TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būti apgavikais įstatymas nedraudžia

2007 03 16 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prognozuojama, kad kitą savaitę Vyriausiąją rinkimų komisiją užplūs pagrindinis per savivaldos rinkimus laimėtų mandatų atsisakymo srautas. Tokia skandalinga situacija verčia abejoti pačių rinkimų teisėtumu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau paskelbė vasario 25 dieną išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių datą. Pirmieji balandžio 4 dieną rinksis naujieji Zarasų ir Varėnos rajonų tarybų nariai, paskutiniai - balandžio 16-ąją Vilniaus ir Marijampolės politikai. Jau dabar aišku, kad iki to laiko daugelio rajonų ir miestų tarybos narių sąrašai gerokai pakis.

Pagal įstatymą įteikti prašymą dėl mandato atsisakymo privalu likus dešimčiai dienų iki pirmojo naujosios tarybos posėdžio. Vakar VRK turėjo tik kelias dešimtis tokių prašymų. Komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad pagrindinis mandatų atsisakymo srautas užplūs kitą savaitę.

Skaičiaus dar nežino

"Kol kas dar sudėtinga sakyti, kiek į tarybas išrinktų asmenų atsisakys mandatų. Iš vienų savivaldybių gauname žinių, kad tą daryti ketina keli asmenys, iš kitų - kad vos ne pusė tarybos", - vakar LŽ sakė Vaigauskas.

Prieš rinkimus visi kandidatai turėjo užpildyti anketas, kuriose nurodė savo pagrindines darbovietes. Iš anketų puikiai matyti, kas iš išrinktųjų taryboje dirbti negalės. Vaigausko teigimu, yra ir tokių kandidatų, kurių einamos pareigos verčia gerai pasukti galvas, ar tie asmenys gali turėti mandatą.

Nuostata, varžanti kai kurias pareigas einantiems kandidatams gauti tarybos nario mandatą, pirmą kartą buvo taikyta per 2002-ųjų gruodį vykusius savivaldos rinkimus. Tada mandatų atsisakė apie 300 politikų - vieni savo noru, kiti tik įsikišus VRK.

Reglamentuoja įstatymas

2002 metais Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad politikai negali turėti dvigubo mandato. Tais pačiais metais buvo pataisytas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Nuo tada su tarybos nario pareigomis nesuderinamos tapo prezidento, Seimo ir Europos Parlamento nario, ministrų, apskrities viršininko bei jo pavaduotojo, valstybės kontrolieriaus, savivaldybės administratoriaus, savivaldybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų vadovų, savivaldybių kontroliuojamų akcinių bendrovių valdybos nario ir vadovo pareigos. Visi minėtas pareigas einantys asmenys privalo atsisakyti tarybos nario mandato. Kai išrinktasis tai padaro, mandatas atitenka kitam pagal tos pačios partijos sąrašą į tarybą nepatekusiam kandidatui.

Paprastai partijos, norėdamas sustiprinti ar "papuošti" savo sąrašus, kandidatais iškelia daug asmenų, kuriems mandato teks atsisakyti. Tarp pretendentų gausiausiai būna savivaldybėms priklausančių mokyklų ir ligoninių vadovų.

Problema egzistuoja

Paklaustas, ar sąrašų sudarymo būdas, kai vėliau išrinktieji atsisako gautų mandatų, nėra rinkėjų apgaudinėjimas, Vaigauskas prisipažino neturįs vienareikšmio atsakymo.

"Viena vertus, rinkėjai puikiai žino, kad tie asmenys išeis iš tarybos. Apie tai daug kalba žiniasklaida, nuolat primena konkurentai. Antra vertus, jei kandidato pareigos vėl tampa suderinamos su tarybos nario mandatu, jis gali grįžti į sąrašą ir tapti tarybos nariu. Taip grįžti įmanoma vieną kartą", - kalbėjo VRK pirmininkas.

Kartu Vaigauskas pripažino, kad tam tikros įstatymo problemos esama. "Nesuderinamos pareigos draudžia būti tarybos nariu, bet nedraudžia būti kandidatu. Žinia, kai masiškai atsisakoma mandatų, išeina tarsi rinkėjų apgaudinėjimas - kam tada reikėjo būti įtrauktam į sąrašą, pagaliau, kam rinkėjai vargo reitinguodami?" - svarstė Vaigauskas. Pasiteiravus, kaip, jo nuomone, padėtį galima būtų taisyti, VRK vadovas prisipažino tikrai nežinąs. "Man pačiam tai didelė problema", - prisipažino jis.

Klausimai be atsakymų

Padėtį, kai trečdalis tarybų narių atsisako mandatų, politologas Algis Krupavičius vadina nenormalia ir net skandalinga. Pasak jo, jokioje demokratinėje valstybėje tokios praktikos tikrai nėra.

Tokia situacija išryškina kelias problemas. "Pirmiausia iškyla rinkimų teisėtumo klausimas. Jeigu trečdalis išrinktų kandidatų atsisako mandatų, tai rodo, kad rinkėjai suformuoja tik du trečdalius tarybos, o kiti nariai ateina be jų pritarimo", - LŽ teigė politologas.

Be to, po KT išaiškinimo, kad tarybų nario mandato negali gauti savivaldybėms pavaldžių įstaigų vadovai, iškyla nemažai klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. "Paprastai mokyklos direktorius ar ligoninės vadovas bendruomenėje turi didelį autoritetą, daro įtaką. Užkirsti jiems kelią būti savivaldybių tarybų nariais - labai primityvus sprendimas. Tikrai yra kitų būdų, apsaugančių, kad nebūtų painiojami viešieji ir privatūs interesai. Tam nereikia varžyti jų teisės įgyti tarybų narių mandatus", - sakė Krupavičius.

Išeitis yra

Pasak politologo, yra keli būdai, kaip šią teisinę problemą būtų galima išspręsti. Vienas - taisyti savivaldybių tarybų rinkimus reglamentuojančius įstatymus, peržiūrėti ir patikslinti visą savivaldos modelį. Tokią iniciatyvą turėtų rodyti Seimas, ir kuo anksčiau, kad galima būtų suspėti iki kitų rinkimų.

Kitas būdas - kreiptis į KT ir prašyti, kad šis peržiūrėtų savo 2002 metų sprendimą. Anot politologo, galimybę revizuoti savo buvusius sprendimus KT turi pagal įstatymus. Tiesa, kol kas Lietuvoje tokio precedento dar nebūta.

Pasak politologo, realesnė iniciatyva Seime peržiūrėti savivaldos rinkimų pagrindus. "Kad Seimo nariai negali turėti dvigubo mandato, tikrai ne bėda. Tačiau, kai seniūnas negali būti tarybos nariu, situacija nenormali", - konstatavo Krupavičius. Beje, tarpukario Lietuvoje dvigubas mandatas buvo pripažįstamas.

Liks be mandato

Vienas iš tų, kurie priversti atsisakyti tarybos nario mandato, - Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. Į rajono savivaldybę jis pateko būdamas įrašytas konservatorių sąraše.

"Mandato atsisakysiu, tačiau mano situacija šiek tiek kitokia. Mano, kaip vyriausiojo gydytojo, kadencija baigiasi kitais metais. Nežinau, kaip klostysis situacija - jei konkurso nelaimėsiu, turiu visas galimybes grįžti į tarybą. Tas žmogus, kuris dabar eina vietoj manęs, užleis savo vietą", - aiškino Rastauskas. Pasak jo, rajono konservatoriai į savo rinkimų sąrašą neįrašė nė vieno asmens, kuris turi neterminuotą darbo sutartį. "Ir aš nuo rinkėjų neslėpiau, kaip elgsiuosi", - sakė medikas. Jis sutiko, kad tokį draudimą gauti mandatą galima vadinti įstatymo spraga. Pasak Rastausko, panašiai elgiasi ir jo kolegos kituose rajonuose.

Jaudina ir Seimą

Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat vienas tų, kurie atsisakys tarybos nario mandato. "Sakiau, jei kėdainiečiai pasitikės ir aš galėsiu kandidatuoti į merus, tada liksiu Kėdainiuose. Jei rinkimai nepavyks, liksiu Seime, nes čia galiu būti naudingesnis ir valstybei, ir Kėdainiams. Pasirinkau antrąjį variantą", - vakar LŽ sakė Salamakinas.

Jis sutiko, kad parlamentarams tikrai nebūtinas antras - tarybos nario - mandatas. Tačiau teigė negalįs pritarti apribojimams gauti mandatą žinomiems ir gerbiamiems rajonų žmonėms. "Vadinasi, jei esi verslininkas, magnatas, kurio interesas labai siauras, kone asmeninis, gali būti tarybos narys. Jei esi kaimo mokyklos direktorius, ligoninės vadovas, apie kurią sukasi visa bendruomenė ir kurios viešasis interesas platus, mandato negausi", - sakė Salamakinas. Parlamentaro nuomone, tai klaidinga nuostata, kurią būtina taisyti. "Grįšime prie to, bandysime ieškoti išeities", - tikino Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"