TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būtina toliau veržtis diržus

2011 04 26 0:00
V.Dombrovskis pabrėžia, kad maisto kainų krizė Baltijos šalyse bus ryškesnė nei kitose valstybėse.
LŽ archyvo nuotrauka

Latvijos ekonomistas Vjačeslavas Dombrovskis įsitikinęs, kad po ekonomikos krizės ant kojų besistojanti Lietuva turėtų toliau taupyti. Kitaip nepateksime į euro zoną.

Mūsų krašto galimybes įsivesti eurą 2014 metais V.Dombrovskis vertina kaip realias. Nors konsoliduoti biudžetą gali būti nelengva,

didžiausia kliūtis siekiant euro - didėjanti infliacija.

Patirtis rodo, kad paprastai po didelių ekonomikos krizių ūkis atsigauna lėtai. Esą tam prireikia bent kelerių metų. "Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva negali greitai atsigauti", - interviu "Lietuvos žinioms" teigė žinomas Latvijos ekonomistas Vjačeslavas DOMBROVSKIS.

Estija atitrūko nuo Baltijos sesių

- Augant ekonomikai Lietuva, Latvija ir Estija tituluotos Baltijos tigrais. Tačiau ekonomikos krizė stipriai smogė mūsų kraštams. Kas liko iš "tigrų" po patirtų sunkumų?

- Vienas tigras Baltijos valstybėse tikrai buvo - tai Estija. Ar Lietuva ir Latvija kada nors buvo tigrai - klausimas.

Tai, kas klestint ekonomikai vyko su Baltijos valstybių ekonomikomis, buvo susiję su smarkiu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o jį labiausia lėmė nekilnojamojo turto burbulas. Žinoma, tai - ne vienintelė priežastis. Tačiau dėl visų jų Lietuva ir Latvija susidūrė su rimtais sunkumais ir "nusileido" maždaug į 2006 metų lygį. Į 2007 ar 2008 metų lygį BVP ir biudžeto įplaukos sugrįš maždaug per dešimtmetį. Štai kas liko iš sparčiai augusių ekonomikų.

- Regis, didžiausi ekonominiai sunkumai mūsų regione liko už nugaros. Kaip vertinate Baltijos valstybių perspektyvas?

- Sutinku, kad didžiausi sunkumai iš esmės jau praeitis. Tačiau visų trijų valstybių vertinti kaip vienos nebegalime. Esu optimistiškai nusiteikęs dėl Estijos ekonomikos perspektyvų. Ši valstybė dabar gerokai skiriasi nuo Lietuvos ir Latvijos.

Tai ne pirma rimta ekonomikos krizė, su kuria susiduria pasaulis. Pažvelgę į istoriją pamatysime, kad po tokių sukrėtimų valstybės retai gali pasigirti staigiu ekonomikos augimu. Vidutiniškai atsigaunama gana lėtai.

- Estija krizę pasitiko geriau pasirengusi, šiemet įsivedė eurą. Kokia šios valstybės ekonomikos stebuklo paslaptis?

- Kalbant apie pastarąją ekonomikos krizę ir tai, kodėl Estijoje ji išgyventa lengviau nei Lietuvoje ar Latvijoje, atsakyti nesunku. Estija turėjo sukaupusi nemažą rezervą, taip pat gerokai greičiau ir sklandžiau apkarpė biudžeto išlaidas.

Kodėl Latvija ir Lietuva ekonomikos augimo metais nesukaupė rezervo ir neatsispyrė pagundai išlaidauti? Į tokius klausimus atsakyti gerokai sunkiau. Estijos viešasis sektorius, palyginti su Latvijos, yra daug taupesnis, konkurencingesnis, efektyvesnis ir jaunesnis. Šios valstybės politikai pragmatiškesni ir orientuoti į efektyvų problemų sprendimą.

Kas lėmė, kad Estija tapo išskirtinė? Turiu porą teorijų. Estijoje ir Latvijoje gyvena gausi rusų tautinė mažuma. Latvijoje šios etninės mažumos atstovai parlamente paprastai gauna apie 30 proc. vietų. Nerašyta taisyklė skelbia, kad jie negali būti jokios valdančiosios koalicijos dalimi. Vadinasi, kitos partijos, gavusios 65-70 proc. vietų Seime, formuoja koaliciją ir siekia turėti bent 51 parlamentarą. Kai tik taip atsitinka, lieka mažai erdvės manevrams, be paramos ne iš koalicijos narių keisti padėtį yra gana sudėtinga. Estijoje tokia etninė politika nevykdoma.

Kita teorija apie Estijos išskirtinumą susijusi su oligarchais. Estija išvengė oligarchų įsigalėjimo dėl ankstyvais 1990-aisiais pasirinktos privatizavimo strategijos. Estai sąmoningai pardavė savo pramonės įmones užsieniečiams. Pavyzdžiui, Latvijoje šis procesas vyko visai kitaip.

Didėjanti grėsmė - infliacija

- Lietuvos valdžia eurą tikisi įvesti 2014 metais. Ar tai realu?

- Sakyčiau, kad tokia tikimybė - 50 ir 50 procentų. Konsoliduoti valstybės biudžetą, kaip ir Latvijoje, gali būti nelengva. Tačiau didžiausia kliūtis dabar - infliacija. Įsivedant eurą ji negali būti daugiau kaip 1,5 proc. didesnė už trijų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

Dabartinį infliacijos piką labiausiai lėmė kylančios maisto ir naftos kainos. Santykinai neturtingose valstybėse, tokiose kaip Estija, Lietuva, Latvija, išlaidos maisto produktams sudaro didžiąją vartotojo krepšelio dalį. Todėl maisto kainų krizė Baltijos šalyse bus ryškesnė nei kitose valstybėse.

Euro projektas sudėtingas. Galime valandų valandas diskutuoti apie patekimo į euro zoną naudą. Mažos valstybės, tokios kaip Baltijos šalys, labai priklausomos nuo užsienio investicijų. Baltijos šalys užsienio investuotojams įdomios dėl išsilavinusios darbo jėgos, geografinės padėties, mokesčių sistemos. Nors visos valstybės palyginti panašios, Estija pirmauja. Šio krašto prisijungimą prie euro zonos investuotojai vertina kaip pranašumą. Lietuvai ir Latvijai iškilo grėsmė likti už Estijos nugaros.

- Baltijos valstybės su krize kovojo savais būdais. Latvija paprašė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos. Lietuva, norėdama išlaikyti prestižą, pinigus skolinasi tarptautinėse rinkose. Kuris šių sprendimų protingesnis?

- Paskola, kurią Latvija gavo iš TVF, mums kainuoja apie 3,5 procento. Nuo kiekvieno skolinto euro mokame 3,5 euro centų palūkanų. Lietuva už kiekvieną skolintą eurą turi mokėti palūkanas, siekiančias apie 7-8 euro centus. Čia jūs pralaimite. Tačiau laimėjote, nes esate mažiau suvaržyti griežtų įsipareigojimų ir nebuvote linksniuojami pasaulio žiniasklaidos.

- Siekdami įveikti ekonomikos krizę, Baltijos kraštai pasirinko diržų veržimo politiką. Tačiau Lietuvoje iš esmės apsiribota mechanišku išlaidų karpymu, nesiimta rimtesnės viešojo sektoriaus pertvarkos. Ar tai geriausias kelias?

- Reformos neatsiranda iš niekur. Reikia aiškiai suprasti, kuria linkme suka reikalai, tada būtina iš daugybės galimų variantų pasirinkti geriausią. Pasakyti, kad turime dirbti efektyviau, yra lengviau, nei padaryti, jog taip būtų.

Dauguma reformų skaudžios tam tikroms žmonių grupėms. Todėl didžioji jų dalis ir neįvyksta. Nors susidūrus su sunkumais, pertvarkoms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Nemažai ekspertų laikosi nuomonės, kad krizė - palankus metas būtinoms reformoms pastūmėti. Lentynose gulėjusioms ir anksčiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėtoms įgyvendinti reformoms galima suteikti galimybę.

Į Latviją atvykusi Pasaulio banko misija pabrėžė, kad, nepaisant demografinio nuosmukio, mokyklų, ligoninių ir ten dirbančių specialistų skaičius išlieka toks pats. Juk atrodytų normalu, kad mažėjant gyventojų skaičiui mažėtų ir ligoninių, mokyklų. Ekonomiškai stabiliu laiku to imtis politiškai labai sunku - juk gydytojai ir mokytojai prieštaraus.

Biudžetui konsoliduoti daug priemonių nėra. Galima mažinti išlaidas arba didinti mokesčius. Žinoma, politikai paprastai to sakyti nenori. Todėl sako: "Įgyvendinsime strateginę reformą. Nesijaudinkite, niekas nenukentės." Tačiau to nedaro. Dažniausiai laukia, kad gal problemos išsispręs savaime.

Neįsivesti euro - rizikinga

- Lietuvoje būta nemažai svarstymų, kaip kovoti su ekonomikos krize. Vienas populiaresnių opozicijos siūlymų buvo ne veržtis diržus, o skatinti ekonomiką.

- Norint skatinti ekonomiką, pirmiausia reikia devalvuoti valiutą. Ekonomikos krizė buvo gilesnė, nes Lietuvos ir Latvijos valiutos tapo pervertintos. Tai lėmė spartus darbo užmokesčio didėjimas statybų sektoriuje, paveikęs visą ekonomiką. Dėl tiek padidėjusių atlyginimų eksportuojančios įmonės tapo mažiau konkurencingos.

Kai valiutos yra pervertintos, jų kurso keisti nesinori, o pinigų spausdinimo mašinos nėra, vienintelis būdas stimuliuoti ekonomiką - nuolat skolintis. Tačiau toks kelias visiškai nestabilus. Manau, sprendimas nedevalvuoti valiutos buvo klaida. Latvijoje tai lėmė didžiulį beveik 20 proc. nedarbą. Nedevalvavus valiutos, būtina žaisti pagal šio žaidimo taisykles: negalima vykdyti ekspansinės fiskalinės politikos.

- Mūsų krašto Vyriausybė planuoja, kad kitais metais valstybės biudžeto deficitas sieks 3 proc. BVP (šiemet planuojamas 5,8 proc. BVP deficitas). Kaip, jūsų nuomone, geriausia to siekti?

- Sumažinti biudžeto deficitą beveik per pusę yra įmanoma. Tačiau tam reikalingas principinis sprendimas tai padaryti. Pirmiausia turite atsakyti į klausimą: ar galite sau leisti nemažinti biudžeto deficito? Žinoma, kad galite. Tada toliau daug ir brangiai skolinsitės bei nepateksite į euro zoną. Neįsivedę euro nepritrauksite daugiau užsienio investicijų. Ar tada neliksite Baltijos regiono uodegoje? Manau, nepatekti į euro zoną, kai Estija jau ten, yra gana rizikinga.

Yra daug būdų, kaip mažinti valstybės biudžeto deficitą. Galima atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, uždaryti kai kurias ligonines, mokyklas ir aukštąsias mokyklas. Nesakau, kad būtent taip ir turite elgtis. Tačiau, kaip matote, kelių yra įvairių. Žinoma, visi jie skausmingi, tačiau taupyti būtina.

- Lietuvos ūkis auga kelis ketvirčius, tačiau žmonės gyvenimo pagerėjimo nejaučia. Kada to galima tikėtis?

- Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, BVP augimas susijęs su keliomis eksportuojančios pramonės šakomis. Šioje srityje dirbantys žmonės ekonomikos atsigavimą pajus greičiau. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, tarkime, statybų, niekas pernelyg nepasikeitė.

Žinoma, galima sakyti, kad reikia ieškoti darbo ten, kur jo yra. Tačiau persikvalifikavimas ir kito pobūdžio darbas reikalauja visai kitokių įgūdžių, išsilavinimo. Jauniems žmonėms tai padaryti lengviau nei 40-mečiams ar 50-mečiams. Šiuo atžvilgiu labai svarbi lanksti ir į ateities poreikius orientuota darbo rinka. Plėtojant aktyvią darbo rinką, būtina aiškintis, kokie įgūdžiai reikalingi pramonės šakose, kur yra darbo paklausa, ir stengtis ugdyti tokius bedarbių įgūdžius.

- Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, kad netrukus Lietuvos laukia sudėtingas išbandymas - spartus ekonomikos augimas. Ar manote, kad jis iš tiesų bus spartus?

- Kaip jau sakiau, patirtis rodo, kad paprastai po tokių didelių ekonomikos krizių atsigaunama lėtai. Tam prireikia bent kelerių metų. Tačiau tai nerodo, kad Lietuva negali greitai atsigauti. Savo studentams dažnai sakau, jog statistiškai yra tikimybė, kad jie egzamino neišlaikys, tačiau tai nereiškia, kad būtent taip ir atsitiks.

 

Trumpas dosjė

V.Dombrovskis - vienas žinomiausių Latvijos ekonomistų. Jis baigė ekonomikos studijas Latvijos universitete. Vėliau studijavo Clarko universitete Masačusetse (JAV).

V.Dombrovskis dėsto Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje. Nuo 2003 metų jis yra Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro ("Baltic International Centre for Economic Policy Studies") mokslinis bendradarbis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"