TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Briuselis šturmuojamas vangiai

2008 04 28 0:00
Darbas Briuselyje vilioja dideliais atlyginimais ir išskirtinėmis socialinėmis garantijomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu stebima tendencija, kad nemažai Briuselį šturmuoti pasiryžusių lietuvaičių konkursuose dalyvauja tinkamai nepasirengę. Toks požiūris lemia, jog Lietuvos kvotos Europos institucijose lieka neišnaudotos.

Jau ketveri metai, kai lietuviai kaip visateisiai Europos Sąjungos (ES) piliečiai gali pretenduoti į įvairiausius Bendrijos institucijų postus. Lietuvos nuolatinės atstovybės ES duomenimis, šiuo metu devyniose ES institucijose dirba beveik 500 Lietuvos piliečių, daugiausia - 212 - Europos Komisijoje (EK). Latvija EK turi 168 darbuotojus, Estija - 169, Lenkija - net 994.

Paradoksalu, tačiau lietuviai nesiveržia į aukščiausius administracinius postus Briuselyje: neturime nė vieno generalinio direktoriaus, yra tik du direktoriai ir šeši skyrių vedėjai.

Ir finansai, ir idėjos

Darbuotojus visoms ES institucijoms organizuodama konkursus atrenka Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO). Jos Konkursų organizavimo skyriui vadovauja lietuvė Agnė Martikonienė. Paklausta, kokios priežastys skatina tautiečius mėginti laimę konkursuose dėl darbo vietos Briuselyje, A.Martikonienė teigė, kad įvairiu metu jos buvo gana skirtingos. "Iš pradžių kaip svarbiausi akcentuoti finansiniai motyvai, nes skirtumas tarp atlyginimų Lietuvoje ir Briuselyje buvo milžiniškas", - LŽ sakė pareigūnė.

Šis motyvas ir dabar neprarado aktualumo. Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad darbas ES institucijose įdomus, prestižinis, be to, anot moters, "traukia gyvenimas multikultūrinėje" Briuselio aplinkoje. "Kai kuriuos žmones žavi idėja dirbti Europai", - pripažįsta A.Martikonienė. Negalima ignoruoti ir darbuotojams numatytų socialinių garantijų, užtikrinto darbo ir privataus gyvenimo balanso, lankstaus darbo grafiko, papildomų mokymų galimybės ir kontrakto iki pensijos.

Pasak A.Martikonienės, tokių, kurie savo noru atsisakytų darbo Briuselyje, tarp lietuvių beveik nėra - nebent asmeninio gyvenimo aplinkybės taip susiklosto. O štai, pavyzdžiui, švedai, suomiai, kurie atvyko dirbti į ES institucijas jų šalims įstojus į Bendriją, po poros metų masiškai važiavo namo. Ir nesulaikė nei pinigai, nei socialinės garantijos.

Trūksta rimto požiūrio

Per 2003-2007 metus darbo vietoms ES institucijose užimti buvo surengti 327 konkursai (2007-aisiais - 59), atrinkta beveik 15 tūkst. galimų darbuotojų. Nugalėtojai įrašomi į specialius rezervo sąrašus, o iš jų darbdaviai išsirenka sau tinkamus darbuotojus.

"Naujausi konkursai parodė, kad dalyvių masiškumas nėra toks, kokį įsivaizdavome", - sakė A.Martikonienė. Vienas tokių konkursų, kuriame dalyvauti panoro nemažai lietuvių, prasidėjo 2006 metų pabaigoje ir baigėsi visai neseniai (paprastai keli konkursų etapai užtrunka apie 14 mėnesių). Dėl darbo vietų mūsų tautiečiai galėjo varžytis keturiose srityje. Daugiausia juos domino Europos viešojo administravimo ir žmogiškųjų išteklių programa - į rezervo sąrašus įrašyta 17 asmenų (testus laikė 413 iš 848 užsiregistravusiųjų).

Kur kas problematiškesnės, pasak A.Martikonienės, yra specializuotos sritys. Teisės specialistų iš Lietuvos rezervo sąraše įrašyta 10 pretendentų (tiek ir planuota), nors konkursui registravosi net 293 kandidatai, o testus laikė 161. Iš planuotų penkių kandidatų į ekonomistų sąrašą įrašyti keturi, nors testus laikė 58, o registravosi 111 pretendentų. Panašiai nutiko ir su mikroekonomikos bei verslo administravimo specialistais - į sąrašą įrašyti keturi iš penkių.

"Paprastai gausiausiai ir sėkmingiausiai konkursuose dalyvauja vengrai", - teigė A.Martikonienė. Paklausta, ko, jos nuomone, trūksta lietuviams, pasiryžusiems šturmuoti Briuselį, moteris sakė pasigendanti rimto požiūrio į tai, ką jie ketina daryti. "O kai konkurse dalyvauji "ant durniaus", tai tokie ir rezultatai", - pridūrė ji.

Įdarbinimo garantijų nėra

Informacija apie laisvas ES institucijų darbo vietas skelbiama EPSO tinklalapyje, taip pat didžiausiuose ES valstybių dienraščiuose. Tačiau dabar, kai pradedamas jausti finansininkų, informacinių technologijų ir kitų specialistų stygius, mąstoma, ar nevertėtų reklamuotis specializuotuose leidiniuose.

Ar greitai tarnybos prestižinėse institucijose gali tikėtis patekusieji į rezervo sąrašus? Pasak Lietuvos nuolatinės atstovybės ES III sekretorės Žydros Senkuvienės, nėra jokių taisyklių, kurios reglamentuotų vadinamųjų sąrašinių kadrų įdarbinimą. "Kai kuriems pasiseka ir jie iš karto gauna vietą, kitiems reikia laukti metus ar ilgiau - tai jau sėkmės dalykas", - aiškino Ž.Senkuvienė. Reikia turėti galvoje, kad tie rezervo sąrašai galioja ribotą laiką - jei per jį žmogus darbo negauna, konkursuose turi dalyvauti iš naujo.

Paklausta, ką gali padaryti pats asmuo, kad greičiau palypėtų karjeros laipteliais, Ž.Senkuvienė prisipažino visada patarianti "rezervininkams" pirmiausia pasirinkti, kokiame institucijos direktorate ar skyriuje norėtų dirbti ir to padalinio vadovui nusiųstų trumpą, aiškų ir motyvuotą laišką - gyvenimo aprašymą. "Suprantama, to nereikia daryti įkyriai", - pabrėžė Ž.Senkuvienė.

Naujausiais duomenimis, žemiausios kategorijos administratoriai ES institucijose uždirba apie 4000 eurų, aukščiausios - 13 500 eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"