TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bumas buvo, vaikų – nėra

2014 03 21 6:00
Gimstamumui skatinti skirta išmokų ir priežiūros atostogų sistema realiai gyvavo vos dvejus metus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš septynerius metus Seimui gerokai kilstelėjus motinystės išmokas bei pailginus vaiko priežiūros atostogas, Lietuva jau po metų džiaugėsi didesniu naujagimių skaičiumi. Kūdikių bumo laikotarpio vaikai šįmet žengs į pirmą klasę, tačiau jų skaičius mažai skirsis nuo ankstesnių pradinukų kartų.

Vadinamojo Lietuvos kūdikių bumo metais – 2009-iaisiais – mūsų šalyje, kaip tuomet teigta, gimė 36,7 tūkst. kūdikių - tai 1,6 tūkst. daugiau negu 2008-aisiais ir 2700 daugiau nei 2007 metais. Statistikos departamentas džiūgavo: per vienus metus - nuo 2007-ųjų - gimusiųjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, šoktelėjo labiau nei iš viso per ankstesnius penkerius metus kartu sudėjus, t. y. daugiau kaip 10 procentų.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), skaičiuojanti pirmokus, rudenį didelio jų pagausėjimo neplanuoja, nors būtent šių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklų duris turėtų atverti „kūdikių bumo“ laikotarpio vaikai. ŠMM LŽ pateiktais duomenimis, rugsėjį visoje šalyje laukiama vos 900 pirmokų daugiau nei praėjusiais metais.

„Manau, tai ir toliau lemia emigracija – mes, mokytojai, ją tebejaučiame, ir labai stipriai. Vaikų mažėja nuolatos, be to, atsiranda nauja tendencija: anksčiau užsidirbti važiuojantys tėvai vaikus palikdavo Lietuvoje, o dabar išvažiuoja visa šeima – ir su mažais vaikais, ir su paaugusiais“, - LŽ sakė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.

Tiksintis laikrodis

Palyginti su pirmaisiais Nepriklausomybės metais, beveik dešimtmetį – iki 2004-ųjų – gimstamumas Lietuvoje nuolat mažėjo. Suminis gimstamumo rodiklis (juo apibrėžiamas vidutinis gyvų gimusių naujagimių, kuriuos moteris pagimdo savo gyvenimo reproduktyviuoju laikotarpiu, skaičius – red.) 2002-2005 metais siekė vos 1,27, o neramiais 1990-aisiais jis buvo 2 (tiek ir daugiau reikia tautai išlikti).

Nuo 2005 metų naujagimių skaičius šalyje po truputį pradėjo augti, o 2008-2009-aisiais suminis gimstamumo rodiklis vos per vienus metus šoktelėjo iki 1,5. Tuo metu pradėta kalbėti apie kūdikių bumą - staigų naujagimių skaičiaus augimą.

Šį rugsėjį, kai mokyklų duris turi atverti kūdikių bumo metais gimę pirmokai, akivaizdaus mokinių skaičiaus padidėjimo nelaukiama. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tiesa, praėjusiais metais Statistikos departamentas, remdamasis 2011-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, perskaičiavo 2001–2010 metais gimusių kūdikių skaičių. Naujaisiais duomenimis, 2002–2007 metais gimstamumo lygis buvo pastovus, o per pastaruosius 12 metų daugiausia – 32 165 kūdikiai – gimė 2009 metais, bet augimas siekė tik iki 2145 naujagimių, palyginti su 2008-aisiais.

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė naujagimių skaičiaus augimą, be kita ko, linkusi sieti su vadinamuoju kompensaciniu efektu. „Tai yra natūralūs procesai. Gimstamumas kito visų pirma todėl, kad pasikeitė gimdančių moterų amžius. Kaip pastebite, vis daugiau moterų atidėlioja vaikų gimdymą vėlesniam laikui. Tačiau tai galima daryti tik iki tam tikros ribos: sulaukus 30-35 metų jau pradedama skubėti. Tai vadinama atidėtų gimdymų kompensaciniu efektu. Kada ateina periodas, kai pradeda gimdyti vyresnės, o kartu gimdo ir dalis jaunų moterų, - gimstamumo rodikliai pradeda didėti. Taip nutiko ir mūsų šalyje“, - aiškino profesorė.

Paskata - išmokos

Vis dėlto nemaža visuomenės dalis naujagimių skaičiaus šuolį 2008-2009 metais linkusi sieti su 2007 metais Seimo priimtu sprendimu didinti motinystės (tėvystės) išmokas bei ilginti vaiko priežiūrai skirtų atostogų laiką. Kaip žinoma, vieningai priimtos pataisos (120 parlamentarų balsavus „už“ ir tik vienam susilaikius) numatė iki tol negirdėtą dalyką: dvejų metų trukmės motinystės (tėvystės) išmokas nuo 2008 metų. Kol vaikui sueis metai, žadėta mokėti 100 proc. buvusio motinos (tėvo) atlyginimo, antraisiais metais - 85 procentus. Seimo nuomone, šis žingsnis buvo viena svarbiausių demografinių problemų sprendimo - gimstamumo skatinimo - priemonių.

R.Žemaitė pabrėžia, kad į gerąją Lietuvos patirtį dėmesį atkreipė kitų ES šalių specialistai, analizuojantys, kaip paskatinti gimstamumą atsakingose šeimose. / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Nors statistikai tvirtų sąsajų tarp vaikų auginimo paramos ir gimstamumo didėjimo nematė, mes jas tikrai įžvelgėme. Negana to, buvo tiesioginės sąsajos tarp išmokų didinimo ir to, kad turėti vaikų apsisprendė dirbančios, pinigus skaičiuojančios, karjerą darančios moterys. Tokiose šeimose, kur iki tol gimdavo dažniausiai vienas vaikas, po valstybės apsisprendimo gimė ir antras, ir neretai trečias vaikas. Į gerąją Lietuvos patirtį dėmesį atkreipė net kitų Europos Sąjungos šalių specialistai, analizuojantys, kaip paskatinti gimstamumą atsakingose šeimose“, - LŽ sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Žemaitė.

Pasak organizacijos, paskatinusios Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją teikti Seimui atitinkamas įstatymo pataisas, atstovės, padidintos motinystės (tėvystės) išmokos, nors tik viena iš viso komplekso būtinų priemonių, vis dėlto labai taikliai prisidėjo prie gimstamumo atsakingose šeimose skatinimo. „Deja, šios priemonės buvo atšauktos, dėl to turime akivaizdų rezultatą: gimstamumas staigiai pradėjo kristi“, - teigė R.Žemaitė.

Žmogaus kaina

Gimstamumui skatinti skirta išmokų ir priežiūros atostogų sistema realiai gyvavo vos dvejus metus. Prasidėjus ekonomikos krizei, 2008-ųjų pabaigoje prie valdžios vairo stojusi centro dešinės koalicinė Vyriausybė ėmė karpyti paramai skirtas išlaidas. Tuo metu jos buvo gerokai išaugusios: iki 2007-ųjų valstybės išlaidos motinų išmokoms siekė apie 200 mln. litų, 2007-aisiais didėjo iki pusės milijardo litų, 2008-aisiais – beveik iki milijardo, o 2009 metais joms reikėjo jau pusantro milijardo litų.

Nuo 2009 metų pradžios iki šiol motinystės išmokų dydžiai ir jų mokėjimo trukmė (visą laiką – mažinimo linkme) koreguoti septynis kartus. Maža to: siekdami „racionalizuoti" išmokų sistemą, kuri esą atvėrė kelius piktnaudžiauti dvejus metus mokamomis pašalpomis, tuometiniai valdantieji pradėjo tikrą raganų medžioklę prieš kūdikius auginančias ir valstybės paramą gaunančias motinas. Naujagimių skaičius pradėjo drastiškai kristi: 2010-aisiais vaikų gimė 2165 mažiau nei 2009-aisiais – sulaukta 30 676 naujagimių. 2012 metais gimė 30 459 kūdikiai, pernai – 30 858.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2007-aisiais, rengiant gimstamumą skatinančios paramos šeimai tvarką, vadovavusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė svarsto, kad valstybė, sakanti, jog parama motinystei ar tėvystei yra brangus dalykas, kiekvieną kartą turėtų pasverti visas aplinkybes. „Reikia pagalvoti, kiek kainuoja žmogaus atėjimas į pasaulį ir ar jis atsiperka. Aš sakau, kad atsiperka, nes kitu atveju jauni žmonės, neturėdami garantijų dėl darbo, vaikų auginimo, gali pasirinkti kitą kelią – ilgam atidėti kūdikio gimdymą arba emigruoti į kitas valstybes, sudarančias palankesnes sąlygas suderinti šeimą ir darbą“, - LŽ kalbėjo europarlamentarė.

Šeimos politika - miglose

Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais iš Lietuvos išvyko – emigravo 3 tūkst. vaikų iki 14 metų (9 proc. visų emigrantų), 2010 metais emigravusių vaikų skaičius jau siekė 8,5 tūkst. (10,2 proc. visų emigrantų).

Šiuos pokyčius atspindi ir ŠMM LŽ pateikta statistika. 2009 metais Lietuvos mokyklų duris pravėrė 28 233 pirmokai. 2012 metais mokyklos sulaukė 27 431 pirmoko, pernai – 27 187. Šįmet, belaukiant vadinamojo kūdikių bumo vaikų, prognozuojama, kad mokyklos sulauks 28 100 pirmokų – ne visu tūkstančiu daugiau nei per kelerius praėjusius metus.

Šį rugsėjį, kai mokyklų duris turi atverti kūdikių bumo metais gimę pirmokai, akivaizdaus mokinių skaičiaus padidėjimo nelaukiama. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Mokinių skaičiaus augimo tikrai nejaučiame. 2015 metais, kaip žinote, turi būti galutinai baigta vadinamoji švietimo reforma, ir mes matome, kad klasės yra mažinamos. Jeigu valstybės politika šeimų atžvilgiu pasikeistų, jeigu šeimos Lietuvoje galėtų gyventi bent jau oriai, o ne vegetuoti, manau, daugelis emigravusiųjų grįžtų ir vaikus parsivežtų. Bet kol situacija nesikeis, pagerėjimo bent jau aš tikrai neprognozuočiau“, - LŽ sakė Mokytojų profsąjungos vadovė J.Voloskevičienė.

Tai, kad gimstamumo skatinimu turėtų rūpintis valstybė, privalanti patvirtinti šeimos politikos kryptis, pripažįsta Seimo narė socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė. „Tačiau kada turėsime valstybinę šeimos politiką, sunku pasakyti. Tarsi visi už tai pasisako, bet siūlymai aiškaus pavidalo neįgauna“, - svarstė parlamentarė.

Gimstamumo kitimas Lietuvoje (naujausi duomenys)

Metai Gimusiųjų skaičius
2013 30 858
2012 30 459
2010 30 676
2009 32 165
2008 31 536
2007 30 020
2005 29 510

Lietuvos statistikos departamento inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"