TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buboninė archeologija: išgriauta paveldosaugos gynybinė siena

2011 07 18 0:00
Majos Ptašek nuotrauka

Vidury baltos dienos UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje per porą valandų buvo išardytas senovinis grindinys. Galbūt net XVII amžiaus, išgrįstas šalia ypatingą vertę turinčios LDK laikų gynybinės miesto sienos.

Šį veiksmą atliko ne kapų plėšikai ar kriminaliniai personažai, užsiimantys juodąja archeologija, bet VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos", vadovaujama itin tituluoto ir įtakingo archeologo Zenono Baubonio.

"Bet kuris specialistas už tokį dalyką būtų diskvalifikuotas, o jo diplomas anuliuotas. Bet pamatysite, koks bus cirkas, kai jį puls ginti ir aiškinti, kad čia nieko vertingo nebuvo", - įsitikinęs archeologas, Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus mokslo darbuotojas dr. Gediminas Vaitkevičius.

Mat Z.Baubonis - vienas Lietuvos paveldosaugos dirigentų. Jis yra ne tik VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" direktorius, bet ir Lietuvos archeologijos draugijos (LAD) pirmininkas (nuo 2005 m.), Kultūros paveldo departamento (KPD) Mokslinės archeologijos komisijos (MAK), ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto (ICOMOS LNK) bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) narys, buvo KPD įsteigtos VĮ "Lietuvos paminklai" techninės priežiūros vadovas.

Nuo šių darinių priklauso ne tik mokslinė daugelio archeologų karjera, bet ir įvairioms paveldo tvarkymo programoms bei tyrimams skiriamų pinigų dalybos. Todėl Z.Baubonis turi tvirtą užnugarį ir senus patikimus ryšius paveldo apsaugą imituojančiose institucijose.

Šie ryšiai saugojo Z.Baubonį ir jo įsteigtą viešąją įstaigą jau keliose skandalingose istorijose, kurios nubėgo nuo šio įtakingo archeologų elito atstovo kaip vanduo nuo žąsies.

Likimo ironija, kad dabar jo nuopelnus ardant istorinį grindinį ruošiasi vertinti tos pačios institucijos ir tie patys asmenys, su kuriais Z.Baubonį sieja ne tik profesinė bendrystė, bet ir senos archeologiniams tyrimams skirtų lėšų dalijimo schemos.

Tad jau dabar galima nujausti, kad tyrinėjant liūdną sunaikinto senovinio grindinio likimą KPD ir su juo susijęs archeologų elitas stos mūru už Z.Baubonį ir saugos jį kur kas nuoširdžiau negu istorinį grindinį ir Vilniaus gynybinę sieną.

Gynybinė siena - koridoriuje

Veiksmas, vadinamas archeologiniais tyrimais, vyksta Vilniaus senamiesčio kieme tarp Trakų ir Klaipėdos gatvių. Šalia gerai išsilaikiusios gynybinės miesto sienos išrausta didžiulė pamatų duobė - statomas komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatas su požeminiais garažais.

Dviejų aukštų namą su mansarda suplanuota tiesiog prilipdyti prie gynybinės sienos, kuri esą bus "eksponuojama" dengtoje galerijoje pastato viduje.

Prieš kelerius metus šį planą aštriai kritikavo KPD sistemai nepriklausantys paveldosaugininkai, jie sakė, kad paversti gynybinę sieną interjero elementu yra nusikaltimas kultūros paveldui, o tokius LDK laikotarpiui nebūdingus prielipus prie sienos pradėta lipdyti tik Murovjovo-Koriko laikais. Tačiau statybų sustabdyti nepavyko.

Čia tik trumpai paminėsime, kad detalųjį planą, kuriame numatyta užstatyti gynybinę sieną, 2003 metais suderino tuometis KVAD (dabar KPD) Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Artūras Bundonis, karjeros pradžioje išgarsėjęs tuo, kad palaimino mafijos vadeiva tituluojamo Georgijaus Dekanidzės žmonos savavališkai pasistatyto namo projektą Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Neatsižvelgiant į tai, kad suderino daugybę skandalingų projektų Vilniaus senamiestyje, šiandien jis vadovauja KPD Apskaitos skyriui.

Detaliojo plano rengėjai - UAB "Senojo miesto architektai", garsėjanti panašaus pobūdžio darbais Vilniaus senamiestyje, ir įtakingoji šios bendrovės specialistė, Architektų sąjungos vicepirmininkė (iki 2011 m.) Irena Kliobavičiūtė, apie kurios veiklą LŽ jau rašė.

Tačiau didžiausią įspūdį daro archeologinė šio projekto atomazga.

Archeologija greituoju būdu

Birželio 27 dieną šalia statybų gyvenančią architektę Mają Ptašek pažadino ekskavatoriaus burzgimas. Pažvelgusi pro langą moteris apstulbo. "Pamačiau, kad ekskavatoriumi kasamas kultūrinis sluoksnis. Plotas palei Klaipėdos gatvę buvo visiškai netyrinėtas ir kasė būtent kultūrinį sluoksnį", - pasakoja didelę patirtį turinti paveldosaugos specialistė, Tarptautinės paminklų ir istorinių vietų tarybos narė.

Šokiruota ji paskambino į KPD ir pranešė apie buldozerinės archeologijos atvejį šioje ypač jautrioje senamiesčio vietoje, kur archeologinis sluoksnis turi būti griežtai saugomas. Atrodė, kad į skambutį sureaguota, nes į ekskavatoriaus vietą netrukus stojo darbininkai su kastuvais.

Tą patį vakarą grįžusi namo M.Ptašek pamatė, kad atkastas puikiai išlikęs senovinis grindinys. "Per visus savo darbo metus aš nebuvau mačiusi taip gerai išlikusio grindinio. Galite įsivaizduoti, kaip apsidžiaugiau, kad atlikau savo pilietinę pareigą ir padėjau išsaugoti tokią vertybę", - prisimena Maja.

Daug metų su archeologais dirbanti paveldosaugos specialistė spėja, kad grindinys galėjo būti ir XVII amžiaus.

Tačiau jau kitą dieną 7 val. ryto ji pamatė, kad darbininkai skubiai ardo radinį. Tiesiog M.Ptašek akyse istorinis grindinys buvo išrinktas, o vėliau atvažiavęs ekskavatorius išsivežė ir akmenis.

Nepadėjo skambučiai nei KPD direktorei Dianai Varnaitei, nei Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjui Vitui Karčiauskui. Grindinio ardytojai buvo greitesni už apsimiegojusius paveldosaugininkus.

"Tai kriminalas", - apibendrina savo įspūdžius vandalizmo liudytoja tapusi paveldosaugos profesionalė M.Ptašek.

Neribota galia

Tačiau ICOMOS narė teigia dar kartą apstulbusi, kai sužinojo, kad šiuos buldozerinius "tyrinėjimus" kuruoja jos kolega iš šios tarptautinės paveldosaugos ekspertus vienijančios organizacijos Z.Baubonis. "Kai jam paskambinau, jis iš karto pradėjo man vardyti savo titulus ir pareigas", - stebisi Lietuvos archeologų draugijos pirmininko arogancija M.Ptašek.

Tačiau architektei šis galios demonstravimas įspūdžio nepadarė. Ji tik atkreipė dėmesį, kad Z.Baubonis yra archeologijos tyrimų projektus aprobuojančios ir leidimus išduodančios MAK narys. "Manau, kad jeigu turėdamas tiek pareigų jis dar turi savo firmą ir vykdo kasinėjimus, tai yra skandalingas interesų konfliktas. Kai tas pats žmogus pats sau išduoda leidimus ir pats save kontroliuoja, jis turi tiek galių, kad daro, ką nori", - sako M.Ptašek.

Ir priduria, kad tokia neribota galia užčiaupia burnas visiems nuo šios sistemos priklausantiems Lietuvos archeologams.

Archeologijos profanacija

Tokiam situacijos vertinimui pritaria ir vienas žymiausių miesto archeologijos tyrinėtojų G.Vaitkevičius. "Faktas, kad yra sunaikintas technikos paminklas. Jeigu archeologas nesugeba tokio radinio įvertinti, jis neturi teisės dirbti mieste ir apskritai būti archeologu," - konstatuoja jis.

Sunaikinto grindinio vertė, anot archeologo, buvo ta, kad jis sudarė kompleksą su gynybine siena. "Vienas dalykas, jeigu tu surandi grindinio fragmentą Paplaujos rajone, ir visai kitas - čia. Juk turėjome kompleksą - gynybinę sieną ir šalia jos einančią išgrįstą gatvę. XVI-XVII amžiuje ji vadinosi Teliukų skersgatviu", - aiškina G.Vaitkevičius.

Jis pabrėžia, jog LDK laikotarpiu prie gynybinės sienos nebuvo statomi pastatai, kad kariuomenė galėtų laisvai judėti ir reaguoti į priešo puolimą. Šis gynybinės sistemos bruožas diktavo ir urbanistinę logiką.

"Vilniuje tokį kompleksą turime išlikusį tik Bokšto gatvėje, čia buvo antras rimtas fragmentas. Specialistas turėjo iš karto įvertinti tokį radinį. O jeigu neįvertino, tai rodo profesinę nekompetenciją," - piktinasi G.Vaitkevičius.

Faktą, kad unikalų technikos paminklą sunaikino vieno paveldosaugos dirigentų Z.Baubonio vadovaujami archeologai, jis vertina kaip diagnozę visai Lietuvos paveldosaugai.

Miestų tyrinėtojas pabrėžia, kad radę grindinį archeologai turėjo jį užfiksuoti ir nedelsdami kviesti komisiją, kad priimtų sprendimą, kaip toliau elgtis.

Pypt

Vos išgirdęs, kad skambina žurnalistai, tituluotasis VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" direktorius Z.Baubonis skubiai padėjo ragelį. Simboliška, kad VKPK narys, išrinktas į šią instituciją nuo visuomeninių organizacijų, nematė reikalo tai visuomenei ką nors aiškinti.

KPD trūksta reglamentų?

Nors nuo senovinio grindinio sunaikinimo praėjo jau beveik trys savaitės, KPD neskuba vertinti šio šokiruojančio įvykio. Kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Kraujalis patvirtino, kad Z.Baubonio vadovaujami archeologai, vykdantys ardomuosius tyrimus su KPD leidimu, apie šį radinį nepranešė nei departamentui, nei vertinimo tarybai.

Bet čia pat išaiškino ir subtilybę, kuri, kaip kužda nuojauta, gali sutrukdyti patyrusiems pareigūnams įvertinti akivaizdų vandalizmo aktą.

"Su tais grindiniais yra tam tikrų niuansų. Aiškiai reglamentuota, kad atradę statinių liekanas ar pamatus archeologai turi pasikviesti architektus tyrėjus ir spręsti dėl tolesnių darbų. Bet tos visokios akmeninės konstrukcijos, kelių liekanos ar dar kažkas - iš esmės juk nėra reglamentuota", - samprotavo R.Kraujalis.

Ar ne keista, kad pareigūnas "nežino" įstatymų? Juk pagal Europos archeologijos paveldo konvenciją, kai archeologijos paveldo objektai randami statybų metu, privalu pasirūpinti jų išsaugojimo

radimvietėje galimybe. Pagal Vilniaus senamiesčio reglamentą visame senamiestyje yra saugomi urbanistinės struktūros elementai, tarp jų - ir gatvių dangos.

Ko nežino Kontrolės skyriaus vedėjas?

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą valdytojai ar darbus atliekantys asmenys, aptikę archeologinių radinių ar vertingųjų savybių, privalėjo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis - informuoti KPD.

KPD tokiu atveju galėjo sustabdyti darbus iki 15 dienų, kad patikrintų pranešimą ir spręstų - inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą.

Vertingąsias savybes pagal įstatymą nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos specialiais vertinimo aktais. Kitokie veiksmai, ne vertinimo aktais priimti sprendimai, yra neteisėti. Tačiau Kontrolės skyriaus vedėjas R.Kraujalis, atrodo, viso to nežino.

Apie tai, kaip grindinio sunaikinimą vertina KPD, šis paveldo apsaugos kontrolei vadovaujantis pareigūnas galėjo pasakyti tik tiek, kad artimiausiu metu susirinkusi MAK spręs, "kaip reglamentuoti tokias situacijas su grindiniais".

Pats sau išduoda leidimus

Čia reikia pasakyti, kad R.Kraujalis, kaip ir Z.Baubonis, pats yra MAK narys nuo pat šios institucijos įsteigimo.

Tačiau paklausus, ar Z.Baubonis nusišalino, kai MAK svarstė klausimą dėl leidimo išdavimo jo vadovaujamai viešajai įstaigai, R.Kraujalį staiga ištiko amnezija. "Neatsimenu, ar jis dalyvavo, nes posėdžiai vyko kiekvieną savaitę. Gal ir yra pareiškęs nusišalinimą..." - skundėsi atmintimi pareigūnas. Tačiau iš KPD tinklalapyje skelbiamo posėdžio protokolo matyti, kad Z.Baubonis minėtame posėdyje dalyvavo, o sprendimus dėl leidimų "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgoms" MAK priima nuolat.

Tokį KPD Kontrolės skyriaus vadovo užmaršumą gali paaiškinti faktas, kad KPD ne tik ilgą laiką toleravo nuolatinius Z.Baubonio viešų ir privačių interesų konfliktus (kai pats dalyvaudavo savo viešajai įstaigai išduodant leidimus), bet ir sukūrė jiems sąlygas, o R.Kraujaliui ir kitiems MAK nariams ši situacija buvo asmeniškai naudinga.

MAK: pinigai saviems

Dar 1998 metais Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad archeologinių tyrimų programas tvirtinančios MAK nariams tenka daugiausia šiems tyrimams skiriamų lėšų. Kaip matyti iš VK rašto, Z.Baubonis buvo šios patogios pinigų paskirstymo sistemos variklis.

"1997.04.07 įsakymu MAK narys - Kultūros paveldo centro Teritorinės apskaitos padalinio vyr. archeologas Z.Baubonis buvo paskirtas atsakingu už 1997 metų ilgalaikių archeologijos vertybių apskaitos, mokslinių tyrimų propagavimo ir kitų saugojimo programų parengimą, koordinavimą ir vykdymą bei įgaliotas pasirašyti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, susijusiais su aukščiau nurodytais klausimais. Departamentas, atstovaujamas Z.Baubonio, pasirašė autorines sutartis su MAK nariais už 184 528 Lt iš Apsaugos tikslais tiriamų archeologinių vietų programos lėšų," - rašoma VK sprendime.

Tačiau ši valstybės kontrolierių pastaba nepadarė jokio įspūdžio nei KVAD, nei MAK. 1997-aisiais departamentas, atstovaujamas Z.Baubonio, pasirašė autorines sutartis su šešiais MAK nariais, 1998 metais sutartys pasirašytos jau su aštuoniais MAK nariais ir tuometiniu MAK sekretoriumi KVAD pareigūnu R.Kraujaliu už 191 500 Lt.

1999 metais sutartys buvo pasirašytos su visais MAK nariais ir sekretoriumi jau už 205 500 Lt. Tais metais MAK nariams ir sekretoriui R.Kraujaliui buvo skirta net 44 proc. visų apsaugos tikslais tiriamų archeologinių vietų programos lėšų.

Z.Baubonio sąrašas

Su R.Kraujaliu 1998-aisiais Z.Baubonis pasirašė 28 000 Lt, 1999-aisiais - 32 000 Lt vertės sutartis. Pačiam Z.Bauboniui 1998-aisiais teko 15 000 Lt, 1999-aisiais - 22 000 Lt.

Su Gintautu Zabiela, kuris šiuo metu yra MAK pirmininkas, 1997-aisiais Z.Baubonis pasirašė sutarčių už 25 000 Lt, 1998-aisiais - už 22 500 Lt, 1999-aisiais - už 37 000 Lt.

Algirdui Girininkui, kuris ir dabar yra MAK narys, 1997-aisiais teko 25 000 Lt, 1999-aisiais - 15 000 Lt. Aleksiejui Luchtanui, taip pat dabartiniam MAK nariui, 1997-aisiais skirta 30 000 Lt, 1998-aisiais - 21 000 Lt, 1999-aisiais - 10 000 Lt.

LŽ konsultavę archeologai teigia, kad šios sistemos esmė - pinigai saviems - liko nepasikeitusi iki šiol. KPD pats šią sistemą sukūrė ir toleravo.

Paveldo išsaugojimo pajėgos

Ar galima tikėtis, kad MAK nariai, puikiai žinantys apie nuolatinius viešųjų ir privačių interesų konfliktus dalijantis archeologiniams tyrimams skirtas lėšas, sugebės objektyviai įvertinti Z.Baubonio ir jo vadovaujamos viešosios įstaigos nuotykius ardant senovinį grindinį šalia gynybinės sienos?

Ypač sudėtinga tai turėtų būti KPD Kontrolės skyriaus vedėjui R.Kraujaliui. Mat jis ir pats turi teisę jaustis vienu iš VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" krikštatėvių, nes 1998 metais KVAD įgaliotas kartu su Z.Bauboniu pasirašė jos steigimo sutartį... Netrukus KPD iš viešosios įstaigos steigėjų pasitraukė, palikdamas reikalus tvarkyti Z.Bauboniui ir keliems jo kolegoms. Ir tituluotasis archeologas dar labiau susipainiojo viešųjų ir privačių interesų brūzgynuose.

Pelningas piliakalnių "remontas"

Dar 1999-aisiais VKPK, tuomet vadovaujama Povilo Jakučionio, pradėjo kelti aliarmą dėl neįtikimai išpampusios ir paveldo paminklų apsaugai skirtas lėšas negailestingai ryjančios "piliakalnių avarinės būklės likvidavimo programos". Liūto dalis šios programos lėšų sutekėdavo į VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos".

Šios sistemos simboliu tapo prie Kauno marių prigludusio Vieškūnų piliakalnio "remontas". "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" supylė bemaž pusę šio eroduojančio piliakalnio, marios didelę dalį šio darbo nuplovė, o melioratoriai toliau kantriai grūmėsi su stichija, veždami naują skaldą ir akmenis. Vien šio piliakalnio gelbėjimas kainavo biudžetui daugiau negu milijoną litų.

Palyginimui - Pažaislio Kamaldulių vienuolyno ansambliui per dešimtmetį nuo 1990 iki 1999 metų buvo skirti vos 2 mln. litų.

Po KVAD sparnu Z.Baubonio įsteigta viešoji įstaiga 1998-2000 metais tvirtino ir tvarkė Lyduvėnų, Kubilių, Bradeliškių, Kalniškės, Budelių, Luponių piliakalnius. Šio masinio piliakalnių "remonto" akivaizdoje VKPK jau tada kėlė klausimą ne tik dėl KVAD prioritetų, bet ir dėl Z.Baubonio interesų skaidrumo.

Mat būdamas "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų" dalininku, jis ne tik gaudavo iš jos pajamų už piliakalnių tvarkymą, bet ir kaip KPD įsteigtos įmonės "Lietuvos paminklai" darbuotojas kontroliavo savo viešosios įstaigos atliekamus darbus.

Be to, Z.Baubonis pats rengė piliakalnių avarinės būklės likvidavimo programą ir buvo paraiškas tvarkymo darbams nagrinėjančios ir rekomendacijas dėl lėšų skyrimo teikiančios MAK narys.

Tačiau ši vaisinga tituluotojo archeologo veikla, dėl kurios skandalas kilo dar 2000-aisiais, liko neįvertinta stebėtinai ilgą laiką.

Tik 2007-aisiais ir ne KPD, o visuomeninių organizacijų prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atliko tyrimą ir pagaliau buvo konstatuota, kad Z.Baubonis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Savo sprendime VTEK nurodė, kad nors dvasinis Lietuvos archeologų vadovas šiuo metu nebėra "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų" steigėjas, 2006 ir 2007 metais gavo iš jos pajamų ir todėl jam rekomenduojama nusišalinti nuo bet kokių klausimų, susijusių su šia įstaiga, iš kurios jis ar jo artimieji gali gauti naudos.

Tačiau nusišalinimas ir interesų išskaidrėjimas, regis, taip ir neįvyko. Z.Baubonis sėkmingai dalyvavo MAK posėdyje, kai buvo patvirtinta jo vadovaujamų "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų" archeologinių tyrimų programa, kurios įgyvendinimas baigėsi senovinio grindinio sunaikinimu šalia Vilniaus gynybinės sienos.

Dar pridurkime, kad Lietuvos archeologų vadovas toliau užsiima ir pamėgtu piliakalnių "remontu". LŽ neseniai rašė apie Šakių rajone esantį Vorpilio piliakalnį, kuriam gresia nugarmėti į Nemuną, iškirtus šlaite augusius medžius. Šio piliakalnio tvarkymo darbus prižiūrėjo archeologas Z.Baubonis...

Duobkasiai

Epilogui - dar viena iškalbinga istorija. 2008-aisiais "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų" archeologai pasižymėjo kasinėdami Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią: presbiterijoje ir šventoriuje buvo išrausta daugiau negu 1000 kapų, kuriuose žmonės buvo laidojami nuo pat XV amžiaus. Kol įsikišo visuomenė, palaikai buvo sandėliuojami mėlynuose polietileniniuose maišuose, skirtuose buitinėms atliekoms... Šiems kasinėjimams vadovavo senas Z.Baubonio kolega Olegas Fediajevas, kuriam, LŽ žiniomis, 2000 metais kilus skandalui dėl piliakalnių "remonto" Z.Baubonis perdavė "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų" steigėjo statusą.

Bet kodėl Z.Baubonis ir jo vadovaujama viešoji įstaiga taip mėgsta pilti piliakalnius ir taip nemėgsta istorinių grindinių ir kapinių, kurie pasmerkiami būti nuožmiai suardyti?

Vienas galimų atsakymo į šį klausimą variantų yra ne mažiau makabriškas už kapinių kasinėjimą. KPD Kontrolės skyriaus vedėjas R.Kraujalis patvirtino, kad mūsų archeologams atlyginimas už darbus skaičiuojamas pagal į plotį ir į gylį iškastą žemės plotą. Kitaip tariant - pagal iškastus kubinius metrus...

Gal todėl Lietuvoje kaip buboninis maras ir plinta Z.Baubonio stiliaus ardomoji archeologija?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"