TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bulgarai Lietuvai - ne pavyzdys

2011 05 05 0:00
A.Ažubalio teigimu, nors kandidatą į diplomatinę tarnybą tikrina VSD, visiškos garantijos negali duoti net ir jis.
Alinos Ožič nuotrauka

Už Lietuvos deleguoto diplomato nepriekaištingą reputaciją garantuoti negali niekas. Tad ambasadoriaus kėdėje patogiai įsitaisęs krašto pasiuntinys vis dar gali slėpti ryšius su buvusiomis komunistinėmis struktūromis.

Vakar paaiškėjo, kad Bulgarija dėl ryšių su buvusiomis komunistų slaptosiomis tarnybomis iš Lietuvos oficialiai konsultacijoms į Sofiją išsikvietė ambasadorių Ivaną Dančevą. Pranešama, kad trejus metus Lietuvoje rezidavęs Bulgarijos pasiuntinys patenka į sąrašą 90 diplomatų, kurie dirbo slaptajai policijai ir ėjo atsakingas pareigas šios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje. I.Dančevas, pripažinęs šį faktą, atsistatydinimo pareiškimą parašė dar balandžio 7-ąją, tačiau kol kas iš tarnybos jis atšauktas laikinai.

Prie mūsų valstybės vairo stovintys politikai tikina beprecedenčio atvejo susiklosčiusioje situacijoje neįžvelgiantys. Tačiau jie pripažįsta, kad apsaugoti nuo tokių asmenų atsakingus postus yra beveik neįmanoma.

Skirdami paklausia

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, vakar LŽ paklaustas, ar Bulgarijos ambasadorių besivejantis komunistinių slaptųjų tarnybų šešėlis jo nestebina, ministras teigė didelės sensacijos tame neįžvelgiantis. "Tokių atvejų, kai atšaukiami užsienio valstybių deleguoti diplomatai, Lietuvos istorijoje tikrai buvo. Tik jie nebūtinai buvo viešinami", - pažymėjo A.Ažubalis.

Pasauliui stebint Bulgarijos diplomatinio korpuso vadinamąjį apsivalymą, nejučia kyla klausimų ir apie Lietuvos diplomatų parinkimą atsakingoms pareigoms eiti. Pasak ministro, deleguojant asmenį atstovauti Lietuvai užsienio valstybėje, jo tinkamumą eiti šias pareigas tikrina Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kandidatūrą prezidentui teikianti Vyriausybė remiasi jo pateikta medžiaga. "Tačiau niekas už nieką visiškai garantuoti negali. Tad prieš skirdami bet kurį diplomatą apie tai kalbamės ir su juo pačiu", - teigė A.Ažubalis.

Trukdo informacijos stoka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad Bulgarijos ir Lietuvos situacijos neadekvačios. Tačiau parlamentaras pripažino, kad nuo buvusių SSRS saugumiečių įsiskverbimo į Lietuvos diplomatines tarnybas visiškai apsisaugoti gana sudėtinga. "Garantijų duoti negali niekas. Žinant, kad daugelis agentūrinių bylų buvo sunaikintos, archyvuose išliko tik fragmentiška informacija, galima nebent spekuliuoti buvusių KGB agentų skaičiumi diplomatinėje tarnyboje", - LŽ sakė A.Anušauskas.

Seimo NSGK pirmininkas priminė dar 2000-aisiais įsigaliojusį ir iki šiol prieštaringai vertinamą Liustracijos įstatymą. Juo vadovaudamiesi valstybės tarnautojo pareigas ėję asmenys per pusmetį galėjo savanoriškai prisipažinti apie savo ryšius su KGB struktūromis. "Prieš penkerius metus dėl keleto asmenų dar kartą buvo keltas klausimas. Tačiau pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima tik spėlioti, ar visi jie prisipažino, nors valstybei lojalumą įrodžiusių asmenų anonimiškumas yra saugomas", - aiškino A.Anušauskas. Seimo NSGK pirmininkas skubėjo patikinti, kad ambasadorių pareigų šie asmenys dabar tikrai nebeeina.

Antro šanso nesuteiks

1999-aisiais priimtas ir jau kitais metais įsigaliojęs Liustracijos įstatymas įpareigojo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavusius asmenis atvykti registruotis ir atskleisti visą jiems žinomą informaciją apie šių tarnybų veiklą.

Naujai įsteigtai Liustracijos komisijai per pusmetį prisipažino per 1,5 tūkst. buvusių KGB agentų ir darbuotojų. Savanoriškai neprisistačiusių kolaborantų praeities narpliojimas paliktas tai pačiai komisijai, kuri per dešimtmetį išaiškino dar iki 100 asmenų, praeityje bendradarbiavusių su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo praeitį laukė paviešinimas ir apribojimai eiti atsakingas pareigas.

Nors vėliau ne kartą mėginta pratęsti terminą, per kurį buvusiems agentams būtų suteiktas antras šansas prisipažinti, šie siūlymai parlamentarų palaikymo nesulaukė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"