TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buhalterinis požiūris žlugdo žvalgybą

2016 10 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Finansų ministerijos pasiūlymą kitąmet apkarpyti Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetą politikai vadina nesuprantamu ir net žalingu. Jų teigimu, kylančios grėsmės verčia ne mažinti, o didinti svarbiausios šalies žvalgybos institucijos finansavimą.

Finansų ministerijos parengtas 2017-ųjų biudžeto projektas daugeliui su vidaus bei išorės saugumu susijusių šalies institucijų žada sotesnį gyvenimą nei šiemet. Išimtis – VSD, jai finansavimą siūloma mažinti.

Ateinančių metų valstybės biudžeto projekte VSD iš viso numatyta 24,6 mln. eurų: 19,5 mln. eurų išlaidoms (iš jų 12,9 mln. eurų – darbo užmokesčiui) ir 5,1 mln. eurų turtui įsigyti. Palyginti su 2016 metais, VSD asignavimai mažėja 54 tūkst. eurų. Finansų ministerijos teigimu, „mažėjimas susijęs su valdymo išlaidų mažinimu“. „Asignavimus pagal priemones Valstybės saugumo departamentas įvardija kaip konfidencialią informaciją, todėl jų pateikti ir komentuoti negalime“, – paaiškino ministerija.

Svarstys padėtį

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas įsitikinęs, kad mažinti VSD asignavimų negalima. Juolab kad institucija nukentėjo krizės laikotarpiu. „Mūsų komitete vasarą buvo priimtas sprendimas dėl VSD nuoseklaus finansavimo didinimo. Pristačiau šį sprendimą premjerui, jis reagavo teigiamai“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo Seimo narys. Anot jo, finansavimo klausimą NSGK aptars po rinkimų. Kad negalima karpyti VSD biudžeto, pritaria ir NSGK narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius. Jis teigė, kad reikia atsižvelgti į geopolitinę padėtį ir kylančius iššūkius: „Neužtenka tik išlaikyti žmones, reikia, kad ir veiklai būtų pinigų.“ Politikas neabejojo, kad biudžeto projekte numatyti skaičiai dar keisis.

Kodėl finansininkams kilo mintis mažinti VSD asignavimus, parlamentaras sakė nežinąs. „Gal planuotojai nelabai skiria tas teisėsaugos struktūras, visas suplaka į vieną vietą. Mes, labiau suprantantys šios institucijos paskirtį, padėtį matome kitaip“, – kalbėjo politikas. Jis taip pat teigė manąs, kad VSD kuo greičiau turi persikelti į dešimtmetį statomas ir niekaip nebaigiamas patalpas sostinės Pilaitės rajone. „Nes ten, kur VSD įsikūrusi dabar, iš principo būti negali“, – pabrėžė D. Petrošius.

NSGK narės Rasos Juknevičienės žodžiais, ketinimai mažinti VSD finansavimą „atrodo kaip provokacija“. „Hibridinių karų kontekste VSD atlieka labai svarbią pirminę funkciją – stebėti, sekti situaciją, perspėti. Neįsivaizduoju, koks Lietuvos priešas gali teikti tokį pasiūlymą, kai vyksta su įtakomis, bandymais užvaldyti kraštą iš vidaus susiję procesai“, – stebėjosi Seimo narė.

Poreikiai neviešinami

VSD strateginės komunikacijos vadovės Aurelijos Katkuvienės teigimu, pasiūlymas mažinti institucijos finansavimą stebina. Ypač kai apie tai kalbama įvairių iššūkių bei grėsmių – hibridinių, informacinių, kylančių iš Rytų ir Vakarų – akivaizdoje. „Valstybės požiūris turėtų būti strategiškesnis, toleriagiškesnis. Juolab kad visoms institucijoms, kurios užsiima gynyba, viešuoju saugumu, numatytas didesnis finansavimas. Kažkodėl vieninteliam VSD pasiūlyta jį mažinti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Katkuvienė.

Nors suma, kurią norima atimti iš žvalgybininkų, nėra labai didelė, bet skaičiuojantiesiems centus – ne tokia ir maža. Juolab kad seniai pribrendo lėšų didinimo poreikis. „Pagal žvalgybinius reikalavimus negalime viešai pasakoti apie savo poreikius. Tačiau ir tarp eilučių galima suprasti, kad, tobulėjant technologijoms, žvalgyba turi eiti koja kojon su naujovėmis. Todėl atsinaujinimo poreikis labai didelis“, – pabrėžė VSD atstovė. Ji priminė, kad geriausiai apie žvalgybos institucijos poreikius informuotas Seimo NSGK. Būtent su lėšų trūkumu susijusi ir naujojo VSD pastato statyba. Atrodo, kad švęsti įkurtuves nepavyks ir kitąmet.

Svarbi misija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto profesoriaus Tomo Janeliūnio teigimu, toks „buhalterinis požiūris“ į svarbių valstybės institucijų finansavimą nebestebina, o tik piktina. Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija (URM) ir VSD yra tos pirmosios gynybos linijos, kurios atpažįsta ir reaguoja į grėsmes ir pavojaus signalus. „Nuolatinis diplomatinio korupuso ir žvalgybininkų laikymas „ant dietos“ galėtų būti pateisinamas, jei sėdėtume Dievo užpečkyje ir rūpintumėmės tik bulvių derliumi“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo T. Janeliūnas. Politologas priminė, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas „buvo pramuštas tik po karo Ukrainoje, kai jau buvo gėda prieš NATO nieko nebedaryti“. „Bet lygiai taip pat gėda ir visiškai nesuprantama, kaip galima kalbėti apie bendrą saugumo stiprinimą, kai pirmosios gynybos linijos yra visiškai nesvarbios. Labai gerai, kad turėsime „Boxerius“ ir NASAM'us, bet kaip tik nuo URM ir VSD priklauso, kiek ilgai neteks jų panaudoti“, – teigė T. Janeliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"