TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Briuselio vizija – be aiškių receptų

2015 09 10 6:00
AFP/Scanpix nuotraukos

Pirmasis metinis Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pranešimas mūsų šalyje įvertintas nevienareikšmiškai. Nors jame gana aiškiai įvardytos Europos Sąjungos (ES) problemos ir lūkesčiai, pasigesta konkrečių jų sprendimo būdų.

Vakar skaitydamas pirmąjį metinį pranešimą Strasbūre EK pirmininkas J.-C. Junckeris aptarė didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria Europa, ir svarbiausius politinės darbotvarkės klausimus.

77 minutes Europos Parlamento (EP) tribūnoje kalbėjęs politikas daugiau kaip pusę laiko skyrė pabėgėlių temai. Svarbiausia pranešimo žinia tapo raginimas ES valstybėms pasiskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių, iš kurių Lietuvai per dvejus metus tektų 1105 prieglobsčio prašytojai.

Priminimas europiečiams

J.-C. Junckeris pabrėžė, kad Europa privalo spręsti pabėgėlių krizę. Jo teigimu, nuo metų pradžios į Senąjį žemyną iš karo niokojamų Sirijos, Libijos ir diktatoriškos Eritrėjos atvyko 500 tūkst. žmonių. Europiečiams, kuriuos tokie skaičiai gąsdina, EK vadovas priminė, kad daugybė Europos gyventojų buvo pabėgėliai. „Mūsų bendra istorija yra pažymėta milijonų europiečių, bėgusių nuo religinio ar politinio persekiojimo, karo, diktatūros ir priespaudos“, - kalbėjo jis.

Anot J.-C. Junckerio, ES valstybės turi dar kartą įvertinti paramos pabėgėliams ir jų integracijos politiką. Jis patikino, jog EK pasirengusi prie to prisidėti finansiškai. Politikas taip pat pakartojo esantis už tai, kad pabėgėliai galėtų dirbti ir užsidirbti, kol bus nagrinėjami jų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo.

Krizė nesibaigė

Kalbėdamas apie Graikiją J.-C. Junckeris sakė, kad ši šalis išbandė visų kantrybę, buvo prarasta daug laiko ir pasitikėjimo. Vis dėlto, nors būta „sudegintų tiltų ir žodžių, kurių lengvai neatsiimsi“, jis džiaugėsi su Atėnais pasiektu susitarimu. EK vadovas tikisi, jog nauja paramos Graikijai programa padės ne tik šiai valstybei, bet ir visai euro zonai. Esą Atėnai privalo įgyvendinti reikiamas reformas, plėtoti ekonomikos augimo strategiją.

J.-C. Junckeris pabrėžė, kad ekonominė ir socialinė padėtis ES nėra pavyzdinė: 23 mln. žmonių neturi darbo, ekonomikos atsigavimą stabdo globalus neapibrėžtumas, valstybių skolos sudaro 88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Krizė nesibaigė, ji tik buvo pristabdyta. Tai nereiškia, kad nieko nevyksta. Nedarbo rodikliai gerėja, BVP auga sparčiausiai per šiuos metus, atsigauna šeimos ūkių ir įmonių finansinės padėtis. Tačiau šis procesas per lėtas, per trapus ir pernelyg priklausomas nuo mūsų išorės partnerių“, - kalbėjo EK pirmininkas.

Politikas nepamiršo ir ES valstybių saugumo klausimo. Jis teigė, jog ES būtina vienybė kalbant apie savo narių, ypač Baltijos šalių, saugumą. „ES valstybių saugumas ir sienos yra neliečiamos. Noriu, kad tai būtų labai aiškiai suprasta Maskvoje“, – pažymėjo J.-C. Junckeris.

Problemos pabaigos nematyti

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo nuomone, metiniame pranešime J.-C. Junckeris dėstė aktualiausias šio meto temas. Tačiau Lietuvos politikas apgailestavo, kad EK pirmininkas, daug dėmesio skyręs pabėgėlių krizei, nepateikė konkrečių siūlymų, kaip iš esmės spręsti šią problemą jų srautui nemažėjant.

„Svarbu išlaikyti ES solidarumą. Tačiau šalys dėl pabėgėlių turi skirtingą krūvį, skirtingą požiūrį į tai. Vokietija, kuriai trūksta darbo jėgos, kurios ekonomika labai auga, laikosi vienokios pozicijos, kitos šalys, pavyzdžiui, Baltijos valstybės, - kitokios. Manau, pagal dabartinį planą mums pasiūlytas pabėgėlių skaičius yra optimalus. Žinoma, tai nėra kokia nors labai džiaugsminga žinia, bet turime prisiminti, kad Europa remiasi solidarumu“, – komentavo parlamentaras.

G. Kirkilas taip pat išskyrė J.-C. Junckerio žodžius dėl ES valstybių sienų neliečiamumo ir perspėjimą Maskvai. Anot jo, EK tokie pareiškimai nebūdingi. „Ilgą laiką beveik nekalbėta apie ES saugumo klausimus. Sakyčiau, tai pirmas toks aiškus šio EK pirmininko pareiškimas. Lietuvai tai labai aktualu, nes esame tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Visoje ES prisiimame atsakomybę už tranzitą į Kaliningradą, esame ypač jautrioje erdvėje“, – sakė jis.

Nors ES valstybių ekonomikos augimas nėra toks, kokio norėtųsi, G. Kirkilo manymu, EK palyginti sėkmingai tvarkosi šioje srityje. Seimo vicepirmininkas daug vilčių deda į J.-C. Junckerio inicijuotą 315 mlrd. eurų investicijų paketą ūkio augimui skatinti, darbo vietoms ES šalyse kurti.

Įžvelgia neįgalumą

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis kritikavo kai kuriuos J.-C. Junckerio pranešimo akcentus ir EK veiklą tam tikrose srityse, pirmiausia – pabėgėlių klausimu. Jis sutiko, kad Lietuva turi įsileisti pabėgėlius, ir galėtų jų priimti net daugiau, nei siūloma dabar. Tačiau politikas tvirtino nematantis EK pastangų iš esmės spręsti šią krizę.

„Kaip suprantu, Komisija neturi plano B, tik nori prisiimti kompetenciją skirstyti pabėgėlius valstybėms narėms. EK migrantų klausimu atrodo visai neįgali“, – teigė parlamentaras.

EK ekonomikos augimo planas, nors ir geras, anot A. Ažubalio, gali būti sutrikdytas socialinių neramumų, priešpriešos visuomenėse. Esą to galima išvengti susidorojus su didžiausiu šiandienos iššūkiu – nelegalia imigracija. Tinkamų EK pastangų su tuo kovoti politikas nemato.

A. Ažubaliui užkliuvo ir J.-C. Junckerio pareiškime apie saugumą išskirtos Baltijos šalys. Seimo nario manymu, pastaruoju metu šioje srityje perdėtai daug kalbama tik apie Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Vadina politiniais palinkėjimais

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda J.-C. Junckerio kalboje aiškių pabėgėlių krizės sprendimo receptų neišgirdo. Be to, EK pirmininko metinio pranešimo mintys jam nepasirodė netikėtos.

„Akivaizdu, kad kol kas ES dabartinius pabėgėlius fiksuoja kaip tam tikrą skaičių, kurį reikia paskirstyti. Bet neatsakoma į klausimą, kas atsitiks, kai reikės vėl derėtis ar keisti savo politiką, jeigu pabėgėlių srautas nenutrūks. Kol kas nematau aiškių sprendimų, kaip tą problemą suvaldyti. Nors teigiama, jog pabėgėlių skaičius stabilizavosi, niekada negali žinoti, kada bus nauja banga“, – komentavo ekonomistas.

J.-C. Junckerio pranešime išdėstytos mintys esą tik patvirtina, kad ES kovoja su pasekmėmis. G. Nausėda svarstė, jog ateityje ES vis dėlto turėtų pradėti diskutuoti apie ilgesnės trukmės programą, kaip spręsti problemas šalyse, iš kurių žmonės bėga.

„Negalėčiau pasakyti, kad EK pirmininkas pateikė kokių nors receptų. Tai daugiau politiniai palinkėjimai ir galbūt bendri samprotavimai. Konkrečios vizijos, kaip elgtis dabartinėje situacijoje, regis, nėra“, - sakė G. Nausėda.

Ekonomikos nepaveiks

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad J.-C. Junckerio pareiškimai apie didesnį solidarumą atskleidžia, jog vienybės trūkumas – didžiausia buvusi ir esama ES bėda. "Pabėgėlių krizė, kaip ir anksčiau buvusi Graikijos, rodo vieną esminį dalyką: valstybės skirtingai mato problemos aktualumą ir jos sprendimo būdus. Ir net jei sutinka, kad problemą reikia spręsti, prie to nebūtinai nori prisidėti. Svarsto, jog reikia padėti, bet tada pareiškia, kad neturi galimybių ar nenori priimti pabėgėlių", – kalbėjo ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, solidarumo, vienybės, bendros politikos ir pasaulėžiūros trūkumas Europoje "išlenda" per kiekvieną krizę. Komentuodamas EK vadovo pareiškimus apie tai, kad ekonomikos atsigavimo procesas euro zonoje per lėtas, jis sakė, kad nederėtų teigti, jog euro zona vis dar patiria krizę - skaičiai rodo ką kita.

Kaip pabėgėlių krizė galėtų paveikti ES ekonomiką? N. Mačiulio nuomone, poveikis bus minimalus. „Nors pabėgėlių srautai tūkstantiniai, jie nesukuria nepakeliamos finansinės naštos euro zonai ir ES. Tam tikru požiūriu tai papildomas darbo jėgos pliūpsnis – kai kurioms valstybėms jos trūksta", – tikino ekonomistas.

„Danske Bank“ analitikė Giedrė Gečiauskienė, išklausiusi J.-C. Junckerio pranešimą, susidarė įspūdį, kad jo kalba rodo Rytų ir Vakarų Europos poziciją ir ketinimus krizės akivaizdoje. „Papildomi komentarai apie ekonomiką atspindi, jog Europa nepasiekia norimų augimo tempų. Tai darosi vis akivaizdžiau vertinant ekonominius rodiklius. Lėtą lipimą iš dugno“, - sakė ji.

G. Gečiauskienė priminė, kad prieš kurį laiką Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažino ekonominės raidos prognozes. „EK vadovas tik trumpai pakartojo tai, ką kalbėjo ir ECB, - kad Europa buksuoja“, –reziumavo ji.

J.-C. Junckerio pranešimo akcentai

Mūsų Europos Sąjunga nėra geros būklės. Šioje Sąjungoje nėra pakankamai Europos ir Sąjungos. Turime tai pakeisti.

Šiandien Europa yra vilties švyturys, stabilumo uostas moterų ir vyrų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos akyse. Tai yra kažkas, kuo turėtume didžiuotis, o ne bijoti.

Užsimerkti prieš vargšus ir bejėgius – tai ne Europa. Europa yra Koso salos kepėja, duodanti duonos nuvargusiems ir alkaniems žmonėms.

Sugebėjome sutarti dėl naujos Graikijos stabilumo rėmimo programos. Noriu, kad tai būtų nauja pradžia Graikijai ir euro zonai apskritai.

Krizė nesibaigė. Ji tik buvo pristabdyta.

Sieksiu sąžiningo susitarimo Didžiajai Britanijai. Tai darysiu dėl vienintelės priežasties, nes tikiu, jog ES yra geresnė su Didžiąja Britanija joje, ir dėl to, kad Didžioji Britanija yra geresnė būdama ES.

Padėti Ukrainai išgyventi, reformuotis ir suklestėti – Europos iššūkis.

Mums reikia vienybės kalbant apie mūsų Rytų narių, ypač Baltijos šalių, saugumą. ES valstybių saugumas ir sienos yra neliečiamos. Noriu, kad tai būtų labai aiškiai suprasta Maskvoje.

ES privalo parodyti Rusijai konfrontacijos kainą, bet taip pat turi būti aišku, kad esame pasirengę bendradarbiauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"