TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buldozeriai Neringoje pavers vaikus benamiais

2012 05 26 7:42

Skandalais apaugusioje statybų Kuršių nerijoje istorijoje - naujas posūkis. Valstybės vardu siekiant nugriauti neteisėtai suręstus statinius Juodkrantėje, benamių dalia gresia šeimai ir jos mažamečiams vaikams.

Išskirtinėje vietoje namus pastatę ir nekilnojamąjį turtą pardavę verslininkai šiuo metu bylinėjasi su valstybe ir prašo daugiau kaip 10 mln. litų patirtai žalai kompensuoti bei griovimo darbų išlaidoms padengti. Tuo metu niekuo dėti butų savininkai su nerimu laukia atriedančių buldozerių. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę žmonės stebisi, kodėl neteisėtas statybas savo parašais palaiminę valdininkai ne tik nenuteisti, bet ir toliau dirba savo darbą.

Kone grėsmingiausioje padėtyje - tris mažamečius vaikus auginanti Skučų šeima, gyvenanti nugriauti pasmerktame pastate. Kito būsto ji neturi, o vaiko teisių apsaugos specialistai dedasi bejėgiais ar nieko nežinančiais.

Prašo milijonų

Jau septintus metus besisukanti teismų karuselė dėl trijų pastatų Juodkrantėje, Liudviko Rėzos g. 1A, nesustoja ir dabar: teisiniai ginčai vyksta Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Mat dar 2006 metais generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį dėl žuvų restorano ir dviejų vadinamųjų jachtininkų viešbučių statybų bei nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo negaliojančiais. Prieš žengiant teisėtvarkininkams šį žingsnį UAB Verslo investicijų projektų centras pastatus ir butus pardavė.

2010-aisiais Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2009 metų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo bendrovė įpareigota nugriauti visus tris, kaip paaiškėjo, nelegaliai pastatytus statinius. Tačiau restoranas toliau priima lankytojus, o vadinamuosiuose viešbučiuose, kurie tokie tėra dokumentuose, realiai - prabangiuose kotedžuose gyvena žmonės.

Verslininkai sutinka nugriauti pastatus, tačiau iš valstybės jie reikalauja daugiau kaip 10 mln. litų. Iš šios sumos griovimo darbams reikėtų skirti 740 tūkst. litų. Dabar bendrovės byla nagrinėjama teisme - jo prašoma ne tik nustatyti žalos kompensavimo tvarką, bet ir įpareigoti skirti avansą griovimo darbams pradėti.

Klausimai glumina vaikus

Beviltiškoje situacijoje dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kaltės atsidūrę nekilnojamojo turto savininkai griebiasi už galvų.

Vienas jų - Juozas Skučas - net prabilo apie norą emigruoti iš Lietuvos.

"Paėmiau paskolą ir nusipirkau pastatą už 1,850 mln. litų. Tada tai man atrodė gera investicija: viename iš butų įsikūrėme mudu su žmona ir vaikais, o kiti - nuomojami. Tačiau buvome žiauriai apgauti. Pastatas, kaip paaiškėjo, pastatytas nelegaliai ir jį reikia nugriauti. Dėl to teko trauktis iš verslo, taip pat iškėliau fizinio asmens bankroto bylą Latvijoje, kurioje dabar ir dirbu. Byla kol kas nejuda iš mirties taško, nes advokatai patys nesupranta, kas vyksta Lietuvoje", - pasakojo vyras.

Prieš šešerius metus, kai J.Skučas pasirašė pirkimo ir pardavimo sutartį, buvo pateikti visi dokumentai, leidimai, suderinimai, sandoris patvirtintas notaro, turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (teismas panaikino registraciją 2009 metais - aut.), todėl jam nekilo jokių įtarimų dėl galbūt neteisėtų veiksmų. "Gyvename nežinioje. Auginame 5 metukų dukrą ir 9 bei 8 metų sūnus. Berniukų, lankančių Juodkrantės mokyklą, bendraamžiai vis klausinėja, kada griaus namus ir kada jie kraustysis lauk, kur gyvens. Sąžiningai įsigijome būstą ir norime jame gyventi, o jei neteisėtus veiksmus dėl statybų leidimų išdavimo padarė valdininkai, tegul patys ir atsako. Jiems reikia kelti bylas ir areštuoti jų turtą, bet ne mūsų", - emocingai kalbėjo J.Skučas.

Bėda yra ir tai, kad oficialiai Skučai gyvena viešbutyje, o iš jo žmones iškraustyti neva teisiškai paprasčiau nei iš gyvenamojo namo.

Kontrolieriai skėsčioja rankomis

J.Skučas tikino kreipęsis ir į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę, prašė paaiškinti, kaip elgtis tokioje situacijoje ir apginti vaikus. E.Žiobienės pasirašytame rašte teigiama, jog vaiko teisių apsaugos kontrolierė neturi teisės tirti ir vertinti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Vaikai esą galėtų būti laikinai apgyvendinti pensione, suteikiant socialinį būstą ir apsvarstant galimybę gauti kitą socialinę paramą.

Konstatuojama, kad Skučų vaikai patiria psichologinę įtampą, todėl siūloma kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl nemokamos pagalbos. Taip pat aiškinama, jog pirmiausia kiekviena šeima privalo labai atsakingai įvertinti savo galimybes imti paskolą, numatyti galimą riziką ir savo veiksmų teisinius padarinius, kad vėliau netektų rizikuoti vaikų gerove ir saugumu.

"Kreipiausi į teismą dėl žalos atlyginimo, kad man būtų sumokėta tiek, už kiek pirkau turtą ir kiek į jį investavau. Galėčiau reikalauti ir moralinės žalos atlyginimo, bet nematau prasmės", - skėsčiojo rankomis J.Skučas.

LŽ susisiekė su Neringos savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriumi, bet jo vyresnioji specialistė Donata Atkočaitienė patikino jokio raštiško kreipimosi iš Skučų negavusi. "Nežinau šio atvejo, nes niekas į mus nesikreipė. Apie pastatų griovimą taip pat nieko nežinau", - sakė valdininkė.

J.Skučo kaimynė Eglė Kazlauskienė LŽ tvirtino irgi gyvenanti tarsi ant žarijų. "Kur jiems gyventi, jei nugriaus? Mūsų butas taip pat areštuotas, tad negalime jo parduoti, pinigų neturi kaip grąžinti ir nekilnojamąjį turtą pardavusi bendrovė. Dėl tokios situacijos kalta valstybė, jos tarnautojai, o ne mes ir ne verslininkai, kurie investavo turėdami visus dokumentus. Jau ir antstoliai į greta esantį restoraną pasibeldė, įspėjo, kad pastatas bus griaunamas", - informavo ji.

Architektas nepajudinamas

Skandalingos statybų istorijos gijos veda ir į Neringos meriją, ir į tuometę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Jos teises dabar yra perėmusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija.

Būtent iš šių institucijų Juodkrantės namus pastatę ir turtą pardavę verslininkai prašo solidariai priteisti per 10 mln. litų. Ieškinyje argumentuojama, kad žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo iš biudžeto atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės institucijos darbuotojo kaltės.

Tačiau šioje istorijoje kaltų asmenų nėra, įtarimų niekam nepareikšta, nors statybų leidimai išduoti ir sprendimai priimti neteisėtai. Derinant pastatų L.Rėzos g. 1A statybas, rengiant detalųjį planą figūruoja tuomečio vyriausiojo Neringos architekto Vytauto Valančiaus pavardė. Neringos merijos LŽ atsiųstame laiške pranešama, kad V.Valančius dirbti Neringos savivaldybėje pagal neterminuotą sutartį buvo priimtas 1999 metais. Sutapimas ar ne, bet būtent 2006-aisiais, kai dėl nelegalių statybų į teismą kreipėsi generalinis prokuroras, esą dėl didelio darbo krūvio ir pablogėjusios sveikatos architektas pasiprašė atleidžiamas iš darbo.

Tačiau 2011 metų lapkritį V.Valančius grįžo į meriją kaip Architektūros skyriaus specialistas. Jis Neringos savivaldybės administracijoje priimtas dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, bet galėtų ir vėl eiti valstybės tarnautojo pareigas, jei laimėtų konkursą. Tokia tikimybė didelė, nes V.Valančius neturi tarnybinių nuobaudų, o aukštos kvalifikacijos specialistų Neringoje ir su žiburiu reikia paieškoti.

"Dėl nuolatinio gyvenamojo būsto trūkumo, daugeliui nepatogaus susisiekimo su Neringa mūsų savivaldybei itin aktuali specialistų, valstybės tarnautojų stokos problema. Kartais specialistų ieškome visus metus ir nerandame. Šiuo metu Architektūros skyriuje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis V.Valančius yra vietinis gyventojas, pasižymintis reikiama kompetencija, sukaupęs daug profesinės patirties architektūros srityje, atitinkantis pareigybei keliamus reikalavimus", - LŽ aiškino Neringos meras Antanas Vinkus.

Jam antrino ir savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas. "V.Valančius yra gimęs, užaugęs ir baigęs mokslus Neringoje. Pagal jo projektus pastatytas ne vienas pastatas Neringoje. Manome, kad šis žmogus kompetentingas eiti šiuo metu jam patikėtas pareigas. V.Valančius turi visus būtinus atestatus, įrodančius architekto kvalifikaciją. Mano žiniomis, galimus V.Valančiaus, dirbusio Neringos savivaldybės vyriausiuoju architektu, nusižengimus ne vienus metus tyrė įvairios institucijos, bet jokių pažeidimų nenustatė. Nėra įrodančių duomenų, kad jis pripažintas kaltu, kad jam neleidžiama dirbti valstybės tarnautoju ar grįžti į valstybės tarnybą", - taip LŽ situaciją komentavo A.Vyšniauskas.

Žvilgsniai į Preilą

Juodkrantės statybų skandalas bent jau kol kas yra vadinamųjų Preilos botelių šešėlyje, tačiau būtent jų likimas gali būti lemiamas ir Juodkrantės atveju. Boteliai taip pat turėtų būti nugriauti, bet šiuo metu Vyriausybės lygiu bandoma pasiekti taikos sutarties - dalį statinių nugriauti, o dalį palikti ar perkelti toliau nuo Kuršių marių kranto.

Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė, Seimo narė Aurelija Stancikienė LŽ tvirtino, kad išimčių negali būti daroma niekam. "Statybos Preiloje taip pat nelegalios, nes vietoj botelio žvejams išdygo prabangūs kotedžai. Dabar jau aiškinama, kad iš 15 pastatų turėtų būti nugriauti tik 9. Esą visus griauti valstybei per brangu, reikės kompensuoti žalą. Jei griauti, tai griauti ir Preiloje, ir Juodkrantėje", - teigė ji.

Skandalingosios statybos Juodkrantėje iškilo į viešumą būtent tada, kai įsikišo A.Stancikienė. "Kai pradėjau eiti parko direktorės pareigas, dėl tų statinių įteisinimo trūko mano parašo. Bet panagrinėjusi dokumentus ėmiau įtarti, kad tie pastatai stovi nelegaliai, ir nepasirašiau, nors vėliau vis vien kai kam pavyko įregistruoti tą nekilnojamąjį turtą", - prisiminė Seimo narė.

Dabartinis KNNP vadovas Tomas Tukačiauskas statybas Juodkrantėje, L.Rėzos 1A, vadina vienomis įžūliausių. "Tame sklype pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą apskritai jokia statyba negalima. Dokumente aiškiai parašyta, kad vieta skirta žaliesiems plotams. Ta erdvė turėjo būti palikta neužstatyta kaip promenada vaizdui į Juodkrantės bažnyčią, kad jos neužgožtų pastatai. Tačiau tuometė valdžia, valdininkai sumanė sklypą padalyti per pusę, kas galbūt taip pat buvo neteisėta. Vienoje jo dalyje liko nepaliestas plotas, o kitoje išdygo tie trys pastatai", - svarstė T.Tukačiauskas.

KNNP direktorius prisiminė, kad saugomos teritorijos generalinio plano sprendinius valdininkai traktavo tik kaip rekomendacinio pobūdžio ir nepaisė jokių draudimų Kuršių marių pakrantėje statyti žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, kurie paskui buvo paversti tiesiog prabangiais kotedžais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"