TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvęs miškų urėdas matuojasi politiko kepurę

2015 02 06 6:00
<div>LŽ archyvo nuotrauka</div>

Prieš metus generalinio miškų urėdo pareigų tuometinio aplinkos ministro „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio valia netekęs Benjaminas Sakalauskas partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše siekia Zarasų rajono savivaldybės nario mandato. Į rinkimus nėrė ir daugiau buvusių aukštų pareigūnų.

Buvęs generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas, šiuo metu Generalinėje miškų urėdijoje einantis vadovo pavaduotojo pareigas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų į Zarasų rajono savivaldybės tarybą rinkimų sąraše įrašytas antras. „Tvarkiečių“ rinkimų štabo vadovas parlamentaras Kęstas Komskis LŽ patvirtino, kad buvęs miškininkų vadovas prisidėti prie jų komandos buvo pakviestas partijos narių, anksčiau su juo dirbusių šioje savivaldos institucijoje. B. Sakalauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, 1995–1997 ir 2002–2003 metais jau buvo Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys, o 1995–1997 metais ėjo Zarasų mero pareigas.

Tyrimai nebaugina

„Tiesiai šviesiai, B. Sakalauską šnekinome kandidatuoti į mero postą, bet jis sakė norintis toliau tęsti savo kitą darbą, todėl nesutiko. Kandidatų sąrašą į savivaldybių tarybas tvirtino partijos prezidiumas bei valdyba – pritarimas įtraukti B. Sakalauską buvo besąlygiškas, juk jis įrašytas aukštoje antroje vietoje“, - LŽ aiškino K. Komskis.

„Tvarkiečių“ rinkimų štabo vadovo teigimu, partijos nebaugina buvusį generalinį urėdą lydinčios prieštaringos istorijos bei iki šiol vykdomi teisėsaugininkų tyrimai, apimantys B. Sakalausko vadovavimo Generalinei miškų urėdijai laikotarpį. „Mes manome, kad kol žmogus nenuteistas, jis nekaltas - nekaltumo prezumpcija galioja visiems, taip pat ir jam. Be to, abejoju, ar ten ką nors ištirs, – tai daugiau yra vaizdas, kad tiria. Per tiek laiko, kiek praėjo, jau galėjo viską ištirti, jeigu būtų norėję“, - tvirtino K. Komskis.

Kaip žinoma, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) nuo 2013 metų iki šiol vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl Generalinės miškų urėdijos ir jai pavaldžių miškų urėdijų galbūt padarytų nusikalstamų veikų įsigyjant miškų gaisrų stebėjimo sistemas. Tyrimas pradėtas po tuometinio aplinkos ministro V. Mazuronio kreipimosi, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas, parengtas įpareigojus tai pačiai FNTT.

VPT, nagrinėjusi dar 2009 metais prasidėjusį miškų gaisrų stebėjimo sistemos pirkimą, kurio vertė siekė beveik 44 mln. litų (12,7 mln. eurų), iš jų 27 mln. litų (7,8 mln. eurų) sudarė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, 2013-aisiais paskelbė apie nustatytus pažeidimus. Europinės paramos panaudojimą kontroliuojančios Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) siūlymu Žemės ūkio ministerija įpareigojo dvi - Ignalinos bei Zarasų - miškų urėdijas grąžinti 25 proc. stebėjimo sistemoms įrengti gautų pinigų. Nesutikdamos su šiuo sprendimu, urėdijos jį užginčijo teisme, kol kas bylos nėra išnagrinėtos. Kartu Žemės ūkio ministerija pavedė NMA įvertinti ir kitų 22 miškų urėdijų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiksmus įgyvendinant analogiškus projektus. Kaip LŽ informavo NMA Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė, šie tyrimai jau baigti, o jų rezultatai artimiausiu metu pasieks ministeriją.

Pasak FNTT ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Stundienės, gaisrų stebėjimo sistemos pirkimo istorijoje toliau tęsiamas tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėto praturtėjimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir papirkimo.

„Šiuo metu įtarimai pateikti dviem fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui. Tiriama taip pat ir Generalinės miškų urėdijos veikla“, - nurodė prokuratūros atstovė.

Rikiuojasi buvusieji

Buvęs miškų urėdas – ne vienintelis aukštas pareigas ėjęs asmuo, artimiausioje ateityje norintis krimsti politiko duoną. Į rinkimus, tiesa, ne savivaldybių tarybų, bet į varžytuves dėl laisvo Seimo nario mandato, vyksiančias tuo pačiu metu, įsitraukė ir B. Sakalausko oponentas – buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas. Jis iš posto pasitraukė, kai pralaimėjo teisminį ginčą dėl buvusios savo pavaduotojos – B. Sakalausko dukters Eglės Sakalauskaitės - atleidimo ir, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, interesų konflikto. Neoficialiai teigta, kad VPT vadovą iš posto išvertė prasidedančios beveik 45 mlrd. litų (13 mlrd. eurų) europinės paramos dalybos – esą nuolat apie korupciją aukščiausiuose sluoksniuose kalbėjęs Ž. Plytnikas visiems buvęs neparankus.

Į varžytuves dėl laisvo Seimo nario mandato, vyksiančias kartu su savivaldos rinkimais, įsitraukė ir B. Sakalausko oponentas – buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Alytaus mero posto kovo 1-ąją vyksiančiuose rinkimuose siekia visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai“ iškeltas buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Jis iš posto pasitraukė 2007-ųjų lapkritį, prisiimdamas atsakomybę dėl tragedijos, kai neblaivus Skuodo policijos pareigūnas Saulius Paulikas automobiliu mirtinai sužalojo tris iš mokyklos einančius Aleksandrijos pagrindinės mokyklos ketvirtokus.

Patekti į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą su partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašu bandys buvęs Lazdijų pasienio rinktinės vadas Albinas Žymančius. Jis 2004 metais buvo perkeltas į žemesnes pareigas „už tam tikrus veiksmus“ – manoma, dėl vadinamojo prezidentinio skandalo metu Valstybės saugumo departamento pažymoje skelbtų duomenų apie taikytas itin supaprastintas sienos kirtimo procedūras skandale minėtiems asmenims.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į partijos sąrašą Vilniaus mieste įtraukė anksčiau energetikos ministro pareigas ėjusį Arvydą Sekmoką. Kauno miesto deputato mandato su konservatoriais siekia ir energetikas Jonas Koryzna, 2011 metais atsistatydinęs iš „Lietuvos energijos“ vadovo posto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"