TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Būtina vykdyti ir nepatinkamus įstatymus

2014 01 17 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad jo vadovaujamai ministerijai patikėta teisėkūros sritis – sunkus ir sudėtingas darbas. Juolab kad politikai toli gražu ne visada linkę girdėti teisininkų žodį. Jis prisipažino niekada lengva ranka nepasirašantis jokių dokumentų ir spėjo, kad galbūt todėl kartais ir tarp kolegų nesantis populiarus.

Apie nuveiktus ir būsimus darbus, taip pat su artėjančiais rinkimais susijusius planus - "Lietuvos žinių" interviu su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu.

Sprendimų paieška

- Ministre, pokalbį pradėkime nuo aktualijų. Premjeras Algirdas Butkevičius teigė buvęs šokiruotas, kai sužinojo, kad dėl teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui buvo skirta daugiau kaip 40 tūkst. litų bauda. Viena iš valdančiosios koalicijos partnerių - Lenkų rinkimų akcija - šį teismo sprendimą pavadino politiniu ir pareikalavo nedelsiant priimti senąjį Tautinių mažumų įstatymą, galiojusį iki 2010 metų. Kokią išeitį iš susidariusios padėties matote jūs?

- Kaip teisingumo ministras pirmiausia noriu priminti, kad visi piliečiai turi laikytis įstatymų, o ypač valstybės tarnautojai. Net jei tie įstatymai kam nors ir nepatinka. Gatvių pavadinimai turi būti rašomi valstybine kalba. Jokie tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų šalis yra prisijungusi, nereikalauja, kad gatvių pavadinimai būtų rašomi dviem ar trimis kalbomis. Taip yra tik tose šalyse, kuriose esama kelių valstybinių kalbų.

Todėl visus ginčytinus klausimus reikia spręsti civilizuotai, keičiant įstatymus, o ne protestais. Man buvo labai nemalonu, kad mūsų koalicijos partneriai Sausio 13-ąją per iškilmingą Seimo posėdį išėjo iš salės. Jei tai buvo tik protestas prieš Vytauto Landsbergio poziciją, o ne prieš Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjus, po jo kalbos jie turėjo sugrįžti. Bet negrįžo. Todėl įžeidė visus žmones, kurie kovojo už nepriklausomybės atkūrimą, kartu ir mus, partnerius. Manau, kad Tautinių mažumų įstatymo problema, kurią pagal kompetenciją kuruoja kolega kultūros ministras, po teisinių diskusijų bus išspręsta.

- Ar yra naujienų dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos dokumentuose?

- Žmogaus vardas ir pavardė tam tikra prasme yra nuosavybė. Beje, tai nėra lenkų tautybės žmonių asmenvardžių rašymo klausimas, kaip kartais vienpusiškai mėginama vaizduoti. Sprendimas kol kas įstrigęs, nes laukiame Konstitucinio Teismo, į kurį kreipiausi pernai rudenį, išaiškinimo. Kol jo nėra, nežinia, kurį kelią rinktis. Mano uždavinys – parengti tokius teisės aktus, kurie atitiktų Konstituciją. Jei pamenate, ankstesnės Vyriausybės teiktas variantas buvo atmestas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.

Įkalinimo įstaigų bėdos

- Jau metai, kai Teisingumo ministerijos vairas yra jūsų rankose. Kurią iš ministerijos kuruojamų sričių laikytumėte silpniausia grandimi, kurią - stipriausia?

- Daugiausia rūpesčių kelia Kalėjimų departamentas ir visa kalėjimų sistema. Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų valstybė niekada neturėjo galimybių šiai sričiai skirti tiek lėšų, kiek reikia. Apskritai visuomenei iki šiol nerūpi, kokiomis sąlygomis kali nusikaltę žmonės. Dėl to sulaukiame labai daug tarptautinių organizacijų priekaištų, Lietuva pralaimi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Kita problema - kad sąlygos dirbti kalėjimų sistemoje sudarytos tik 20 proc. nuteistųjų. Manau, jog turėtume būti suinteresuoti, kad šie asmenys turėtų darbo. Pirmiausia, dirbant vyksta socializacijos procesas. Be to, tie žmonės šiek tiek užsidirba, iš to gali kompensuoti bent dalį padarytos žalos. Dalis pinigų skiriama ir įkalinimo įstaigai.

Kita vertus, pagal nuteistųjų skaičių Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja – turėjome 10 tūkst. bausmę atliekančių asmenų. Per metus jų sumažėjo iki 9,3 tūkstančio. Todėl kai kuriais atvejais, kai padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, laisvės atėmimo bausmes, manau, galima būtų pakeisti. Dabar nuteistuosius išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai.

O daugiausia teigiamų emocijų suteikia informacinių technologijų taikymas. Galime didžiuotis, kad mūsų turimi registrai yra labai modernūs. Planuojame juos visus sujungti. Toks civilizuotas informacijos teikimo modelis bus patogus ir gyventojams, ir valstybės institucijoms, ir verslininkams.

- Dėl ko dažniausiai ministerijai skundžiasi piliečiai?

- Daugiausia skundų sulaukiame dėl teismų, antstolių ir notarų darbo.

- Šiomis dienomis gerokai pakoregavote smulkių skolų išieškojimo procesą. Kam to reikėjo?

- Dauguma mūsų šalyje išieškomų skolų yra smulkios – iki 200 litų. Iki šiol egzistavę antstolių taikomi įkainiai neretai tą menką sumą padidindavo net iki 1000 litų. Nuo šiol, sutarus su Antstolių rūmais, šių skolų išieškojimas gerokai atpigs – tris ar net keturis kartus. Kitas žmonėms naudingas dalykas – galimybė atidėti skolos išieškojimo procesą. Tai reiškia, kad jei žmogus neturi lėšų sumokėti skolą, antstoliai mėnesį nepradės jos išieškojimo iš turimo turto. Iki šiol būdavo kitaip: jei įsiskolinusiojo sąskaitoje nebūdavo pinigų, jo turtas iš karto būdavo areštuojamas, parduodamas ir t. t. Dabar, kaip minėjau, suteikiama galimybė per mėnesį gauti pajamų skolai mokėti. Manau, kad žmonėms tai bus didelis palengvinimas. Tikiuosi, kad dėl to pradės kisti ir požiūris į antstolius.

- Kasdien girdime, kaip sukčiai iš patiklių piliečių telefonu išvilioja tūkstančius. Nemažai tokių skambučių sklinda iš įkalinimo įstaigų. Kada pagaliau jose bus įdiegta blokavimo sistema, apie kurią kalbama ne vienus metus?

- Turiu paneigti nuomonę, kad pagrindiniai telefoniniai sukčiai yra kaliniai. Toks įsivaizdavimas – labai toli nuo teisybės. Tik šeštadalis bylų, kurias dėl sukčiavimo tiria policija, yra susijusios su telefono skambučiais iš įkalinimo įstaigų, penki šeštadaliai – skambučiai iš laisvės. Taigi, ir užblokavus skambučius iš įkalinimo vietų, klausimas nebūtų išspręstas. Tačiau mes labai aktyviai dirbame šioje srityje ir artimiausiu metu bus naujienų.

Laukiama naujovių

- Esate užsiminęs, kad iki 2015 metų bus parengta visuomenės tarėjų instituto šalies teismuose įteisinimo koncepcija. Kaip sekasi šis darbas? Kada visuomenės tarėjai realiai galėtų pradėti savo veiklą?

- Tikiuosi, kad jau šiais metais Vyriausybei galėsime pateikti tokią koncepciją. Mano idėja – pavasarį viešai paskelbti projektą, kad jį galėtų svarstyti visuomenė. Vyriausybės darbų programoje numatyta, kad per šią kadenciją turime parengti ir priimti teisės aktus, leisiančius įtvirtinti tarėjų veiklos pradžią. Manau, kad tai galėtų būti 2016 metais. Įteisinti tarėjus skatina piliečių noras aktyviau dalyvauti teisingumo procesuose. Lietuvoje teismai yra pernelyg uždari, žmonės gauna per mažai informacijos. Galbūt tuo pagrįstas ir nepasitikėjimas teismais. Matau nemažai bylų, kuriose visuomenės nuomonė galėtų būti svarbi. Tuomet ir teisėjams būtų lengviau apsispręsti.

- Dar vienas amžinas diskusijų klausimas - elektroninio balsavimo įteisinimas. Ar planuojate imtis iniciatyvų šioje srityje?

- Būtų labai gerai, jei šį klausimą pavyktų pateikti Seimo rudens sesijoje. Kaimynai estai, turintys elektroninio balsavimo patirties, šį būdą pirmiausia išbandė per savivaldos, paskui - prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Mes taip pat galėtume eiti tokiu keliu. Mano įsivaizdavimu, šiandien naudotis kompiuteriu moka 80 proc. žmonių. Todėl balsuotojų, ypač jaunimo, išeivijos, emigrantų aktyvumas tikrai būtų kur kas didesnis. Kai rinkimuose dalyvauja daugiau rinkėjų, tuomet ir išrinktieji labiau atitinka lūkesčius. Gal tada ir naujai išrinkto Seimo reitingas nenukristų po kelių dienų.

- Ankstesnės Vyriausybės valia projektų teisinis vertinimas buvo patikėtas išskirtinai Teisingumo ministerijai. Jau geras pusmetis, kai ši veikla sugrąžinta Vyriausybės kanceliarijai. Ar sumažėjo ministerijos darbų krūvis?

- Mūsų ministerija atsakinga už visą teisėkūros procesą. Teikiame galutines teisines išvadas dėl visų įstatymų projektų, todėl darbų tikrai nesumažėjo. Juolab kad neretai tenka tvarkyti ir paliktus brūzgynus. Turiu galvoje, kad netrūksta Vyriausybės priimtų teisės aktų, prieštaraujančių įstatymams. Taip nutiko todėl, kad nebuvo atsižvelgiama į teisininkų rekomendacijas ir pastabas. Paminėsiu garsiąją Konstituciniame Teisme pralaimėtą bylą dėl atlyginimų mažinimo. Jau tuomet ministerijos teisininkai buvo atkreipę dėmesį, kad taip daryti nedera. Tačiau buvusi Vyriausybė į perspėjimą nereagavo. Jei teisininkai būtų buvę išgirsti, sutaupyti būtų buvę galima lygiai taip pat, tik konstituciniais būdais. Išvadų teikimas - sudėtinga ir svarbi mūsų veiklos sritis. Gal todėl kartais ir tarp kolegų nesu populiarus, nes lengva ranka dokumentų niekada nepasirašau.

Keltų sparnus į Briuselį

- Vadovaujate Socialdemokratų partijos rinkimų štabui. Daug kam kliūva, kad jūsų partijos kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis yra ir rinkimų į Europos Parlamentą (EP) sąrašo lyderis. Ar nėra taip, kad socialdemokratai iš anksto susitaikė su pralaimėjimu prezidento rinkimuose?

- Esame įsitikinę, kad Z.Balčytis pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą. Antrasis turas sutampa su rinkimais į EP, Z.Balčytis - mūsų sąrašo lyderis. Visi tyrimai rodo, kad toks sprendimas suteikia papildomų balsų. Norime, kad EP socialdemokratai būtų atstovaujami kuo gausiau. Todėl ir buvo priimtas toks sprendimas. Žinoma, konkurentai prezidento rinkimuose bus labai rimti, tačiau Z.Balčytis pasitiki savo jėgomis. Ir jis tikrai nieko neapgaudinėja. Jei norite Z.Balčytį matyti prezidentu, balsuokite kaip už prezidentą ir nereitinguokite EP rinkimų sąraše. O jei manote, kad geresnis prezidentas bus kitas kandidatas, balsuokite už Z.Balčytį kaip EP narį.

- Jūs ir pats kandidatuojate į EP. Jei išrinktų, iš tiesų vyktumėte į Briuselį ar tiesiog esate sąrašo puošmena?

- Tikrai ne puošmena. Manau, kad darbui EP esu pasirengęs, dirbdamas ten taip pat galėčiau atstovauti Lietuvos interesams. Keturias kadencijas esu dirbęs nacionaliniame parlamente, buvau vienos srities ministras, dabar – kitos. Daug naudos suvokiant tarptautinę teisę, tarptautinius santykius davė ir ambasadoriaus darbas. Labai gera mokykla buvo ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Bet, žinoma, viskas priklausys nuo rinkėjų valios. Net jei ir tektų išvykti į Briuselį, tai nebūtų problema. Pirmininkavimui pasibaigus ministerijai galėtų vadovauti ir mažiau patirties turintis žmogus. Tad jei mane išrinktų, vykdydamas rinkėjų valią tikrai vykčiau dirbti EP.

- Ar po prezidento rinkimų prognozuotumėte kokių nors permainų valdančiojoje koalicijoje?

- Tai priklausys nuo mūsų koalicijos partnerių elgesio. Kai kurie jų veiksmai sunkiai prognozuojami. Prisiminkime euro įvedimo pavyzdį. Juk sudarant koaliciją susitarta šį aspektą numatyti Vyriausybės programoje. Dabar vieni partneriai prabilo apie referendumą, nors Lietuva pagal stojimo į ES sutartį privalo įsivesti eurą, kai atitiks kriterijus. Kiti kalba apie tam tikrą socialinį foną, kurį esą reikia sukurti. Man atrodo, jog kiekvienam ekonomistui akivaizdu, kad tą socialinę aplinką galime sukurti tik turėdami eurą. Dar kiti partneriai deklaruoja esantys už eurą, tačiau tikina, kad jį įsivesti per anksti. Gal turėtume laukti, kada eurą įsives Lenkija? Labai tikiuosi, kad partneriai vis dėlto pasirinks valstybišką poziciją. Tuomet ir apie jokius pasikeitimus nereikėtų galvoti.

Bet jei bus trukdoma spręsti strateginius valstybės klausimus, tada, kad ir kaip mums būtų sunku, pokyčių gali būti. Juk visa atsakomybė tenka didžiausiai valdančiajai Socialdemokratų partijai, privalome pateisinti rinkėjų pasitikėjimą.

- Esate užsiminęs, kad rašote atsiminimus. Kada juos išvysime knygyne?

- Dar negreitai. Manau, reikia palaukti. Kai baigsiu politinę karjerą, bus galima publikuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"