TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būsimi ministrai tempia antklodę ant savęs

2008 11 07 0:00
Ūkio ministras D.Kreivys sakosi pripratęs prie ekonomikos bangavimų. R.Juknevičienė: "Trauktis nėra kur."
Nuotraukos: © "Lietuvos žinios"

Ryškėja būsimo ministrų kabineto sudėtis. Nepaisydami ekonominės ir finansų krizės dauguma ministrų santūriai kalba apie biudžeto taupymą ar etatų mažinimą. Gal vildamiesi, kad tuo užsiims jų kolegos.

Ne pusbadžiu, o taupiai.

Būsimasis ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad jam apsispręsti eiti iš verslo į politiką padėjo matymas ir suvokimas, ką galima ir reikia daryti. "Versle tokie bangavimai, kokius dabar patiria Lietuva ir visas pasaulis, yra kasdienybė, juos priimi kaip natūralius ciklus, - tvirtino D.Kreivys. - Gal skambės kiek ir netikėtai, bet labai svarbus motyvas man buvo ir patriotizmas. Tai, ką mano giminės pokariu darė su šautuvu, gindami Lietuvą, aš šiandien galbūt galiu padaryti savo galva."

Reaguodamas į pastaruoju metu pasirodžiusius komentarus, kad Ūkio ministerija tapo ne verslumą skatinančia, o jį stabdančia institucija, kurią geriausia būtų apskritai panaikinti, būsimasis ministras sakė, kad daugelyje valstybių egzistuoja Ekonomikos, Inovacijų ir Mokslo ministerijos. Šalies ūkis negali egzistuoti be institucijos, kuri nurodytų verslui kokybiškesnes kryptis - inovacijas, investicijų pritraukimą, inovatyvų eksportą ir pan.

Paklausus, iš kur tikimasi pritraukti investicijų į Lietuvos ūkį, kai pasaulinė ekonomika vis labiau lėtėja, D.Kreivys tikino, jog ketinama susitelkti ties industrinių zonų kūrimu bei plėtimu ir klasterizacija. "Tokia praktika yra plačiai paplitusi Europoje, tačiau mums reikia aiškiai apsispręsti, į kokias sritis norime investuoti, kokiais prioritetais remsime eksportą", - sakė D.Kreivys. Jo manymu, viena iš proveržio krypčių yra žemės ūkis su savo eksperimentiniais ir mokslinę infrastruktūrą turinčiais centrais, tokiais kaip Dotnuva. Taip pat reikia pritraukti nebrangių mokslininkų iš Rytų. Ši sritis perspektyvi, nes žemės ūkio produktų, pagaminamų vienam Žemės gyventojui, kiekis nuolatos mažėja.

Klausiamas, kaip ketinama rasti vidurio kelią tarp taupymo ir investicijų į modernias technologijas, D.Kreivys sakė, kad tai racionalus ir efektyvus esamų lėšų naudojimas. "Nereikia kalbėti apie taupymą, gyvenimą pusbadžiu, o apie efektyvų lėšų naudojimą. Tai skirtingi dalykai. Kitas klausimas, iš kur paimti papildomų lėšų, kurios stimuliuotų ekonomiką? Jau ne kartą kalbėta apie viešuosius pirkimus, kuriems skiriama 10 mlrd. litų. Manome, kad apie 3 mlrd. galime perkelti į stimuliuojančius paketus - palaikyti statybos pramonę, namų šiltinimą ir taip sumažinti energetinių išteklių importą", - sakė D.Kreivys.

Atsakydamas į parlamentaro Kęstučio Čilinsko kritiką dėl Ūkio ministerijos skaldymo į dvi ministerijas, D.Kreivys tvirtino, kad į tai reikia žiūrėti valdymo efektyvumo požiūriu. Vienas didžiausių iššūkių Lietuvai - energetiniai ištekliai, tad esą labai gerai, kad šiai sričiai vadovaus žmogus, kuris bus visiškai atsakingas už šių procesų valdymą ir kontrolę. Kitas dalykas - išskaidytai Ūkio ministerijai galios ta pati taisyklė, kaip ir kitoms, tai yra tos pačios mažinimo proporcijos, kaip ir likusioms valdžios įstaigoms, tad valdymo sąnaudos neturėtų didėti.

Pasiteiravus, kaip pavyks derinti socialiai orientuotą konservatorių-krikdemų programą su liberaliomis koalicijos partnerių ekonominėmis nuostatomis, D.Kreivys tvirtino, kad visi turėtų suprasti, jog efektyvi ekonomika bus tik tada, kai susikurs platus vidurinis visuomenės sluoksnis. "Nesvarbu, kas būtume: konservatoriai ar liberalai, visi turime būti suinteresuoti mažinti socialinę atskirtį ir gausinti vidurinį visuomenės sluoksnį", - dėstė D.Kreivys.

"2010 metais visiškai išvengti to, apie ką kalba Europos Komisija, nepavyks, tačiau amortizuoti tuos procesus, jeigu mums pavyktų greitai akumuliuoti ekonomiką, galime, - tvirtino D.Kreivys. - Iš ūkio sąstingio išeiti galima tik monetarinėmis priemonėmis, nes fiskalinės priemonės, apie kurias kalbame dabar (biudžeto deficito mažinimas ir pan.), realiai didina krizę. Žinoma, kito būdo nėra, nes galime bankrutuoti. Todėl svarbu stimuliuoti vartojimą. Tam pinigų dabar nėra, bet jų reikia ieškoti. Kito kelio neturime."

Taupys, bet biudžetai nemažės

Pasiūlymą vadovauti naujai Šeimos ir socialinių reikalų ministerijai gavęs Rimantas Dagys vakar sakė, kad aktualiausias šiuo metu dalykas - socialinės atskirties ir skurdo mažinimas bei dėmesys silpnesniesiems. Jo manymu, nepaisant krizių ir infliacijos neturi būti taupoma socialinės politikos sąskaita. R.Dagio manymu, pirminiai komentarai apie pertvarką socialinėje politikoje buvo nepakankamai aiškūs ir neišsamūs ar net klaidinantys. Vadinamųjų vaiko pinigų apkarpymas ar nemokamo maitinimo ribojimas paliestų tik tikrai pasiturinčias šeimas. Sutaupytos lėšos būtų perskirstomos socialiai remtinoms šeimoms. R.Dagys tikino, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas šeimos politikos skatinimui ir pensinės sistemos sutvarkymui, tačiau nuo konkretesnių būsimų reformų detalių jis susilaikė.

Būsimasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius taip pat pažadėjo "kuo minkštesnį nusileidimą" savo kuruojamai sričiai. Pasak K.Starkevičiaus, pagrindinis dėmesys bus skiriamas vidurinio sluoksnio kaime kūrimui ir įtvirtinimui. Šiuo metu ES fondų paramą gauna tik apie 1 tūkst. ūkininkų, o tai kvepia tam tikru buvusios valdžios protegavimu. Kaimo paslaugų rinkos supaprastinimas, galimybė steigti mažesnius perdirbimo cechus, parduotuvėles šalia didmiesčių atvertų kaimo žmonėms didesnes galimybes patiems ir pelningiau parduoti savo produkciją, nes dabar pelno "liūto dalį" pasiima tarpininkai ir stambieji prekybos centrai. Pasak K.Starkevičiaus, gąsdinimai, kad bus mažinamos kuro akcizo lengvatos, neturi jokio pagrindo, nes apie tai koalicijos partneriai net nėra diskutavę. Paklaustas, ar mažės išpūstas Žemės ūkio ministerijos aparatas, K.Starkevičius pripažino, kad dalies ministerijos padalinių funkcijos dubliuojasi, tad padėtį reikės keisti, dalį funkcijų perduoti, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmams ar kitoms žemdirbių organizacijoms. Būsimasis ministras patikino, kad nors ekonomikos augimas ir nėra numatomas, tačiau parama žemdirbiams nei iš ES fondų, nei iš valstybės nemažės. Apgailestauta, kad šiuo sunkmečiu jos nebus galima didinti.

Būsimoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, klausiama, ar prie taupymo programų prisidės ir ši ministerija, tepasakė, kad "trauktis nėra kur". Lietuva iki šiol nevykdo įsipareigojimų NATO gynybai skirti iki 2 proc. BVP.

Nebūna šeimų be dūmų

Teisingumo ministru tapti sutikęs Remigijus Šimašius žada gerinti teisėkūros principus ir mažinti teisinės sistemos reguliavimą. "Pagrindiniai spręstini dalykai yra teisėkūros darbo pagerinimas. Darbai susiję tiek su viešumu, realiu teisės aktų vertinimu, tiek su periodiniu teisės aktų peržiūrėjimu", - sakė Laisvosios rinkos institutui šiuo metu vadovaujantis R.Šimašius.

"Taip pat reikia pradėti rimtą reguliavimo mažinimo politiką ir atsisakyti reguliavimo ten, kur jis nebūtinas. Reikia atsisakyti reguliavimo tiek Teisingumo ministerijos reguliuojamoje srityje (notarų, registrų), tiek kitų veiklų reguliavimo", - pridūrė jis.

Jo manymu, A.Kubiliaus vyriausybei didžiausi iššūkiai bus ekonominiai, o ne teisiniai. "Šiai Vyriausybei svarbiausi iššūkiai bus ekonominiai, o ne teisiniai. Reikės skubiai subalansuoti valstybės finansus ir pagerinti finansinės veiklos sąlygas. Pastarasis uždavinys yra tam tikras Teisingumo ministerijos veiklos baras", - sakė R.Šimašius.

Tautos prisikėlimo partijos deleguojamas Neringos vicemeras Arūnas Burkšas demonstravo ryžtą eiti ministro pareigas. "Lietuvių išmintis sako: bijai vilko, neik į mišką, - sakė jis, paklaustas, ar nebaisu iš vicemerų taikyti į ministrus. - Šiaip jau yra nearti dirvonai darbų." Jis apgailestavo, kad nesutaria dėl aplinkosaugos Neringoje su konservatorių sąraše į Seimą išrinkta Kuršių nacionalinio parko direktore Aurelija Stancikiene. Skersai į šią kandidatūrą žiūri ir prezidentūra.

Nors A.Burkšas dar turi liberalcentristų partijos bilietą, su TPP lyderiu Arūnu Valinsku jį sieja draugystė ir bendras turtas. "Su A.Valinsku turime bendrą jachtutę, kuri vadinasi "Nida". Ir ne tik su A.Valinsku, bet ir su I.Valinskiene", - pasakojo jis.

Šios partijos kandidatas į kultūros ministrus aktorius Remigijus Vilkaitis nuo komentarų ir požiūrio sritį, kurią galbūt kuruos, kol kas susilaiko.

Sąjūdininkai ryžtingi

Liberalų sąjūdžio atstovai Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius, eisiantys vadovauti Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, vakar neslėpė, jog imsis ryžtingų permainų.

"Neabejotinai reikės keisti ne iki galo skaidrią ES pinigų panaudos sistemą. Gerokai per daug išplėstos susisiekimo sistemos valdymo funkcijos taip pat kelia didelių vadybos problemų", - darbus rikiavo E.Masiulis. G.Steponavičius pasiryžęs imtis šalinti biurokratizmą iki šiol nereformuoto aukštojo mokslo sistemoje. Jis tikisi išlaikyti bent dabartinį bendrojo lavinimo sistemos finansavimo lygį.

Liberalų sąjūdžio atstovai pripažino, kad gana sklandžiai vykusios postų dalybos tėra sunkaus darbo įžanga. Derantis dėl Vyriausybės programos nuostatų esą gali kilti rimtesnių nesutarimų - kad ir dėl gana prieštaringai vertinamos konservatorių šeimos politikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"