TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būti Einšteinu Lietuvoje neapsimoka

2011 04 02 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Išradimų, patentuotų mūsų krašte, sąrašas margas. Tai ir lazerių įrenginiai, ir "miestas jūroje", ir gintaro masažo stalas, ir medicinos modernios technologijos.

Kaip išradimai užpatentuoti picos tešlos, midaus, šviesaus alaus ar duonos receptai bei gamybos būdai. Tačiau išradėjų entuziazmas blėsta, nes verslas nepajėgus investuoti į išradimus, todėl dauguma jų nueina užmarštin arba parduodama užsienio kompanijoms.

 

Valstybiniame patentų biure (VPB) per metus vidutiniškai išduodama apie 100 mūsų krašte sukurtų išradimų patentų. Statistikos duomenys nedžiugūs - pagal išradimų patentus Europos Sąjungoje (ES) esame pačiame sąrašo gale.

Mokslininkai dėl to neretai kaltinami potencialo trūkumu, neva prasidėjusiu techninės kūrybos sąstingiu. Tokius kaltinimus kategoriškai atmeta Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto (LMSI) vadovas dr. Vygintas Gontis. Anot jo, nedidelis šalyje patentuotų išradimų skaičius yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo problema. "Tai rodo, kad verslas nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą", - LŽ tvirtino V.Gontis.

Ne visi mūsų krašto išradėjai gali apmokėti patentus, neretai dvejoja, ar atsiras norinčiųjų įdiegti jų išradimus. Todėl Lietuvos kūrėjai ieško užsienio kompanijų, galinčių ne tik įkvėpti gyvybę jų fantazijoms, bet ir pasiūlyti honorarą už sėkmingai atliktą darbą.

Miestas jūroje

Lietuvos technikos bibliotekos Patentų informacijos centras (PIC) kas mėnesį renka geriausius išradimus. Šįmet tokiais išradimais jau paskelbti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurtas "Įrenginys kraujagyslėms valyti" ir medicinos technologijų bendrovės "Viltechmeda" patobulinta "Švirkštinių infuzijos siurblių konstrukcija".

Pasak PIC direktoriaus Arvydo Kažukausko, kai kuriuos mūsų žmonių išradimus galima prilyginti išradingumu garsėjančių japonų novatoriškoms ateities technologijoms. Rido Matonio praėjusiais metais užpatentuotas "Energetiškai nepriklausomas pastatas - miestas jūroje" - pasaulinio garso idėja. Išradėjas siūlo netoli kranto arba atviroje jūroje įrengti vandenyje stovinčius pastatus. Dalį jų viduje suvartojamos energijos galima pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, elektros gamybai panaudojant povandeninių srovių, bangavimo ar potvynių sukeltą vandens judėjimą.

Dvylikos išradimų autorius vilnietis Kęstutis Usevičius praėjusiais metais užpatentavo net šešis išradimus, jie ne kartą buvo pripažinti geriausiais mėnesio išradimais. "Pernai jis buvo produktyviausias metų išradėjas", - LŽ tikino A.Kažukauskas. Energetikos be kuro propaguotojas K.Usevičius užpatentavo energijos kaupimo iš aplinkos sistemą EKAS, kuri leistų išvengti didžiulių sąskaitų už šilumą ir elektrą, nes būtų naudojama tik gamtoje esanti energija.

Ir išradimai virsta anekdotais

Neretai pasitaiko ne tik rimtų, bet ir šypseną keliančių išradimų. Kai kurie net verčia sudvejoti jų originalumu. VPB patentų interneto duomenų bazėje galima aptikti tokių keistų išradimų, kaip "galvijų galvos apdangalas", "žaislas-gyvūnas, skirtas vaikams jodinėti", "picos tešla", "durų apvadų tvirtinimo būdas" ir pan.

"Išradėjų pokštininkų yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje", - LŽ tvirtino PIC vadovas. A.Kažukauskas šypsojosi prisiminęs atvejį, kai prieš kelerius metus Latvijoje kaip išradimas buvo užpatentuotas karstas su jame įmontuotu mobiliuoju telefonu.

Dabar negali nekelti juoko tarpukariu Lietuvoje patentuotų išradimų idėjos ir pavadinimai. Dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, tarsi anekdotai skamba tokios išradimų idėjos kaip "galvos atrama vonioje", "prietaisas karvės uodegai laikyti" ar "kišeninis dantų šepetėlis, kartu su dantų pasta".

Pasaulinės šlovės negarantuoja

Išradimo patentas savininkui suteikia išskirtinę teisę gaminti arba parduoti išradimą, taip pat draudžia kitiems jį naudoti be išankstinio autoriaus sutikimo. Tačiau VPB užpatentavęs savo išradimą, jo autorius toli gražu negali būti tikras, kad tai bus pasaulyje jau pripažinta naujiena. "Patento paraiškai keliami formalūs reikalavimai. Mes netikriname išradimo naujumo, tad gali pasitaikyti, kad pasaulyje toks išradimas jau egzistuoja", - LŽ tvirtino VPB Išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius. Pasak jo, ir ne visas idėjas galima patentuoti kaip išradimą. Pagal galiojantį Patentų įstatymą, išradimais Lietuvoje nėra registruojami žmonių ir gyvūnų gydymo ar augalų ir gyvūnų veisimo būdai.

VPB duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje daugiausia išradimų užregistruota žmonių poreikiams tenkinti (žemės ūkio, maisto ar drabužių gamybos srityse), taip pat mechanikos ir statybos sektoriuose. Z.Valasevičius teigia, kad aktyviausi išradimų patentuotojai yra privatūs asmenys, jie sudaro daugiau kaip pusę visų išradėjų. "Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir KTU išradimų skaičiumi lyderiauja tarp juridinių asmenų. Kiti patentuotojai - tai įvairios akcinės bendrovės ar individualios įmonės", - LŽ tvirtino VPB atstovas.

Patentas - ne kiekvieno kišenei

Neretai mokslininkams patentuoti savo darbus nuostolinga, nes jie sunkiai atsiperka. Lietuvoje patentas gali galioti 20 metų, tačiau vidutiniškai kūrėjai išradimą saugo iki aštuonerių metų. Tokia išradimo apsauga Lietuvoje kainuoja apie 3 tūkst. litų. Šis vietinis patentas išradimo teises apgina tik Lietuvoje, o galiojančiuosius ES valstybėse gali įpirkti vos vienas kitas krašto mokslininkas ar išradėjas.

Aštuoniose ES valstybėse dešimt metų galiojančio Europos patento kaina su visais mokesčiais, vertėjų paslaugomis ir kitais formalumais vidutiniškai kainuoja apie 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų). "Tokių paraiškų nedaug, tačiau pasitaiko bent keletas per metus", - LŽ tvirtino jis.

"Gavus išradimo patentą jį reikėtų komercializuoti, rasti jam pritaikymą. Kitaip jis neatneš jokios naudos, tik nuostolius", - aiškino Z.Valasevičiaus. Lietuvoje nėra oficialios statistikos, kiek patentuotų išradimų praktiškai panaudojama, bet žinoma, kad daugelis jų taip ir lieka neįgyvendinti.

"Tyrimai rodo, kad ir visame pasaulyje tik 2-3 proc. užpatentuotų išradimų yra komerciškai sėkmingi", - LŽ tvirtino PIC direktorius A.Kažukauskas.

Mokslas - ne verslas

Lietuvoje išradėjai gali pasinaudoti patentų kompensavimo, sąskaitų dengimo ar avansinio apmokėjimo parama. Praėjusiais metais Ūkio ministerija patentavimui tarptautiniu mastu skyrė 830 tūkst. litų. Tačiau tokį Vyriausybės išradimų skatinimą Lietuvos mokslininkai linkę vertinti skeptiškai. "Reikia suprasti, kad mokslas - ne komercinė veikla. Tad kam išradėjui tas patentas ir papildomos investicijos, jeigu nėra grįžtamojo ryšio?" - aiškino LMSI vadovas dr. V.Gontis. Anot jo, mokslininkui išradimo patentas visisškai nereikalingas, jei kūrėjas neužsiima verslu.

"Bandymas priversti mokslininkus patentuoti savo išradimus valstybės lėšomis - absurdas. Tai sovietinių laikų palikimas, kai norima tik skaičiais parodyti, esą mokslininkai dirba kažką naudingo", - LŽ tvirtino LMSI vadovas.

V.Gončio teigimu, didžiausia problema ta, kad verslas šiuo metu nepajėgus investuoti į mokslą. Lietuvoje, pasak jo, yra tik keletas mokslo sričių, kuriose galima plėtoti šiokį tokį verslą. Todėl daugelis krašto mokslininkų priversti ieškoti užsienio verslo kompanijų ir investuotojų.

Unikalus išradimas

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinės paieškos biuras analogų pasaulyje neturinčiais išradimais pernai pripažino vilniečio verslininko Šarūno Davainio išradimus. Lietuvis pasaulį nustebino pristatydamas fizioterapinį gintaru dengtą masažo stalą ir infraraudonųjų spindulių gintarinę pirtį. Deja, šia gintaro ir infraraudonųjų spindulių terapija tautiečiams pasimėgauti neteks. Lietuvio išradimais šiuo metu itin domisi SPA paslaugas teikiančios Rusijos ir Vokietijos įmonės, kurioms jis ketina parduoti išradimo nuosavybę.

"Mūsų krašto verslininkai siekia tik greitai uždirbamų pinigų, jie nenori investuoti į naujovę ir turėti išskirtinį SPA centrą", - LŽ tvirtino Š.Davainis.

Keliasdešimt tūkstančių litų kainavę išradimų patvirtinimai ir patentai, pasak Š.Davainio, didelės naudos jam neatnešė. Dabar vilnietis nemato kitos išeities, tik bendradarbiauti su užsieniečiais. "Apmaudu, kad Lietuva neturės išskirtinių teisių į pastarąjį išradimą. Tačiau mano, kaip kūrėjo, didžiausias noras - savo išradimą matyti įdiegtą ir naudojamą", - LŽ tikino jis.

Tik faktai

1928-1940 metais Lietuvoje išduoti 1022 išradimų patentai,

132 (12,9 proc.) patentai priklauso lietuvių išradėjams

1994-2011 metais Lietuvoje išduota 3380 išradimų patentų,

1300 (48 proc.) patentų priklauso lietuvių išradėjams

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"