Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Būsimiems pensininkams pranašaujama sunki dalia

 
2017 05 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalies pensijų sistemos analizę atlikęs Lietuvos bankas konstatavo, kad jei nebus reikšmingos ir neatidėliotinos jos pertvarkos, būsimų pensininkų lauks sunkūs laikai. Politikai ir ekspertai tokias įžvalgas vertina nevienareikšmiškai.

Didėjantis emigracijos mastas, mažėjantis gimstamumas, sparčiai senstanti visuomenė – demografinės problemos, kurios netolimoje ateityje skaudžiai smogs mūsų valstybei. Kad smūgis būtų švelnesnis, Lietuvos bankas paragino valdžią kuo skubiau reformuoti negyvybingą dabartinę pensijų sistemą ir perspėjo: to nepadarius šaliai gali nepavykti gyventojams senatvėje užtikrinti pakankamų pajamų nedidinant valstybės skolos.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, po 20 metų dirbančių žmonių Lietuvoje sumažės nuo 1,7 mln. iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti ne 3, o 6 pensininkus. Dėl šios priežasties mažės pensijos, didės pajamų nelygybė ir skurdas.

Būtinas susitarimas

Pensijų sistemos pokyčių viziją vakar pateikęs V. Vasiliauskas pabrėžė, kad numatytų priemonių sėkmės garantas – ilgalaikis politinis susitarimas.

Algirdas Sysas: „Lietuvos bankas, užuot dejavęs, galėjo pats prisidėti prie šių problemų sprendimo per monetarinę politiką.“

„Pensijų sistema Lietuvoje glaudžiai susijusi su politiniu ciklu. Trumpojo laikotarpio problemos buvo spręstos sistemos sąskaita, o nenuoseklūs pasiūlymai kraipė fundamentalius pagrindus. Tai mažino pasitikėjimą pensijų sistema, išbalansavo ją. Laikas tam padėti tašką. Įsisenėjusioms chroniškoms problemoms spręsti neišvengiamas ilgalaikis politinis susitarimas, ir jį pasiekti reikia kuo skubiau. Susitarime turėtų būti įtvirtinti mechanizmai, kurie panaikintų pensijų sistemos ir gyventojų senatvės pajamų priklausomybę nuo politinio ciklo“, – pristatydamas priemonių paketą vakar kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų atsakyti į vieną klausimą: kiek dėmesio pertvarkant pensijų sistemą būtų teikiama vartojimo tolygumui ir pajamų nelygybei, skurdui mažinti? „Atsižvelgiant į tai turėtų būti konstruojami reformą įgyvendinantys mechanizmai. Lietuvoje esant didelei nelygybei būtent šis tikslas gali būti svarbesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Konkrečios priemonės

Lietuvos bankas numatė keturias strategines nuostatas. Jos, kaip viliamasi, galėtų padėti pensijų sistemai atsispirti neigiamoms tendencijoms. Pirmiausia siūloma įteisinti asmenines sąskaitas, kurios susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas nepriklausomai nuo darbo stažo. „Tai būtų virtuali sąskaita, ji leistų matyti, kiek žmogus sumokėjo įmokų ir kokių išmokų galėtų tikėtis senatvėje“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kitas Lietuvos banko pasiūlymas padėtų darbo rinkoje ilgiau išlaikyti vyresnius žmones. Dirbantiems pensininkams siūloma mokėti dalinę pensiją, derinti pensijų išmokas ir darbą ne visą arba visą darbo dieną.

Lietuvos banko vertinimu, pensijų sistemoje problemų kyla ir dėl to, kad gyventojai, kaupdami privačiai, daro tai neteisingai – prisiima per mažą arba per didelę riziką, be to, kaupia pernelyg mažai. Todėl sulaukę pensijos gauna tik vienkartinę išmoką. Raginama įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiesiems pensiją antroje pakopoje. Kartu siūloma skatinti deramo lygio kaupimą. Asmenys, kurių papildoma pensija šiuo metu kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, skatinami kaupti daugiau arba grįžti į „Sodrą“. Argumentuojama, jog 2 proc. papildomai pensijai – nepakankama suma, kad žmogus turėtų normalias pajamas senatvėje.

Naujovių neįžvelgė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, jog Lietuvos bankas nieko naujo nesiūlo. „Visos šios problemos seniai žinomos. Jas reikėjo ir tebereikia spręsti. Lietuvos bankas, užuot dejavęs, kad žmonės išvažiuoja, o antra pensijų pakopa – prasta, pats galėjo prisidėti prie šių problemų sprendimo per monetarinę politiką. Man keisčiausia, kodėl nieko nešnekama apie mokesčių sistemos keitimą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis.

Nerijus Mačiulis: „Būtų gerai, jei gyventojai matytų, kiek yra sumokėję socialinio draudimo įmokų, ko gali tikėtis iš „Sodros“ ateityje.“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno nuomone, su gyvenimo įmokomis susietų asmeninių sąskaitų atsiradimas, kaip siūlo Lietuvos bankas, sunkiai įgyvendinamas. Jis mato galimybę įteisinti skirtingus asmeninės sąskaitos modelius skirtingo amžiaus žmonėms.

Algirdas Sysas/ Romo Jurgaičio nuotrauka
Algirdas Sysas/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Finansų ministro Viliaus Šapokos žodžiais, nemažai Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Jis įsitikinęs, kad šią kadenciją teks priimti sprendimus tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos.

Priminimas valdžiai

Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat neįžvelgia didesnių naujovių Lietuvos banko pasiūlymuose. Pasak jo, ankstesnės Vyriausybės parengtame socialiniame modelyje dalį šių pasiūlymų jau mėginta pateikti.

Nerijus Mačiulis/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Nerijus Mačiulis/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Manau, Lietuvos bankas dar kartą norėjo pabrėžti, kad šis klausimas neturėtų būti politizuojamas, neturėtų būti blaškomasi keičiantis Vyriausybėms. Todėl šiam ministrų kabinetui reikia baigti tai, kas pradėta, ir eiti toliau – galvoti ne tik apie dabartinius, bet ir apie ateities pensininkus, kurių bus kur kas daugiau, o jų finansinės galimybės bus gerokai menkesnės“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė ekspertas.

Jo teigimu, dabar daugeliui pensininkų atrodo, kad 43 proc. vidutinio šalies atlyginimo siekianti pensija yra labai maža. „Bet Lietuvos banko žinutė aiški – ateityje šis santykis tik blogės, o pensijos, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, mažės. Ir tam reikia gerai pasirengti“, – pabrėžė N. Mačiulis. Jo nuomone, Lietuvos banko pateikti pasiūlymai – logiški, lengvų sprendimų nėra. Ekonomistas gyrė pasiūlymą dėl pensinio amžiaus gyventojų išlaikymo darbo rinkoje, raginimą kaupti daugiau, taip pat asmeninių sąskaitų „Sodroje“ įteisinimą.

„Būtų gerai, jei gyventojai matytų, kiek yra sumokėję socialinio draudimo įmokų, ko gali tikėtis iš „Sodros“ ateityje. Toks žingsnis – labai svarbus mažinant mokesčių vengimą, šešėlį, vokelių plitimą“, – kalbėjo N. Mačiulis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"