TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būsimų streikininkų gretos retėja

2008 02 26 0:00
Ministrė R.Žakaitienė ir premjeras G.Kirkilas vis dėlto sugebėjo įtikinti dalį mokytojų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vyriausybei pažadėjus, kad vidutinė mokytojų alga jau kitais metais sieks 3 tūkst. litų, dalis pedagogų atsisako streikuoti. Tačiau radikaliojo profsąjungų sparno atstovai dar kartą pabrėžė, kad kompromiso pasiekti nepavyko.

Premjero Gedimino Kirkilo rudenį įkurta darbo grupė, turėjusi sukurti Ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą, vakar pagaliau pateikė atitinkamo susitarimo projektą. Jį pasirašė G.Kirkilas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Dokumentą dar turės patvirtinti Vyriausybė.

Atsižvelgs į infliaciją.

Per ateinančius trejus metus pedagogų darbo užmokestis turėtų didėti 60 proc., skaičiuojant nuo algos, kurią mokytojas gaus 2009 metų spalį. R.Osipavičiūtė teigė, kad beveik visi streikuoti nusiteikusių pedagogų reikalavimai patenkinti. "Šiandien padėjome pagrindą, kuriuo remdamiesi galėsime ir toliau derėtis dėl mokytojų padėties gerinimo. Priežasties streikuoti nebėra", - pareiškė ji.

R.Osipavičiūtės teigimu, susitarime numatyta, kad keliant algas bus atsižvelgiama į infliacijos lygį šalyje. "Kasmet skaičiai bus peržiūrimi. Gali būti, kad jie didės", - sakė profsąjungos atstovė. Premjeras G.Kirkilas aiškino, kad šis mokytojų darbo užmokesčio didinimas iš valstybės biudžeto papildomai pareikalaus 2,2 mlrd. litų. "Šiemet atlyginimų visiems biudžetininkams kėlimas tiek nekainavo", - tvirtino jis.

Pagal minėtą programą, 2009 metais mokytojai turėtų uždirbti 30 proc., 2010 metais - 10 proc., o 2011 metais - 10 proc. daugiau. Nors susidaro tik 50 proc. suma, pinigine išraiška atlyginimai per trejus metus esą didės 60 proc., nes procentai skaičiuojami nuo šių metų rugsėjo 1 dieną mokytojams pakelto darbo užmokesčio.

Valdžia tik žaidžia

Paklaustas, ar šie skaičiai sustabdys streikais grasinančius mokytojus, premjeras teigė galvojantis ne apie streikus, o konstruktyvų darbą. "Tų, kurie norės streikuoti ir politikuoti, jokie skaičiai nesustabdys. Rinkimų metai - daug kas linkęs politikuoti", - pareiškė G.Kirkilas.

Atrodo, Vyriausybės vadovo nerimas pagrįstas. Po vėliau įvykusio jo susitikimo su streikuoti pasiryžusių kitų mokytojų profsąjungų vadovais, radikalusis Aleksas Bružas pareiškė: "Streikų neatsisakome. Šiandien derybų nebuvo, tik Vyriausybės vadovo ir ministrų diktatas. Jie mus informavo, diktavo, bet nesikalbėjo."

Profsąjungos narys teigė akivaizdžiai pamatęs, kad valdžia į pedagogus žiūri "iš aukšto". "Negavome jokio atsakymo. Ilgalaikė uždarbio kėlimo programa - tik žaidimas su mumis", - sakė jis. Nuo pedagogų streiko, kuris turėtų prasidėti kovo 3-iąją, Lietuvą gali išgelbėti tik Vyriausybės pasiryžimas siekti kompromiso. "Kompromisas - dar šiemet mokytojų uždarbį padidinti 50 proc.", - sakė A.Bružas. Jo skaičiavimu, streikuoti žada 250-300 mokyklų 27 savivaldybėse. Mokytojai, pasak A.Bružo, šiomis dienomis patiria "beprotišką" puolimą iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Esą ministrė Roma Žakaitienė su palyda važinėja po visą šalį, stengdamasi įtikinti mokyklų direktorius imtis priemonių prieš streikininkus.

Pedagogams neatsakius streikų idėjos, R.Žakaitienė sako nebijanti interpeliacijos. "Interpeliacijos nė kiek nebijau, nes tai nėra lengvas darbas, ir prisiimti visą atsakomybę nuo pat nepriklausomybės pradžios, nelengva našta. Bijoma ne streikų, o neatsakomybės: mokytojai, reikalaudami atlyginimo, turėtų galvoti apie moksleivius, ugdymo kokybę, tėvus, visuomenę", - sakė ministrė.

Vis dar aiškinasi tarpusavyje

LŠDPS pirmininkės R.Osipavičiūtės pavaduotojas Audrius Jurgelevičius LŽ teigė, kad derybos su Vyriausybe kasmet bus atnaujinamos, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes. Anot jo, skelbti nacionalinį streiką gali tik tos profsąjungos, kurios visuose mokyklų kolektyvuose turi 50 proc. narių paramą. "Nei viena šiandien veikianti organizacija kol kas nėra pajėgi to padaryti", - teigė A.Jurgelevičius. Pasak jo, kiekviena mokykla sprendimą dėl streiko gali priimti savo nuožiūra.

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė vakarykštį programos patvirtinimą pavadino neturinčiu teisinės galios. "Kaip gali viena organizacija pasirašyti už likusias keturias? - klausė profsąjungos narė. - Ji mūsų įgaliojimų neturi. Šis pasirašymas, mūsų nuomone, negaliojantis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"