TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvęs politikas pripažintas tyčia nušovęs žmogų

2013 01 28 16:26
„Byla teismui parengta šališkai. Jo sprendimas neteisingas, ir aš jį skųsiu”, – po nuosprendžio žiniasklaidai teigė A.Visockas. / Gretos Čižinauskaitės nuotrauka

Socialistų partijos, vėliau susijungusios su Algirdo Paleckio „Frontu“, įkūrėjas Albinas Visockas pripažintas tyčia nužudęs pagal amžių į anūkus jam tikusį žemietį. Aukos dukrai, kuri neteko tėvo dar neturėdama dvejų metų, priteistas 50 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimas.

Pirmadienį paskelbtame Kauno apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad, nors auka pati išprovokavo konfliktą, A.Visocko šūvis į krūtinę neatitiko kėsinimosi į jį pobūdžio ir pavojingumo. Anot teismo, šauti buvo galima ir į kojas, o būtinosios ginties ribas šaulys peržengė dėl neblaivumo.

Dalis kaltę lengvinančių aplinkybių atmestos

Nuosprendžio išvakarėse 61-erių sulaukusiam A.Visockui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Ji mažesnė už minimalią bausmę, kurią Baudžiamasis kodeksas numato už tyčinį nužudymą, kadangi teismas nustatė nuteistojo kaltę lengvinančių aplinkybių: jis gailisi padaręs nusikaltimą, įtakos jo veiksmams turėjo provokuojantis aukos elgesys, be to, jis savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą.

Tačiau teismas konstatavo, kad A.Visockas nebandė išvengti sunkesnių pasekmių ir nepadėjo išaiškinti padaryto nusikaltimo. Be to, žmogui atimta gyvybė, todėl bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, būtų per švelni.

Iki nuosprendžio, kurį A.Visockas jau pareiškė skųsiantis, įsiteisėjimo jam palikta ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos sostinėje.  

Gyvoji kliūtis

Buvęs Socialistų partijos lyderis A.Visockas kaltintas 2010-ųjų vasarą per gatvės konfliktą nušovęs 24-erių Mindaugą Paulauską. Tai įvykę Pašuliuose, Kaišiadorių rajone – iš šių apylinkių buvęs politikas yra kilęs. Rugpjūčio 22-osios vakarą jis buvo neblaivus ir jis, ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą teistas jo nušautas M.Paulauskas. Kartu su velioniu lemtingu momentu buvę sugėrovai įrodinėjo, kad konfliktą išprovokavo A.Visockas, sankryžos viduryje nulipęs nuo dviračio ir kalbėjęsis mobiliuoju telefonu.

Tą vakarą jie kartu su M.Paulausku važiavo jo automobiliu „Mazda“ pasipildyti sidro atsargų į Pravieniškes. Dauguma jų teisme tvirtino, kad, dar nespėjus išvažiuoti iš Pašulių, kelio viduryje stovėjęs „bohemiškos išvaizdos senis“ sukėlė avarinę situaciją. Tiesa, prie „Mazdos“ vairo sėdėjęs vienintelis blaivus šioje kompanijoje asmuo (ne automobilio savininkas), neslėpė, kad keleivių minimą “kliūtį” jis apvažiavęs nesunkiai. Jis sustojęs tik po to, raginamas keleivių pasipiktinimo šūksnių.

Kaltas ne alkoholis?

A.Visockas teisme teigė, kad blaivus šioje situacijoje būtų pasielgęs lygiai taip pat. Esą tai, kad įvykio metu jis buvo išgėręs – tiesiog apmaudus sutapimas. Jis alkoholio beveik nevartoja, bet tądien kaimynas lyg tyčia pavaišino alumi.

Po tragedijos praėjus dviem valandoms, A.Visockui, teigiančiam, kad išgėrė tik pusę litro alaus, nustatytas 1,16 promilių girtumas. Jis tikino buvęs priverstas sustoti važiuojamojoje kelio dalyje, nes pavyko surasti mobiliojo telefono ryšį – dėl to jis atvažiavo į Pašulius net iš kito kaimo. Tačiau neblaivių jaunuolių kompanija iš „Mazdos“ jo atžvilgiu elgėsi agresyviai. Iš pradžių vienas nusviedė į pakelės griovį jo dviratį. Po to ėmė grėsmingai artintis ir kiti.

Atsidūręs vienas prieš mažiausiai keturis agresyviai nusiteikusius neblaivius žaliūkus, A.Visockas buvo priverstas išsitraukti savigynai įsigytą pistoletą. Kad šis, viešint gimtinėje, būtinas, jis buvo nusprendęs pieš keletą metų – po plėšikų apsilankymo pas vieną beginklį kaimyną, kuris po šio įvykio liko luošas. Be to, netoli Pašulių įsikūrę ir Pravieniškių pataisos namai.

Kas ką išprovokavo

Tačiau įstatymai nešioti šaunamąjį ginklą neblaiviam draudžia. Juo labiau, esant tokios būklės,  jiuo pasinaudoti.

Be to, anot prokuroro, A.Visockui už tyčinį nužudymą siūliusio minimalią septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, nuaidėjus lemtingam šūviui, tarp teisiamojo ir jo aukos buvo nemažas atstumas, todėl nebuvo ir būtinybės šaudyti. O ryžusis šiai avantiūrai, buvo galima nusitaikyti ir į mažiau žmogaus gyvybei pavojingas vietas. 

M.Paulauską pakirto šūvis į kaklą. Tai buvo jau trečias A.Visocko šio konflikto metu paleistas šūvis. Du pirmieji buvo įspėjamieji – į orą. Pirmąjį jis paleido, kai vienas „Mazdos“ keleivių nusviedė jo dviratį į griovį. Darkart iššauta, kai po pirmojo šūvio laukan išvirto beveik visas „Mazdos“ ekipažas, o vienas jų – M.Paulauskas – ėmė grėsmingai artėti, šaukdamas: „Mesk tą ginklą! Tu ką – šausi į beginklį?!” Tačiau ir antras perspėjamasis šūvis jo nesustabdė. Priešingai – išsinėręs iš bliuzono ir bandžiusių jį laikyti draugų glėbio, M.Paulauskas ėmė artintis dar sparčiau.  

Argumentų karas

Anot A.Visocko, tai, kad jis pataikė M.Paulauskui į kaklą, buvo atsitiktinumas. Tiesiog pastarasis lemtingu momentu buvo panašioje pozoje, kaip bėgikas prieš startą. 

Tačiau prokuroras buvo įsitikinęs, kad tai – tyčinis nusikaltimas, nes M.Paulauskui parkritus, A.Visockas, atstatęs ginklą, neleido prie sužeistojo prieiti niekam iš draugų. Todėl jie negalėjo jam suteikti pirmosios pagalbos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A.Visockas buvo prisipažinęs, kad nušovė grėsmingai besiartinantį jaunuolį dėl laiko stokos negalėjęs pasirinkti šūvio krypties. Teisme jis jau įrodinėjo, kad tada davė tokius parodymus, neatlaikęs akivaizdžiai kitą konflikto pusę palaikiusios tyrėjos spaudimo.

A.Visocko advokatė prašė pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi ir išteisinti. Ji taip pat įrodinėjo, kad šios bylos nebūtų buvę, jeigu girta kompanija nebūtų užpuolusi į senelius tikusio inteligento. O užpultasis turėjęs teisę gintis ir būdamas neblaivus.

Ieškinys sumažintas šešis kartus

Tačiau teismas savo nuosprendyje daugiausia rėmėsi ne A.Visocko, įrodinėjusio, kad ji puolė visa neblaivi kompanija, ir ne automobilio keleivių, teigusių, kad nebuvo jokios būtinybės šauti į M.Paulauską, parodymais. Daugiausia remtasi liudytojų, gyvenančiu netoli minėtos sankryžos ir mačiusių konfliktą per langą, pasakojimu. Šie teigė, kad pirmasis įspėjamasis šūvis turėjo poveikį visiems neblaivios kompanijos dalyviams, išskyrus M.Paulauską. O į jį šauta, kai tarp jo ir A.Visocko buvo likę maždaug pusantro ar du metrai.

Velionio sugyventinė prašė be tėvo likusiai judviejų dukrelei priteisti 300 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimo. A.Visockas atsikirtinėjo, kad jau sumokėjo 3 tūkst. litų už M.Paulausko laidotuves ir daugiau už nieką šioje istorijoje, sugriovusioje ir jo gyvenimą bei politinę karjerą, mokėti nesirengia.

M.Paulausko sugyventinės ieškinys sumažintas, atsižvelgiant į teismų praktiką. Nužudymų bylose dažniausiai priteisiamas 100 tūkst. litų atlygis – tačiau tik tada, kai nėra ir paties nukentėjusiojo kaltės. Todėl velionio sugyventinės ieškinys sumažintas šešis kartus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"