TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būsimoji koalicija: „valstiečiai“ kuria intrigą

2016 10 11 6:00
Kitas valdančiosios koalicijos dėlionės scenarijus - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bendradarbiavimas ne su dešiniaisiais, bet su socialdemokratais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Seimo rinkimų lyderius išsiveržus Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), apžvalgininkai prognozuoja, kad šalį ateinančius ketverius metus valdys šios partijos. Tačiau neatmetama galimybė, kad „valstiečiai“ nepanorės taikytis su didelėmis konservatorių ambicijomis, todėl partneriais pasirinks pralaimėjimą patyrusius ir dėl to nuolaidesnius tapusius socialdemokratus.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, dar rinkimų išvakarėse atsargiai prognozavęs savo suburtos komandos rezultatus, vakar rytą jau drąsiai tvirtino: „Tikimės, kad antrasis turas bus toks pat sėkmingas, ir formuosime koaliciją.“ Jo teigimu, LVŽS partneriais galėtų būti tiek TS-LKD, tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), bet derybos nei su vienais, nei su kitais esą dar nevyksta, nes reikia sulaukti po dviejų savaičių vyksiančio antrojo rinkimų turo rezultatų.

Kol kas viešumoje R. Karbauskis tvirtina vis dar norintis suburti plačią „specialistų“ Vyriausybę bei valdančiąją koaliciją, kurioje dirbtų jo partijos atstovai, taip pat konservatoriai bei socialdemokratai. Tačiau ši idėja atrodo neįtikima tiek apžvalgininkams, tiek minėtų partijų atstovams.

„Man sudėtinga pasakyti, ar Lietuvos rinkėjai, kurių didelė dalis nori permainų, suprastų (sprendimą vienytis su socialdemokratais – aut.) teisingai. Jeigu matytume kokį nors žemės drebėjimą Socialdemokratų partijoje, tai gali būti kokių nors svarstymų, bet dabar to nematau“, – sakė TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis.

Apylygės jėgos

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė politologė Rima Urbonaitė, vertinant rinkimų rezultatus matyti, kad bet kokios valdančiosios koalicijos kūrimas bus komplikuotas procesas, bet į Seimą patekusioms partijoms be „valstiečių“ suformuoti daugumos greičiausiai nepavyks.

„Jeigu „valstiečiai“ nori turėti stiprią daugumą ir dar veikiausiai prezidentūros paramą, tada, žinoma, jiems reikėtų eiti su konservatoriais. Tai turbūt labiau atitiktų ir visuomenės lūkesčius, nes piliečiai labai rimtai pasakė dabartinių valdančiųjų nebenorintys matyti. Tačiau „valstiečiai“ gali susigundyti, ypač jei pasiseks antrajame ture ir jie turės ryškų pranašumą, eiti su socialdemokratais“, – kalbėjo ji.

Kaip žinoma, LVŽS daugiamandatėje apygardoje užsitikrino 19 mandatų. Antrajame ture absoliučios sėkmės atveju „valstiečiai“ gali tikėtis dar 41 vietos, taigi iš viso 60 balsų Seime.

Savo ruožtu TS-LKD daugiamandatėje apygardoje laimėjo 20 mandatų bei dar vieną, atneštą pirmajame ture pergalę pelniusios buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės. Antrajame rinkimų ture dėl pergalės varžysis 41 konservatorių atstovas. Daugelyje vienmandačių rinkimų apygardų antrajame ture vieni prieš kitus kovos būtent LVŽS ir TS-LKD kandidatai.

Konservatoriai stiprina pozicijas

Konservatoriai, kurie „valstiečius“ vadina savo potencialiais partneriais, jau rinkimų naktį pradėjo pokalbius ir su Liberalų sąjūdžiu (LS), kuris, nepaisant liūdnų prognozių, pirmajame rinkimų ture pasirodė net geriau nei prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose.

Jei konservatoriams ir liberalams pavyktų suderinti pozicijas, po antrojo rinkimų turo prie derybų dėl valdančiosios koalicijos starto linijos TS-LKD ir LS galėtų stoti kaip vienas blokas – bent taip vakar pareiškė šios partijos pirmininkas Remigijus Šimašius.

Kaip kliuvinys galimoms konservatorių ir liberalų bloko bei LVŽS deryboms įvardijamos skirtingos partijų pozicijos dėl neseniai Seimo priimto Darbo kodekso. „Valstiečiai“ žada jį keisti, atsižvelgdami į kadenciją baigiančių parlamentarų atmestą prezidentės veto, o liberalai Seime vieningai balsavo prieš prezidentės poziciją. Tiesa, vienas LVŽS lyderių Saulius Skvernelis jau paskubėjo patikinti, kad didelio skirtumo tarp LŽVS ir liberalų požiūrių į Darbo kodeksą skirtumų neįžvelgia. „Manau, čia principinių skirtumų nėra, tik požiūris į žmogų. Liberalų daugiau yra galbūt požiūris į verslo pozicijas, mūsų daugiau išsiskiria požiūris į dirbančiuosius“, – aiškino jis.

Gali ieškoti sukalbamesnių

Apžvalgininkų teigimu, galimas ir kitas valdančiosios koalicijos dėlionės scenarijus – LVŽS bendradarbiavimas ne su dešiniaisiais, bet su socialdemokratais. Kaip žinoma, šiuose rinkimuose LSDP patyrė pralaimėjimą, užsitikrindama 13 mandatų Seime. Antrajame rinkimų ture kausis dar 20 šios partijos kandidatų, tačiau tik 9 iš jų kol kas savo apygardose lyderiauja.

„Jei „valstiečiai“ gerai pasirodys antrajame rinkimų ture, jiems gali būti ne visai parankus labai ambicingas konservatorių lyderis G. Landsbergis, kuris norės diktuoti savo sąlygas. Jei LVŽS norės išlaikyti labai stiprų savo pozicijos diktatą, ji gali pasirinkti bendradarbiavimą su nukraujavusiais ir šiek tiek galvą nuleidusiais socialdemokratais. Bet šiuo atveju jiems reikėtų dar vieno partnerio, ir tai galėtų būti tiek liberalai, nors juos pas save dabar tarsi „pasiėmė“ konservatoriai, tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), tik su partija „Tvarka ir teisingumas“ LVŽS pirmininkas R. Karbauskis tvirtino nebendradarbiausiantis“, – sakė R. Urbonaitė.

Tarp „valstiečių“ – trintis

Neoficialiai kalbama, kad būtent prie šio koalicijos varianto linksta LVŽS sąrašo lyderis S. Skvernelis, apie kurio esą vis aštrėjančius nesutarimus su partijos lyderiu R. Karbauskiu viešumoje kalbama jau kurį laiką. Pats R. Skvernelis dar rinkimų naktį pasakojo kontaktavęs su socialdemokratų pirmininku premjeru Algirdu Butkevičiumi, nors R. Karbauskis tvirtino nesulaukęs jokių partijų lyderių skambučių ir niekam neskambinęs pats. „Mes su premjeru dažnai bendraujame, susitinkame reguliariai“, – aiškino S. Skvernelis.

Jis tvirtino, kad kurdami koaliciją „valstiečiai“ pasirengę bendradarbiauti su visomis į Seimą patekusiomis partijomis – taigi, galima spėti, ir su „tvarkiečiais“, jau užsitikrinusiais penkis mandatus, nors „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis griežtai tvirtina nesileisiantis į kalbas su partijomis, kurioms pareikšti teisėsaugos įtarimai.

Dar viena potenciali tokio darinio partnerė – LLRA-KŠS, jau paskelbusi, kad dėl valdžios tartųsi su visomis partijomis.

Tuo metu liberalai apie galimą bendradarbiavimą su LVŽS ir socialdemokratų koalicija kalba atsargiai. „Jeigu prie tokios koalicijos kviestų prisidėti mus, visų pirma, keltumėme savo sąlygas: mokesčių mažinimas, valstybės valdomų įmonių pertvarka ir net privatizavimas. Nekritikuodamas „valstiečių“, vis dėlto turiu pripažinti, kad jų pozicijos yra „sumestinės“, jie turi įvairių nuostatų, įvairiausi gandai sklinda tai iš vienų, tai iš kitų. Taigi sunku pasakyti, kokiais pagrindais jie eitų į vienokią ar kitokią koaliciją. Jei matytume, kad jie eina į koaliciją vadovaudamiesi kitokiais negu mūsų principai, mes turbūt tokioje koalicijoje nedalyvautume“, – aiškino LS sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"