaip ir gimtosios kalbos. Todėl Kūčioms mielai gaminame silkę, žuvį, spanguolių kisielių, pyragėlius su grybais, barščius su ausytėmis ir, žinoma, kepame kūčiukus. Kartais didelis dubuo šito gėrio išnyksta pilvukuose dar iki Kūčių, tada kepame antra tiek“, – portalui lzinios.lt pasakojo jau kelerius metus West Midlandse, netoli Birminghamo su šeima gyvenanti lietuvė Jolanta (pavardė redakcijai žinoma).

Papročiai skiriasi

Didelėje tarptautinėje bendrovėje dirbanti moteris dalijosi įspūdžiais, kad lietuvių ir britų kalėdinės tradicijos stipriai skiriasi. Pasak Jolantos, anglai Kūčių nešvenčia taip, kaip įprasta pas mus.

„Čia nėra tradicijos sėsti prie stalo, nukrauto silkėmis, burokėliais, kūčiukais ir kitokiais lietuvio širdžiai artimais ir skrandžiui mielais patiekalais. Anglai paprastai Kūčioms gamina toje šeimoje įprastą, gal kiek įmantresnę nei paprastai vakarienę (ne „Fish and chips“ (kepta žuvis su bulvėmis – red.) iš greito maisto užeigų ar vyresnės kartos mėgiamus stew – daržovių troškinius su jautienos ar vištienos gabaliukais). Šeimos maitintojai stengiasi anksčiau parlėkti iš darbų, daugiau laiko praleisti su vaikais. Neretai taip yra todėl, kad nemaža dalis įvairių įstaigų Didžiojoje Britanijoje užsidaro Kalėdų atostogoms iki sausio pradžios – šiemet dauguma britų grįš į darbus tik sausio 4-ąją“, – aiškino emigrantė.

O štai Kalėdų rytas, pasakojo Jolanta, didžiojoje Britanijoje prasideda rytine kava, croissant'ais (sluoksniuotos tešlos rageliai – red.) arba tradiciniais labai sočiais angliškais pusryčiais ir, žinoma, dovanų po Kalėdų eglute „medžiokle“. Vėliau tradiciškai kepamas kalakutas, iš podėlio traukiamas kelis mėnesius brandintas džiovintų uogų ir riešutų kalėdinis pyragas, tiekiamas su vaniliniu arba brendžio padažu, gausiai paskanintas riebia grietinėle.

„Britams Kalėdos – tai diena, skirta šeimai. Jokių draugų ar kaimynų. Pastebime, kad sutikę Kūčias pagal lietuviškas tradicijas, per Kalėdas labiau jau laikomės anglų tradicijų“, – kalbėjo pašnekovė.

„Tyli naktis“ – lietuviškai

Jolanta dalijosi, kad pažįstamiems anglams dažnai pasakoja apie lietuviškas švenčių tradicijas. Britai nuoširdžiai domisi lietuviškais papročiais, klausinėja apie Kūčias, tradicinius patiekalus, bando įsivaizduoti, kaip lietuviai sujungia, jų nuomone, nederančius tarpusavyje produktus.

„Burokėlių sriubos su grybais jie net įsivaizduoti negali, nes šitą šakniavaisį britai valgo tik keptą arba virtą mišrainėse, bet jokiu būdu ne kaip vieną iš sriubos sudedamųjų dalių. Beje, iš tiesų anglai už mus džiaugiasi, nes Kūčioms valgome nekaloringą maistą. Jie mielai ragauja mūsų patiekalus ir klausinėja receptų, prašo nupasakoti gamybos eigą“, – aiškino moteris.

Jos teigimu, britai yra žingeidūs ir mielai ragauja viską, kuo yra pavaišinami. „Žinoma, kai kurie mūsų patiekalai yra labai neįprasti jų skoniui. Tokiu atveju jie maloniai padėkoja ir pastumia lėkštutę į šoną, bet dažniausiai su pasimėgavimu ragauja mums taip įprastus valgius. Ir paprašo dar!“, – pasakojo Jolanta.

Apie lietuviškas tradicijas savo mokykloje dažnai tenka pasakoti ir Jolantos vaikams. „Šįmet bažnyčioje per kalėdinį mokyklos pasirodymą viena klasė išmoko Kalėdų giesmės „Tyli naktis“ lietuviškus žodžius ir net visai neblogai atliko“, – džiaugėsi emigrantė.

Produktų rasti nesunku

Pasak Jolantos, produktus tradiciniams lietuviškų Kūčių patiekalams ji įsigyja vietiniame prekybos centre – tam tereikia žinoti angliškus pavadinimus. Be to, daugumoje Didžiosios Britanijos prekybos centrų yra atskiri skyriai, kuriuose prekiaujama tradiciniais Rytų Europos šalių produktais. Pasak lietuvės, dauguma jų atvežama iš Lenkijos. Be to, miestuose ir miesteliuose atsidaro vis daugiau lietuviškų parduotuvių.

Apie tai, kur įsigyti tradiciniams lietuviškiems patiekalams reikiamų produktų, prieš šventes verda diskusijos ir emigrantų įkurtose socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių svetainėse. Daugeliui pastaruoju metu svarbiausias klausimas – kur Didžiojoje Britanijoje įsigyti tradicinių kalėdaičių.

Diskusijoje dalyvaujantys lietuviai dalijasi, kad šio būtino Kūčių atributo galima rasti lietuviškose bažnyčiose, taip pat – kai kuriose maisto prekių parduotuvėse, prekiaujančiose lietuviškais ir lenkiškais produktais.

Štai viena moteris pasakoja, kad Edinburge (Škotijoje) kalėdaičių įsigijo lenkų parduotuvėje – jie kainavo 1,49 svarų sterlingų (maždaug 2 eurai). Tačiau vėliau kitoje parduotuvėje matė ji matė kalėdaičius už 0,49 svaro (67 euro centai). „Tačiau atsiminkite, kad parduotuvėje įsigyjami kalėdaičiai būna nešventinti Bažnyčioje“, – įspėjo tautiečius emigrantė.

Laukia siuntinių iš gimtinės

Ne visi didžiojoje Britanijoje įsikūrę lietuviai Kūčių ir Kalėdų stalui reikiamų produktų skuba ieškoti vietos parduotuvėse. Diskusijos įvairose pokalbių svetainėse atskleidžia, kad dalis tautiečių nerimastingai laukia siuntinių iš Lietuvos. Tėvynėje likę tėvai, uošviai ar kiti giminės emigravusius artimuosius prieš šventes nudžiugina ne tik rūkytais gaminiais, lietuviškais varškės produktais, naminiais daržovių konservais bei uogienėmis, bet net ir šviežia mėsa ar daržovėmis.

„Man mama visada įdeda visą bulvių maišą. Už jo siuntimą susimoku 20 svarų sterlingų. Man tai aktualu, nes turiu tris vaikus. Tikrai žinau, kaip daržovės augintos, be to, jos žymiai skanesnės nei angliškos“, – rašė viena diskusijos dalyvė.

Kita moteris pasidžiaugė siuntinyje iš Lietuvos radusi 10 šviežiai marinuotų silkių. Jos pašnekovė pasigyrė, kad artimųjų siuntinyje buvo ne tik naminiai rūkyti lašinukai, nuo kurių pakvipo visi namai, bet ir šventintų kalėdaičių bei skanių kūčiukų.

„Aš šiandien gavau siuntinį su namine žuvimi, paukštiena ir kitokia mėsa. Laukiu nesulaukiu švenčių, kada galėsiu gaminti“, – rašė trečioji.

Tiesa, ne visi emigrantai prašo ir laukia valgomų dovanų iš Tėvynės. „Visko čia pilna lietuvių ir lenkų parduotuvėse – ir tų skilandžių, lašinukų, dešrų, duonos, konservuotų mišrainių, medaus, gėrimų“, – stebėjosi viena emigrantė.

„Jau pasakiau, kad nieko nesiųstų ir nevežtų, nes paskui pusę rūkytų mėsų metame lauk, atpratome nuo jų. Taigi, tėvų išleisti pinigai – į balą. Tik saldainių dar veža, bet ir tų čia visada galima nusipirkti“, – antrino jai kita diskusijos dalyvė.

Dar viena emigrantė taikė įsismarkavusias moteris. „Man uošvis atsiunčia tokių mėsų, kokių čia su žiburiu nerasi. Be to, marinuotos daržovės, paties užaugintos: irgi nė su žiburiu nei tokių skanių,nei tokių ekologiškų nerasi. Tai ne tik skanu, sava ir sveika, bet dar ir be galo miela, nes žinau, kad kiekvienas stiklainėlis užsuktas su meile galvojant apie mus“, – rašė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"