TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būsimajam saugumo vadovui – ir moralės barjeras

2015 02 25 15:33
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Artėjant Seimo pavasario sesijai politikai sudėliojo reikalavimus, kuriuos, norėdamas užimti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo kėdę, turės atitikti prezidento siūlomas kandidatas.

Trys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai konservatoriai Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė bei socialdemokratas Darius Petrošius siūlo tobulinti vienos iš žvalgybinių institucijų - VSD darbo organizavimą ir veiklos efektyvumą. Parlamentarai pateikė Žvalgybos įstatymo pataisas, numatančias reikalavimus asmeniui, kad šis galėtų būti skiriamas į VSD direktoriaus arba jo pavaduotojo pareigas. Pagal Seimo narių viziją VSD galės vadovauti ne jaunesnis kaip 35 metų nepriekaištingos reputacijos valstybinę kalbą mokantis Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Jis taip pat privalės turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį bei atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą į VSD direktoriaus ir jo pavaduotojo postą skiriamam asmeniui taikomi tie patys reikalavimai kaip bet kuriam kitam asmeniui, priimam į tarnybą (darbą) VSD (išskyrus vieną reikalavimą, kad VSD direktoriumi ir jo pavaduotoju skiriamas asmuo turi turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį).

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad vienas iš VSD direktoriaus pavaduotojų būtų skiriamas pirmuoju. Jam būtų suteikti įgaliojimai laikinai eiti VSD direktoriaus pareigas, jeigu šis nedirba dėl laikino nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitais atvejais.

Politikai taip pat mano, kad reikėtų susieti VSD vadovo ir jo pavaduotojų įgaliojimų trukmę. Atleidus direktorių, pavaduotojai pareigas eitų tol, kol įstatymų nustatyta tvarka būtų paskirtas kitas VSD direktorius. Tuomet iš pareigų būtų atleisti ir pavaduotojai. Pataisomis kartu siekiama nustatyti, kad į VSD direktoriaus ir jo pavaduotojų tarnybos stažą priedui (kuris yra VSD direktoriaus ir jo pavaduotojų tarnybinio atlyginimo sudedamoji dalis) skaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti būtų įskaitomas ir asmens darbo Konstitucinio Teismo, kito teismo teisėju, prokuroru, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru, darbo valstybės tarnyboje stažas, įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

Žvalgybos įstatymo pataisos bus svarstomos kovo 10-ąją prasidėsiančios pavasario sesijos metu. Pagal įstatymą VSD vadovą Seimo pritarimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia prezidentas. Dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos kadencija baigiasi balandį. Nors G. Grina pagal įstatymus gali pretenduoti į antrąją kadenciją, prognozuojama, kad tokio siūlymo jis nesulauks. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį pareigūną ne kartą kritikavo ir užsiminė apie jo pakeitimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"