Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Buvęs kancleris Deividas Matulionis grįžta į Vyriausybę

 
2017 04 03 9:41
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kadenciją baigiantis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis sulaukė premjero Sauliaus Skvernelio kvietimo eiti pareigas Vyriausybės kanceliarijoje. 2009–2012 metais, ministrų kabinetui vadovaujant Andriui Kubiliui, dabartinis ambasadorius ėjo kanclerio pareigas.

Pasiūlymą kadenciją baigiančiam ambasadoriui D. Matulioniui premjeras S. Skvernelis pateikė vasario pabaigoje su vizitu lankydamasis Vokietijoje. „Galiu pasakyti, kad su premjeru kalbėjome, jog grįžęs į Vilnių tapsiu jo patarėju užsienio politikos klausimais. Neturiu ko slėpti – pasiūlymas toks yra. Jei baigus ambasadoriaus tarnybą jis galios, tikrai neatsisakysiu ir mielai eisiu siūlomas pareigas“, – vakar dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė D. Matulionis.

Sukilo darbuotojai

Šiuo metu premjero komandoje yra septyni patarėjai. Užsienio politikos, taip pat nacionalinio saugumo bei vidaus politikos klausimais S. Skverneliui patarinėja Arnoldas Pikžirnis, anksčiau talkinęs jam Vidaus reikalų ministerijoje viešojo saugumo politikos srityje.

Iš pareigų Vokietijos ambasadoje D. Matulionis atšaukiamas nuo gegužės 3 dienos. Vokietijoje jis dirbo nuo 2012-ųjų, prieš tai ketverius metus ėjo A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės kanclerio pareigas. Anksčiau yra dirbęs Lietuvos atstovybėse Estijoje, Norvegijoje, Danijoje, taip pat įvairiuose Užsienio reikalų ministerijos padaliniuose.

Pasklidus žiniai apie D. Matulionio grįžimą į Vyriausybę, pasigirdo svarstymų, kad jis galėtų pretenduoti į aukštesnes pareigas – pakeisti šiuo metu Vyriausybės kanceliarijai vadovaujančią Mildą Dargužaitę. Kanclerės kėdė susvyravo, kai viešą pasipiktinimą M. Dargužaitės darbo metodais pradėjo reikšti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.

Kovo pradžioje trečdalis šios institucijos darbuotojų raštu paprašė premjero spręsti, ar M. Dargužaitė gali toliau eiti kanclerės pareigas. Žmonės teigė, esą dėl M. Dargužaitės veiklos jie nuolat patiria stresą ir neigiamų emocinių išgyvenimų, nes naujoji kanclerė duoda neaiškius pavedimus, nuolat keičia nuomonę dėl sutartų dalykų, reikalauja perdaryti atliktus pavedimus, nepateikdama racionalaus paaiškinimo, kodėl tai daroma.

Darbuotojų kreipimasis į premjerą atsirado viešai paskelbus apie planuojamas struktūrines reformas Vyriausybės kanceliarijoje. Kaip skelbta, nuo šių metų liepos vidurio turėtų įsigalioti nauja jos struktūra, kartu būtų atsisveikinta su maždaug 20 proc. dabartinių darbuotojų – vietoj 210 jų turėtų likti 170. M. Dargužaitės teigimu, tokia pertvarka leistų per metus sutaupyti beveik milijoną eurų.

Kalbėjo apie naujas pareigas

M. Dargužaitės veikla piktinosi ne tik reformuojamos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, bet ir kai kurie ministrų kabineto nariai. Kaip paaiškėjo, premjerui teko nušalinti kanclerę nuo Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano rengimo, nes dalis ministrų pasipiktino, kad M. Dargužaitė, viršydamas savo kompetencijas, pradėjo jiems nurodinėti, kokie siūlymai šiam svarbiam dokumentui turi būti teikiami, bei ėmė pati juos perrašinėti.

Vis dėlto premjeras neskubėjo M. Dargužaitės atleisti. „Aš tikrai kol kas nematau jokių problemų, kad ji negalėtų toliau dirbti“, – kovo 6-ąją LRT laidoje „Dėmesio centre“ sakė S. Skvernelis.

Pastaruoju metu kalbėta, kad dabartinė kanclerė galėtų sėsti į valstybės įmonės Registrų centro vadovo kėdę, iš kurios pasitraukė ilgametis direktorius Kęstutis Sabaliauskas. Teisingumo ministerija, kuriai pavaldus Registrų centras, balandį žada skelbti viešą konkursą šios įstaigos vadovo pareigoms eiti. Tuo metu bus pristatytas ir naujas direktoriaus pareigybės aprašymas, kuriame bus numatyti reikalavimai, keliami būsimam vadovui. Vyriausybės atstovai kalbas apie M. Dargužaitės pareigų pokyčius yra pavadinę gandais.

Permainos Vyriausybės kanceliarijoje buvo įgyvendinamos ir 2009 metais, kanclerio pareigas einant D. Matulioniui. Tuo metu ši Vyriausybę aptarnaujanti institucija buvo pervadinta Ministro pirmininko tarnyba. Per metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 240 iki 194, buvo sutaupyta beveik 600 tūkst. eurų (2 mln. litų) biudžeto lėšų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"