Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Būtina dirbti pasiraitojus rankoves

 
2017 01 03 6:00
Rimantas Rudzkis: "Po kelerių metų augimas išsikvėps, net jeigu krizė nekils."
Rimantas Rudzkis: "Po kelerių metų augimas išsikvėps, net jeigu krizė nekils." Alinos Ožič nuotrauka

Naujoji valdžia apšyla kojas, gilinasi į ūkio ir socialines bėdas. Kaip vertina Seimo ir Vyriausybės siekius jas spręsti, kokias mato problemas bei jų sprendimo būdus, „Lietuvos žinios“ teiravosi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesoriaus ekonomisto Rimanto Rudzkio.

– Kaip vertinate Vyriausybės programą?

– Prisipažinsiu – jos neskaičiau. Ankstesnių vyriausybių programas skaitydavau, bet visada paaiškėdavo, kad vėliau viskas labai keičiasi. Labiausiai man patinka šios Vyriausybės užsidegimas. Ir tai, kad dauguma ministrų – nepartiniai. Politikai Vyriausybėje – tikra nelaimė. Joje turi būti technokratai, išskyrus premjerą. Politikai pernelyg užsimiršta ir, užuot sprendę konkrečius uždavinius, žiūri savo partijų interesų.

– Ką manote apie šių metų valstybės biudžetą?

– Biudžetas sudaromas pavasarį ir ko nors labai nekaitaliosi. Naujos valdžios uždavinys – sudaryti dar kitų metų biudžetą, atsižvelgiant į rinkimų, Vyriausybės programą, strateginius tikslus. Dabar gi viskas tvirtinta labai greitai. Iš tiesų valstybės biudžetas, galima sakyti, tvirtinamas Briuselyje dar balandį.

Taigi galėčiau komentuoti bendrą kryptį. Visų pirma, reikia ne tik stengtis turėti nedeficitinį biudžetą, bet ir sukurti tam tikrą kompensacinį fondą, kokį turėjo estai. Nemanau, kad jei biudžetas būtų perteklinis, būtų teisinga perteklių naudoti skolai mažinti. Aš jos nemažinčiau. Ji yra ilgalaikė ir jos tvarkymas pigus.

Visai neturėsime laisvų pinigų, jeigu driokstelės nauja krizė, o jos tikimybė – itin didelė. Lietuva labai priklausoma nuo pasaulinės prekybos, nes yra atviros ekonomikos šalis. Kilus pasaulinei krizei iškart patirtume reikšmingą smūgį. Didelės bėdos gali trukti apie metus. Jeigu turėtume tam tikrą finansinį buferį, jis sušvelnintų smūgį.

Bet gyvename taip, tarsi dabartinė situacija tęsis amžinai. Net kai ekonomika auga, biudžetas kasmet vis deficitinis. Tai reiškia, kad ir iš 2008–2009 metų smūgio visiškai nepasimokėme. Nematau, kad būtų imamasi atsargumo priemonių. Siūlyčiau planuoti perteklinį kitų metų biudžetą ir tą perteklių atidėti į tam tikrą rezervinį fondą. Tam reikia ne didinti mokesčius, bet atsisakyti neefektyvių biudžeto išlaidų. Racionaliau finansuojant įvairias sritis, manau, būtų galima sutaupyti 2 proc. BVP siekiančių išlaidų.

– Kada, jūsų manymu, gali ištikti didelė pasaulio finansų krizė?

– Galiu tiksliai pasakyti, kada krizė niekada neįvyksta – JAV prezidento rinkimų metais. Buvau tikras, kad 2016 metais pasaulinės finansų krizės nebus. Pasaulinius finansus valdo amerikiečiai, o jų politika – neleisti krizei įvykti rinkimų metais.

Niekas nepasakys, kada bus krizė, nes ją paprastai išprovokuoja koks nors įvykis. Taigi laukiama, kas bus tas dirgiklis. Vienas tokių dirgiklių galėtų būti palūkanų normų kėlimas. Dirgiklis taip pat gali būti kokio nors verslo griūtis. Krizė gali kilti ir trečiojo pasaulio šalyse.

– Ką prognozuotumėte Lietuvos ekonomikai 2017-aisiais ir tolesniais metais?

– Jeigu nebus išorinio šoko, Lietuvai metai turėtų būti neblogi. Pamėginsiu pagrįsti. Lietuvos sunkumai – ilgalaikio pobūdžio. Jie susiję su demografine padėtimi, emigracija, energingiausio jaunimo praradimu. Gęstame pro truputį. Augame ne taip, kaip turėtų augti mūsų lygio šalis. Tik 2–3 proc. kasmet, nors per 2008–2009 metų krizę ūkis smuko 15 procentų.

Manau, spartesnį augimą stabdo keli dalykai – didelė emigracija ir tai, kad neturime jokio pranašumo prieš kitas šalis dėl užsienio investicijų. Kad jų pritrauktume, mokesčių sistemą reikia daryti paprastesnę. Be to, turime dar daug biurokratijos ir neliberalius darbo santykius.

Tad investuotojai nesiveržia, o jaunimas bėga, taigi augame lėčiau, nei galėtume. Po kelerių metų augimas išsikvėps, net jeigu krizė nekils. Sumažės Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, skaudžiai pajusime darbo jėgos trūkumą. Dabar to dar nejaučiame, nes Vilnius darbo jėgą sutraukia iš regionų.

Mūsų ilgalaikės problemos rimtos ir kol kas jų niekas nesprendžia. Jeigu spręstų, partijos susitartų dėl prioriteto – spartaus ekonomikos augimo skatinimo ir emigracijos mažinimo.

Tačiau šie metai, manau, bus neblogi. Naftos kainos turėtų kiek kilti, Rusijos ekonomika – atsigauti. Tai persiduotų ir Baltarusijai. Tuomet vėl pelnytumės iš to, kad esame tranzitinė šalis.

Nemanau, kad šiemet bus antri metai iš eilės, kai prastas derlius. Tikiuosi, kad geriau užderės javai – Lietuva gaus daugiau pinigų iš eksporto. Visa tai pridės prie ekonomikos augimo papildomą procentą. Nenustebsiu, jeigu Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei 2016-aisiais.

Jeigu plūstelėtų investicijos, ekonomika pradėtų augti po 7–10 proc., didėtų algos, sumažėtų ir emigracija. Bet tam reikia dirbti pasiraitojus rankoves.

– Pakalbėkime apie asmeninius finansus. Ar teisinga būtų vėl keisti pensijų sistemą, atsisakyti privačių pensijų fondų, savanoriškų įmokų arba jas riboti?

– Nesu pernelyg į tai įsigilinęs, bet intuityviai esu linkęs sutikti, kad Lietuvai gal ir nereikėjo veltis į tą trijų pakopų pensijų sistemą. To nereikėjo daryti vien dėl to, kad iki šiol nesugebame stabilizuoti valstybės finansų. „Sodros“ problemos iki galo neišspręstos.

Kita vertus, negalima blaškytis. Pensijų sistema negali būti keičiama kas kelerius metus. Jeigu jau įvedėme trečios pakopos pensijų fondus, valstybė nebegali jų atsisakyti, nes tai ją kompromituotų. Dabar galima priimti nebent kompromisinius sprendimus mažinti valstybės įsipareigojimų naštą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"