TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Britai netaiko stereotipų lietuviams

2012 12 27 6:06
JK ambasadorius Lietuvoje D.Huntas pažymi, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad dauguma emigrantų sugrįš. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Įvairiausiais mitais ir klišėmis apipintas emigrantų gyvenimas Jungtinėje Karalystėje (JK) neturi būti piešiamas vien juodomis ar baltomis spalvomis. Taip tvirtina šios valstybės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas. Jis džiaugiasi, kad sėkmingai karjeros laiptais kylantys lietuviai saugo ir puoselėja savo tapatybę.

Tikru tautų katilu seniai virtusi JK nesikrato čia vis dar plūstančių ir vienu ekonomikos augimo variklių tapusių emigrantų iš skurdesnių šalių. Pusantrų metų savo valstybei Lietuvoje atstovaujantis D.Huntas pabrėžia, kad mūsų šalis turi didžiulį potencialą, tačiau jai vis dar reikia susidoroti su progresą stabdančiais iššūkiais. Didesnės investicijos į infrastruktūrą, verslo aplinkos gerinimas ir sėkminga kova su didele konkurencija - išnarpliojusi šiuos rebusus Lietuva gali pasivyti pirmaujančias Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Patrauklumo nestokojame ir dabar, o mūsų vizitine kortele spėjo tapti jauni, veržlūs, išsilavinę ir ne vieną užsienio kalbą puikiai mokantys darbuotojai.

Apie bendradarbiavimo perspektyvas, ekonomikos augimo receptus, emigrantus bei jų gyvenimą JK ir šios šalies vaidmenį formuojant naująjį Europos Sąjungos (ES) biudžetą - "Lietuvos žinių" interviu su Davidu Huntu.

Bendradarbiavimas auga

- Ateinančią vasarą bus dveji metai, kai dirbate ir gyvenate Lietuvoje. Kokius svarbiausius darbus per tą laiką ambasada ir Jūs pats spėjote nuveikti?

- Tai buvo be galo intensyvūs ir darbingi metai. Lietuva ir JK demonstruoja puikų bendradarbiavimo pavyzdį visai ES. Tai gerai matyti žvelgiant į augantį abiejų šalių konkurencingumą ne tik informacinių technologijų rinkoje, bet ir daugelyje kitų sričių. Per šį pusantrų metų laikotarpį tikrai daug padarėme, kad abiejų šalių bendradarbiavimas dar labiau stiprėtų. Vien faktas, kad per pastaruosius aštuonis mėnesius Lietuvoje lankėsi net penki JK ministrai, rodo, kad mūsų šalis Lietuvą laiko reikšminga ir svarbia partnere. Ryšiai tarp abiejų valstybių yra itin stiprūs, tuo galime pasidžiaugti.

- Vis dėlto kokias sritis, kur dar esama bendradarbiavimo rezervų, išskirtumėte?

- Didžiulis potencialas ir yra dėl to, kad stiprinti bendradarbiavimą tikrai dar turime kur. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į abiejų valstybių verslo sektorius, kurie gali ir privalo kurti stipresnius ryšius. Pastaruoju metu tarpusavio prekyba auga. Nuo šių metų sausio iki rugsėjo JK eksportas į Lietuvą išaugo 35 procentais. Dar labiau stebina tai, kad Lietuvos eksportas į JK augo net 43 procentus. Palyginti su kitomis šalimis, euro zonos krizės sąlygomis tai yra įspūdingas rezultatas. Tačiau galima nuveikti dar daugiau. Apimtis gali ir turi plėstis. Spartesnis abiejų šalių ekonomikos augimas - rezultatas, kurį turime pasiekti drauge. Būtent šią užduotį suprantu kaip pagrindinę savo misiją.

Giria žmogiškuosius išteklius

- Kokį įspūdį per pusantrų metų Jums paliko mūsų valstybė?

- Esate jauna, dinamiška šalis. Lietuvoje pirmąkart apsilankęs mūsų prekybos ministras Lordas Greenas pirmiausia dėmesį atkreipė į žmogiškųjų išteklių potencialą - darbuotojų profesionalumą ir išskirtinai gabius, kelias užsienio kalbas gerai mokančius išsilavinusius jaunus ir veržlius žmones. Tai jį sužavėjo. O aš pats ir mano šeima Lietuvą atrandame vis iš naujo. Stengiamės kuo daugiau jos pamatyti, ir visa tai mums labai patinka.

- Iš Jūsų minėtos statistikos susidaro įspūdis, kad esame patraukli šalis JK verslo sektoriaus investicijoms. Ar taip yra iš tiesų?

- Turite išvystytą ir modernią aukštojo mokslo sistemą. Lietuvoje išsilavinimą įgiję jauni žmonės yra plataus akiračio, tampa savo srities profesionalais. Jie puikiai moka užsienio kalbą. Tad atstovybes čia įsteigusios Didžiosios Britanijos kompanijos jau vien dėl to turi didžiulį pasisekimą. Jos randa profesionalių, lojalių darbuotojų, kurie gerai susidoroja su jiems iškeltais uždaviniais. Lietuva turi konkurencingą ekonomiką, kuri praėjusiais metais išaugo net 6 proc. - daugiausia visoje ES. Tai dar vienas stiprus veiksnys, viliojantis mūsų šalies kompanijas.

- Tačiau ko dar trūksta, kad daugiau didžiųjų Jūsų šalies kompanijų susiviliotų galimybe plėtoti savo verslą Lietuvoje?

- Lietuva, kaip ir daugelis kitų valstybių, vis dar turi susidoroti su iššūkiais. Jums reikia skirti daugiau dėmesio investicijoms į infrastruktūros plėtrą ir gerinti verslo aplinką, kad ji taptų kaip galima patrauklesnė didžiųjų šalių kompanijoms. Tačiau tikrai nenoriu pasakyti, kad esate prastesni už kitas valstybes. Europoje konkurencija dėl investicijų yra didžiulė, ir kiekviena šalis privalo stengtis pasirodyti geriau už kitas.

Neseniai kalbėjausi su JK prekybos rūmų vadovu. Abu sutarėme, kad Lietuva turi didžiulį potencialą. Viskas, ko reikia, - sukurti verslui palankias sąlygas. Galima paminėti "Barclays" pavyzdį. Ši kompanija Lietuvoje turi didelį pasisekimą. Jos atstovybėje dirba 800 žmonių. Jie - gabūs jauni informacinių technologijų specialistai, kurie įrodė, kad čia galima steigti ir didžiulius paslaugų centrus. Lietuva nedaug atsilieka nuo visas galimybes pavyzdingai išnaudojančios Slovakijos. Tad turite kur tobulėti, ir norisi pamatyti, ką ateityje dar galite nuveikti.

Išsaugo tapatybę

- Pakalbėkime apie vieną didžiausių mūsų krašto problemų, kuri glaudžiai siejasi su JK, - emigraciją. Jūsų šalis per pastarąjį dešimtmetį tapo bene didžiausia lietuvių kolonija. Kokias pasekmes sukėlė staiga plūstelėję emigrantai iš Rytų Europos?

- Terminas "kolonija" nelabai tinka apibūdinant šį reiškinį. Kaip žinote, JK gyvena apie 230 tūkst. lietuvių. Tačiau šiuo atveju kalbame apie šalį, turinčią 16 mln. gyventojų. Taigi galime pajuokauti, kad jums reikėtų atsiųsti gerokai daugiau žmonių, kad taptume Lietuvos kolonija. Iš tiesų JK jau gyvena nemažai sėkmingų lietuvių. Jų indėlis gerokai prisideda prie mūsų ekonomikos augimo. Tačiau lygiai taip pat skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Man teko bendrauti su nemažai jaunų, išsilavinusių lietuvių, kurie migruoja tarp JK ir Lietuvos. Tie žmonės jau yra daug pasiekę akademiniame, verslo ar kultūriniame gyvenime. Tačiau jie išsaugojo savo tapatybę. Jie žino, kad yra lietuviai, ir nuolat sugrįžta į Lietuvą. Londone gyvena tiek klestinčių lietuvių, kad jie net įsteigė savo klubą. Kita vertus, puikiai suprantu, kad tai jums kelia didelį susirūpinimą. Tačiau turite suprasti, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad dauguma jų sugrįš. Pažvelkite į airių pavyzdį. Emigracijos bangos Airiją alino viena po kitos, bet kai šalyje pagaliau buvo sukurtos geros gyvenimo sąlygos, emigrantai sugrįžo. Daug svetur išvykusių žmonių įgyja naujų profesinių įgūdžių, patirties, tad grįžę prisideda prie savo šalies ekonomikos augimo. Viskas neturėtų būti piešiama tik juodomis ir baltomis spalvomis.

Laimi abi šalys

- Nemažai lietuvių išvyksta ne tik užsidirbti, bet ir studijuoti aukštosiose mokyklose. Kas iš to laimi daugiau - Lietuva ar JK?

- Manau, kad iš to laimi abi šalys. Kai kurie jų, įgiję išsilavinimą, pasilieka, kiti grįžta. Taigi jų teikiama nauda atitenka vienai arba kitai valstybei. Taip pat nepamirškime ir nuolat augančio abiejų valstybių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo. Man, atsakingam už sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimą, tai atrodo natūralu.

- Kaip galėtumėte trumpai apibūdinti britų požiūrį į lietuvius?

- Kiekvienas žmogus - asmenybė. Niekada nesu girdėjęs, kad kas nors JK visiems lietuviams taikytų vienokį ar kitokį stereotipinį apibūdinimą. Tai - didžiulė šalis, kurioje per metų metus susipynė daugybė kultūrų ir gyvena įvairių tautybių žmonės. Tai lyg didžiulis tautų katilas. Čia atsiskleidžia viena JK vertybių, kuria didžiuojamės: esame įvairialypė visuomenė, kurioje gali gyventi kiekvienas.

Nori teisingo biudžeto

- Dar viena tema, kur JK tenka didžiulis vaidmuo, - naujasis ES biudžeto projektas. Apie tai kalbate kritiškai ir siūlote jį sumažinti daugiau kaip 80 mlrd. eurų. Mums tai reikštų gerokai mažesnes dotacijas žemės ūkiui ir struktūrinių fondų lėšas. Kodėl Jūsų šalis laikosi tokios pozicijos?

- Esu labai dėkingas už šį klausimą, nes turėsiu galimybę suprantamai tai paaiškinti. Viskas, ką norime pasiekti, tai yra biudžetas, kuris būtų visiems teisingas. Pirminiame projekte jis 100 mlrd. eurų prasilenkė su realiais Bendrijos augimo tempais. Niekas nenori, kad staiga nustotų augti šalių ekonomika. Mūsų principinga pozicija reiškia siekį, kad kuo daugiau lėšų atitektų tokioms kaip Lietuva šalims, kurioms paramos iš tiesų reikia. Juk ir jūsų šalies vadovai nenori didesnio ar mažesnio biudžeto. Jūs, kaip ir mes, norite, kad biudžetas būtų teisingas. Per pastaruosius ketverius metus Lietuva turėjo priimti atsakingus finansinius sprendimus. Ekonomika sparčiai smuko, turėjote mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, atlyginimus, pensijas, socialines išmokas. Tą patį buvo priversta daryti ir JK. Taigi noras drastiškai didinti išlaidas prasilenkia su sveika logika. Lietuva vis dar turi investuoti daugiau lėšų į infrastruktūrą, gerinti ekonomikos augimo veiksnius, o mes savo ruožtu norime, kad gautumėte kuo daugiau tam reikalingų paramos lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"