TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvę pareigūnai Seime – geidžiami, bet pavojingi

2015 12 05 6:00
Povilas Urbšys: "Taip, bendraujama su teisėsaugos atstovais, gaunama informacija, bet viskas yra legalu.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo archyvinių bylų jie nupučia dulkes, primena užmirštas istorijas, pasidalija įtarimais ir versijomis, čia pat pasėja abejonių. Tokia aura jau kurį laiką supa pareigūno antpečius į politiką iškeitusius veikėjus, o pastaruoju metu ji intensyvėja. Profesionalūs neviešos informacijos rinkimo įgūdžiai politikoje – geidžiama prekė.

Naujausias su politikais tiesiogiai susisaisčiusio buvusio pareigūno pavyzdys – Valstybės saugumo departamente (VSD) dirbęs Ričardas Rupkus, neseniai pakeitęs Seimo pirmininkės sekretoriato vadovą Žimantą Pacevičių, buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių.

Parlamente dirbančius buvusius pareigūnus, pavyzdžiui, Vitalijų Gailių ir Povilą Urbšį, taip pat vidaus reikalų ministru tapusį Saulių Skvernelį, nuo pat politinės veiklos pradžios lydi savitas veikimo ir komunikavimo stilius.

Taikiniai – teisėsaugos atstovai

Šių politikų išsakomai kritikai būdingi ne vien skambūs epitetai, bet ir faktais paremti duomenys – senų bylų kupiūruotos ištraukos, ankstesnių tyrimų informacija, konkrečių žmonių pavardės, jų ryšiai, detalės. Galiausiai prašoma visa tai tirti, tikrinti, siunčiami raštai teisėsaugos institucijoms.

Kai kurie parlamentarai svarsto, kad šie kolegos dirbo panašų darbą, todėl turi daugiau bendrų interesų. Esą tai ir lemia tokį jų veikimo būdą. Pastebėta, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius V. Gailius ir buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas P. Urbšys, nors ir priklauso skirtingoms frakcijoms, dažnai kalba tais pačiais klausimais, kritikuoja tas pačias institucijas ar jų vadovybę.

Abiejų parlamentarų aštrios kritikos objektus nesunku įvardyti. Tai – buvęs generalinis prokuroras Darius Valys ir šiuo metu laikinai Generalinei prokuratūrai vadovaujantis Darius Raulušaitis, FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis, kai kurie teisėjai. Pastaruoju metu – prezidentės teikti kandidatai į generalinio prokuroro postą Nerijus Meilutis, Edita Dambrauskienė, dabar – ir Viešojo saugumo tarnybos buvęs vadovas Sergejus Madalovas.

Antai svarstant abi kandidatūras į generalinius prokurorus buvo pasitelktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos ištraukos iš buvusio Kaišiadorių teismo teisėjo liudijimų. Politikai prieš balsavimus prašė prokurorų skubiai patikrinti, ar kandidatai galėjo inicijuoti dokumentų klastojimą, kartu kėlė įvairias kitas versijas.

Regi manipuliacijas

Seime netrūksta manančiųjų, kad pareigūnais tapę politikai anksčiau turėtus ryšius, gal net operatyvinę informaciją nukreipia į politinę veiklą arba, ieškodami „dėmių“ ant oponentų munduro, gali nesunkiai tai pasukti reikiama linkme.

Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė kėlė versiją, jog P. Urbšys kartais naudojasi STT sukaupta operatyvine informacija ir ryšiais. Ji priminė, kad, tarkime, Panevėžyje pavasarį formuojant koaliciją daugiausia mandatų laimėjusių partijų sąrašai buvo „suskaldyti“, o prieš vieną politinę jėgą – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (VŽS), anot parlamentarės, panaudoti operatyvinius primenantys duomenys.

Tąsyk P. Urbšys paskelbė apie kai kurių veikėjų galimus ryšius su nusikaltėlių pasauliu. Išgirdęs tai VŽS lyderis Ramūnas Karbauskis staiga kai kuriuos partijos skyriaus narius pašalino. „Mes patys informacijos neieškojome, ji mums buvo pateikta“, – pareiškė R. Karbauskis ir dėl išsamių paaiškinimų patarė kreiptis į tą patį P. Urbšį. Šis LŽ išvardijo ir suinteresuotus politikus, ir gaujos pavadinimą, veikėjų pravardes bei nurodė galimus ryšius.

„Ar P. Urbšio pateikiama informacija teisinga ar ne, nesiimu vertinti, tačiau jos naudojimas kelia daug klausimų. Yra manipuliuojama tam tikromis žiniomis, skleidžiami gandai. Tai matome ir iš vidaus reikalų ministro pavyzdžio. Gal jie taip įpratę gyventi toje operatyvinėje aplinkoje, jiems tai atrodo įprastas dalykas ir persiduoda į politiką? Daromas poveikis ir Seime vaikštant nuo vieno prie kito, šnibždant į ausį“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Tiesa, jos ir P. Urbšio politiniai interesai šiek tiek kryžiuojasi – abu kitąmet Seimo rinkimuose kovos Panevėžyje, tik skirtingose vienmandatėse apygardose.

Vienija sistemos išmanymas

Buvę pareigūnai, o dabar Seimo nariai į kalbas, kad politinėje kovoje naudojasi slapta buvusių darboviečių informacija, atkerta keliais argumentais. Pirma, kai kurie kritikai esą sunkiai orientuojasi, kas iš tiesų yra operatyvinė informacija, tad buvusių pareigūnų veiklą mitologizuoja. Antra, šios kadencijos Seime tėra trys buvę pareigūnai: P. Urbšys, V. Gailius ir socialdemokratas Darius Petrošius, kurį laiką dirbęs Vadovybės apsaugos departamente. Trečia, kitiems Seimo nariams taip pat prieinama jautri informacija, pateikiama, tarkime, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

„Kaip Kęstutis Glaveckas gali turėti savo nuomonę ekonomikos klausimais, R. Juknevičienė – krašto apsaugos, taip mes, buvę teisėsaugininkai, galime svarstyti šios sistemos klausimus. Mudu su V. Gailiumi juos išmanome. Ar blogai, kad bendraujame? Balsuojame nevienodai“, – atkirto P. Urbšys.

Ir V. Gailius, ir P. Urbšys – panevėžiečiai. V. Gailius dirbo Panevėžio kriminalinės policijos komisaru ir vyriausiojo komisaro pavaduotoju, P. Urbšys vadovavo STT padaliniui.

Informaciją renka legaliai

P. Urbšys aiškino, jog visiškai suprantama, kad jis iki šiol bendrauja su profesijos kolegomis. Esą taip pat elgiasi ir Seimo medikai, ekonomistai, verslininkai. „Tarkime, iš kur kitas žmogus gali žinoti apie teismo sprendimą, kai kalbama apie konkretų kandidatą (į generalinius prokurorus – aut.). Na, kad jis toks yra? Juk niekur neparašyta. Bet bendruomenė (teisėsaugininkų – aut.) atkreipia į tai dėmesį. Šiuo konkrečiu atveju tai nėra žvalgybinė informacija – tik teisme nagrinėta byla, kurioje kalbama apie aplinkybes. Taip, bendraujama su teisėsaugos atstovais, gaunama informacija, bet viskas yra legalu“, – dėstė jis.

Vis dėlto kai kurios LŽ kalbinamo P. Urbšio užuominos apie turimą informaciją ir palyginimai nuskambėjo kaip įspėjimas politiniams konkurentams ir kaip iliustracija, kokius tikrų ar tariamų žinių „lobius“ nešiojasi buvę specialiųjų tarnybų darbuotojai. „Jeigu pradėčiau kalbėti apie vieną partiją – ką sužinojau per tyrimus, ir jei vienas tos partijos atstovas prabiltų, atsirastų panaši byla kaip Darbo partijos „juodosios buhalterijos“. Tačiau to daryti man neleidžia įstatymas“, – pareiškė jis.

Artimiausios aplinkos dalis

Buvusiais įtakingais teisėsaugininkais „apaugusi“ Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės artimiausia aplinka. Jos sekretoriatui neseniai ėmė vadovauti buvęs VSD valdybos viršininkas R. Rupkus. Jis pakeitė buvusį ilgametį STT direktorių Ž. Pacevičių, kuris prieš tai porą metų triūsė tuomečio vidaus reikalų ministro „tvarkiečio“ Dailio Alfonso Barakausko komandoje kaip viceministras ir kuravo viešojo saugumo sritį.

S. Skvernelis dar vasarą žiniasklaidai buvo užsiminęs, kad Seimo pirmininkės aplinkoje yra žmonių, kurie per ją esą nori suvesti asmenines sąskaitas, tačiau pavardžių nenurodė. Kaip tik tuo metu L. Graužinienė netikėtai pasiūlė keisti Vadovybės apsaugos departamento vadovo skyrimo tvarką, o S. Skvernelis laikėsi kitokios pozicijos. Dar anksčiau L. Graužinienė siekė keisti ir policijos generalinio komisaro skyrimo tvarką, bet nesėkmingai.

O prieš porą savaičių Seimo pirmininkė laidė užuominas apie jos ir S. Skvernelio pokalbio telefonu išklotinę, nors naudotasi vyriausybiniu ryšiu. Tąsyk tarp politikų pasigirdo svarstymų, kad tai ne pačios L. Graužinienės, bet jos sekretoriato darbuotojų – buvusių pareigūnų – intrigos.

Policininkams sekėsi, žvalgams – ne

Buvę žvalgybininkai, kriminalistai prieglobstį politikoje rasdavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, tuomečių liberalcentristų deleguoto Seimo vicepirmininko Algio Čapliko patarėju praėjusios kadencijos Seime dirbo VSD pulkininkas Dainius Dabašinskas, dvi kadencijas iš eilės parlamente triūsė socialliberalams priklausęs vienas operatyvinių tarnybų kūrėjų pulkininkas Alvydas Sadeckas. Kurį laiką delsė, bet galiausiai į politiką pasuko ir buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius – jis šių metų pavasarį išrinktas Alytaus meru.

Tiesa, pasitaikė ir nesėkmių. Į didžiąją politiką su Krikščionių partija 2011-aisiais bandė grįžti buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, tačiau bergždžiai. 2012 metais jis planavo dalyvauti Seimo rinkimuose su liberalcentristais, bet persigalvojo. Į parlamentą su ta pačia partija tąkart mėgino patekti ir buvęs VSD darbuotojas Mindaugas Ladiga, tačiau nebuvo išrinktas. Dar anksčiau į parlamentą su valstiečių liaudininkų vėliava veržėsi buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis, o su Socialdemokratų sąjunga – VSD darbuotojas Imantas Melianas.

Naudotis nori daugelis

– Tarp politikų daugėjant buvusių statutinių pareigūnų svarstoma, kad jie patys ar jų aplinka politinėje kovoje galbūt naudojasi operatyvine informacija. Ar nuo to įmanoma apsidrausti? Ar tai tik politinės kultūros reikalas? – LŽ paklausė buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos, kuris neseniai prisidėjo prie Pulkininkų asociacijos.

– Negalima sakyti, kad kiekvienas pareigūnas niekada nepadarys to, ko nederėtų. Joks vadovas negali šito 100 proc. sukontroliuoti. Bet paprastai tai būna mažiausia problema. Didžiausia bėda, kai ta informacija politikų yra eksploatuojama viešai. Ir visi žinome, nuo ko tai prasidėjo. Nuo „skiepų“ (turima galvoje 2013 metų rudenį paviešintą VSD pažymą apie tikėtinas informacines atakas prieš Dalią Grybauskaitę – aut.).

Tada pareigūnai pradeda bijoti dirbti, mat įslaptinta informacija gaunama sudėtingai. Jeigu vieną kartą ją atskleisi, kitą kartą gali jos negauti. Taip faktiškai paralyžiuojamas visų tarnybų darbas. Jei kalbame apie žvalgybos institucijas, pažymėsiu, kad viešai teikti informaciją ar viešai pasakoti apie struktūras – neprofesionalu. Deja, tokių dalykų yra. Ir politikai turi spręsti, ką dėl to reikėtų daryti.

– Operatyvinės ar slaptos informacijos galimo naudojimo stilius juntamas parlamentarų V. Gailiaus, P. Urbšio veikloje arba Seimo pirmininkės aplinkoje.

– Politinėje kovoje daugiau ar mažiau daugelis bent jau stengiasi išnaudoti kokių nors tarnybų pareigūnus, kad gautų informacijos apie politinius priešininkus. Ir čia nereikia kalbėti, jog viena partija yra gera, kita – bloga. Klausimas, kuri daugiau, o kuri mažiau tai daro. Manyčiau, čia ir yra problemos esmė.

Koks tikslas imti teisėsaugos pareigūnus į patarėjus? Ką jie gali patarti? Tautinės politikos srityje, dar kur nors? Toks asmuo reikalingas dėl kontaktų su tam tikrais žmonėmis.

– Tačiau anksčiau tokie ryšiai bent jau nebuvo taip afišuojami ir deklaruojami.

– Jei politikui leidžiama tai daryti, žiūrima atsainiai, kodėl to nedarius? Jeigu nėra politinės reakcijos – nesvarbu, koks politikas, – vadinasi, viskas gerai.

– Buvę aukšti pareigūnai labai paklausūs dėl informacijos, o kai kurie, pasibaigus tarnybai, išvaromi tiesiog į gatvę. Tai, matyt, irgi dalis problemos?

– Taip, jeigu kalbame apie aukštesnio rango pareigūnus. Pavyzdžiui, apie mane. Man dėl to bėdos nėra, nes problemų, iš ko gyventi, neturiu. Tačiau yra kitas aspektas: valstybė sau leidžia tokius žmones „laikyti atostogose“. Ir už atostogavimą mokėti pinigus.

Galima svarstyti, kad valstybės tarnyba nėra protingai organizuota, nėra pareigūnų rotacinio mechanizmo. Nesakau, jog buvęs VSD vadovas turėtų vadovauti, tarkime, ligoninei, bet juk nacionalinio saugumo sritis – labai plati. Juolab kad dalis pareigūnų jau būna pasiekę karjeros viršūnę ir jiems jokio skirtumo, kokias pareigas eis. Taip, yra ir kitas kelias – į politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"