TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvęs ambasadorius J.Widackis stebisi Varšuvos kritika Lietuvai

2011 11 29 13:50

Pirmasis Lenkijos ambasadorius Lietuvai Janas Widackis stebisi dabartinės Lenkijos valdžios kritika Lietuvai dėl lenkų mažumos padėties, ir ragina pamąstyti, ar lenkai sutiktų su analogiškais vokiečių reikalavimais Lenkijoje.

Pasak buvusio diplomato, Lenkijos valdžia elgiasi netinkamai, automatiškai remdama visus, dažnai nepagrįstus, Lietuvos lenkų aktyvistų reikalavimus.

Žurnalo "Newsweek" lenkiškoje versijoje paskelbtame straipsnyje J.Widackis primena, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis skyrė pinigų Lietuvoje gyvenantiems lenkams, kurie savo vaikus pasiųs į lenkiškas mokyklas.

"Jeigu Vokietijos vyriausybė premijas mokėtų Opolės vaivadijos gyventojams už tai, kad vaikus leistų į vokiškas mokyklas, pasipiktintume, tačiau, kadangi Lietuva yra mūsų tėvynė, tai, suprantama, nesugebame atsakyti į klausimą, kas yra lietuvių tėvynė. Jų buvimas Lietuvoje mums tiesiog iškreipia paprastą pasaulio vaizdą", - rašo J.Widackis.

"Todėl nematome nieko blogo, nekreipdami jokio dėmesio į tai, kad Lietuva turi kažkokius įstatymus, reguliuojančius susirinkimus, mitingus, kartas nuo karto surengiame mitingus Rasų kapinėse prie J.Pilsudskio širdies mauzoliejaus, ir netgi į galvą mums neateina, kai traukiame patriotines giesmes, jog lietuviai į tai žiūri įtariai", -  teigia buvęs ambasadorius.

Neslėpdamas ironijos, jis aprašo lenkų pasipiktinimą, kad "lietuviai siaubingai lietuvina Lietuvą: kalba lietuviškai, rašo lietuviškai, gatvių pavadinimai lietuviški".

J.Widackis atkreipė dėmesį, kad lenkų pasipiktinimą sukėlęs naujasis Lietuvos Švietimo įstatymas yra visiškai analogiškas galiojančiam Lenkijoje.

"Visą Lenkiją sukrėtė pasipiktinimas, kai lietuviai bando lietuvinti lenkiškas mokyklas naujuoju Švietimo įstatymu. Tuo tarpu Lenkijoje tokia praktika jau galioja 20 metų. Lenkiškų mokyklų streikas taip sukrėtė Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, kad jis nekviestas nuskubėjo į Lietuvą", - rašo J.Widackis.

Jo nuomone, pavardžių rašybos problema iš tiesų yra menkavertė, nes, Lietuvos lenkų sąjungos duomenimis, lenkiška pavardžių rašyba suinteresuota tik apie 20 proc. Lietuvos lenkų, o 80 proc. pavardžių rašyba problemos nekelia.

J.Widackis taip pat ragina pabandyti suprasti lietuvius, nenorinčius dvikalbių užrašų.

"Lenkija nacionaliniu atžvilgiu yra vienalytė, tautinės mažumos sudaro vos kelis procentus. Bandykime įsivaizduoti, kad Varšuvoje gyvena 20 proc. vokiečių arba rusų. Ar labai norėtume dvikalbių užrašų", - svarsto J.Widackis.

Straipsnio autorius pabrėžia, kad geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų naudingiausi tautinėms mažumoms.

"Lenkų mažumos lyderių reikalavimai, kurie kertasi su europiniais standartais, neramina. Pastarieji protestai dėl Švietimo įstatymo aiškiai su tais standartais prasilenkia. Lietuvos lenkai turi teisę iš Lietuvos reikalauti ko tik nori. Netgi lietuvių kalbos mokymo lenkiškai. Tai jų reikalas. Lenkijai į tai kištis negalima. Negali būti taip, kad kiekvienas Lietuvos lenkų reikalavimas, kiekvienas jų protestas susilaukia Lenkijos vyriausybės paramos. O jeigu Lietuvos lenkų veikėjai pareikalaus autonomijos, tai ir jį paremsime?", - rašo J.Widackis.

"Gentiško solidarumo aspektu keliame vis didesnį lietuvių įtarimą tiek Lenkijai, tiek Lietuvos lenkams. Solidarizuodamiesi su viskuo, ką tik Lietuvos lenkų lyderiai beprasimanytų, gadiname ne tik lietuvių ir lenkų santykius, tačiau, pirmiausiai, kenkiame patiems Lietuvos lenkams. Juk neperkelsime jų visų į Lenkiją. Jie ten liks. Ten gyvens, mokysis, dirbs, darys karjerą. Tačiau, kol kas darome viską, kad jie gyventų jiems įtarioje, gal net priešiškoje aplinkoje. Ar to mes norime?", - rašoma pirmadienį paskelbtoje publikacijoje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjai ir juos remiantys Varšuvos politikai pastaruoju metu aštriai kritikavo naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, kuriuo stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose. Lenkai jį vadina diskriminaciniu, nors Lietuvos valdžia tvirtina, kad įstatymu tiesiog artėjama prie europinių standartų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"