TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvo kaimas - ir kaimo nėra

2011 09 14 0:00
Netikėkit savo akimis - Gilūtų kaimo Lietuvoje nebėra.
Danutės Puzirauskienės nuotrauka

Nekreipkite dėmesio į šią pirmadienį padarytą Gilūtų kaimo nuotrauką. Nuo šių metų gegužės kaimo, o kartu ir pastatų, bibliotekos, seniūnaitijos ir žemės sklypų nebėra. Kaimą iš realybės išbraukė Registrų centras, taip baigdamas įgyvendinti okupacijos laikų 1986 ir 1987 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) prezidiumo įsakus - panaikinti kelias dešimtis kaimų bei vienkiemių. Šis kuriozas byloja, kaip nemokšiškai valdoma nepriklausoma Lietuvos valstybė, koks abejingumas, aplaidumas ir nekompetencija įsigalėjo Teisingumo ministerijoje ir Registrų centre.

Pradangintas po rinkimų

Šių metų vasario 27 dieną, per savivaldybių rinkimus, Gilūtų rinkimų apylinkėje buvo suskaičiuoti 208 rinkėjai. Didžioji jų dalis - Gilūtų kaimo gyventojai. O po dviejų mėnesių kaimas buvo išbrauktas iš Adresų registro kaip neegzistuojantis.

Ši žinia kaip perkūnas iš giedro dangaus Ignalinos rajono savivaldybės administracijai trenkė pačioje vasaros pradžioje.

Šešios dešimtys gyvenamųjų pastatų su gyventojais liko be adreso. O kitaip sakant, visas kaimo nekilnojamasis turtas iš realaus tapo virtualus. Jį galima fotografuoti, filmuoti, namuose galima gyventi, kūrenti krosnį, ravėti daržus, skinti obuolius ir kviestis svečius. Tačiau už jokius pinigus jo nepavyks parduoti, padovanoti ar paveldėti. Jokių galimybių šiame kaime deklaruoti savo gyvenamąją vietą, gauti pensiją. Netgi numirti šiame kaime neįmanoma. Nes kaimo, vadinasi, ir gyventojų, nėra.

Taip, nesivargindamas patikrinti, ar kas nors nuo sovietinių laikų Lietuvėlėje pasikeitė per pastaruosius 25 metus, nusprendė Registrų centras.

Nepriklausomoje Lietuvoje galioja sovietų įsakai

Gilūtų kaimas nebuvo ištuštėjęs ir 1987 metais, kai priimtas AT įsakas. Jame veikė septynmetė mokykla, kultūros namai, vaikų darželis. 1985 metų surašymo duomenimis - šiame kaime gyvena 167 gyventojai. Ignalinos rajono vykdomasis komitetas jo nė nesiruošė naikinti, siūlė išbraukti tik Gilūtų vienkiemį, kuriame po melioracijos ir iškeldinimo į gyvenvietes nebeliko gyventojų. Sovietiniai valdininkai, rengę medžiagą LTSR AT prezidiumui, supainiojo pavadinimus ir vietoj Gilūtų vienkiemio įrašė Gilūtų kaimą.

1986 ir 1987 metais darbas iki galo nebuvo padarytas - vieni panaikinti vienkiemiai ir kaimai buvo išbraukti iš registro, kiti jame liko. Panaikintuose, bet iš registro neišbrauktuose kaimuose gyvenimas tekėjo savo vaga, žmonėms nė neįtariant, kad jų kaimų teisinis statusas nei šioks, nei toks. Teisiškai nuo 1986 metų nebeegzistuojančių gyvenamųjų vietovių adresų duomenys iki šiol buvo naudojami valstybės registruose ir informacinėse sistemose.

1999 metais jau nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) Registrų centrui perdavė administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro tvarkymo funkcijas. Perduoti ir netikslūs bei klaidingi registro duomenys su žymomis, kad gyvenamosios vietovės panaikintos. Tačiau iš registro jos nebuvo išregistruotos.

Registrų centras tarsi ėmėsi gero darbo - įvesti tvarką. Valdininkai nepajėgė pastebėti, kad per pastaruosius 25 metus Lietuvoje pasikeitė ne tik valdžia, bet ir vyko žemės grąžinimas buvusiems savininkams, intensyvios statybos kaimuose. Pasikeitė įstatymai, vienas iš jų (įsigaliojęs nuo 1999 metų gruodžio 31 dienos) pripažįsta netenkančiais galių teisės aktus, priimtus iki 1990 metų kovo 11 dienos. Ir vis vien, nepaisydami įstatymo ir gyvenimiškos logikos, registrų tvarkytojai vykdė okupacijos laikų nebegaliojančius LTSR AT įsakus, tarsi juos tai daryti verstų kurio nors Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus vėlė. Tokia vėlė klaidžioja ir Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje.

"Teisingumo ministerijos nuomone, LTSR AT prezidiumo 1986 m. spalio 20 d. įsakas Nr. XI-1160 "Dėl kai kurių gyvenamųjų vietovių išbraukimo iš apskaitinių dokumentų" ir 1987 m. kovo 25 d. įsakas Nr. XI-1529 "Dėl kai kurių gyvenamųjų vietovių išbraukimo iš apskaitinių dokumentų" (toliau - įsakai), kuriais buvo panaikinti Gilūtų, Repšių, Juozapaičių ir Vaidatonių kaimai, yra individualaus, o ne norminio pobūdžio, teisės aktai, - šią savaitę LŽ paaiškino Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. - Todėl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymas jiems negali būti taikomas, nes šis įstatymas taikomas tik norminių teisės aktų atžvilgiu." Tartum būtų kalbama apie rąstus, o ne apie dabar gyvenančius Lietuvos žmones - ar Lietuvos valdininkai gali jaudintis dėl emigruojančių valstybės piliečių, jeigu jie lengva ranka išbraukia visą dar gyvuojantį ir dirbantį kaimą?

Netikslino duomenų

Net jeigu okupacijos laikų LTSR AT įsakai buvo individualūs norminiai aktai, argi nevertėjo Teisingumo ministerijos ir Registrų centro pareigūnams pasitikslinti, prieš juos vykdant, kokia dabar padėtis Gilūtose, gal atsirado gyventojų ir namų? Žinoma, jeigu valdininkams rūpėtų Lietuvos žmonės.

"Mes negavome jokio rašto iš Registrų centro, jokio prašymo patikslinti duomenis dėl numatomų naikinti kaimų ir vienkiemių, kuriuose negyvena žmonės ir nėra pastatų", - papasakojo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys. 1987 m. AT įsaku rajone buvo numatyta panaikinti Joneliškės, Kalviškės, Mielagėnėlių, Pempiškės, Zelenkavo, Kirtimų, Balteniškės, Podeliškės, Andrelėnų, Byliškės, Novinos, Būgelių, Petriškės, Vilkaduobės, Žvilbučių, Geistenių, Juozapavo, Gudiškėlių, Karačiūniškės, Pašvintos, Samaniškės, Šukėniškės kaimus ir Naujo Paliesiaus, Pridotkų, Gilūtų, Galulaukio vienkiemius.

Pasak direktoriaus, savivaldybę šių metų gegužę pasiekė jau įsigaliojęs sprendimas dėl kaimų ir vienkiemų panaikinimo.

"Ignalinos rajono meras Bronis Ropė liepos 8-ąją kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas ištaisyti klaidą dėl Gilūtų kaimo ir įpareigoti Registrų centro Adresų registro departamentą įregistruoti Gilūtų kaimą, - tęsė R.Mačys. - Tačiau nėra paprasta tai padaryti. VRM mus informavo, kad kaimą teks registruoti kaip naujai atsiradusį. Reikės atlikti kadastrinius matavimus, nubraižyti įvairių mastelių teritorijos planus, suderinti juos su keliomis valstybės institucijomis - Registrų centru, VRM, Žemės ūkio ministerija ir kitomis įstaigomis. Suderinus planus teks ruošti Vyriausybės sprendimo projektą, jį derinti su ministerijomis. Ir tik gavus VRM patvirtinimą, teikti Vyriausybei projektą, kad būtų priimtas sprendimas. Visos procedūros nemažai kainuotų ir užtruktų apie metus. Šiuo laikotarpiu kaimo gyventojai negalėtų atlikti jokių veiksmų, kuriuos reikia tvirtinti pas notarą, nes jų kaimo duomenų bazėje nėra."

Nekrologai kaimams

Šių metų gegužės 18 dieną Šiaulių rajono savivaldybė gavo Adresų registro departamento viršininko Kipro Mensevičiaus raštą, kad panaikinti 22 rajono kaimai. Tačiau kitaip, nei dėl Gilūtų, Adresų registras patikrino turimus įrašus ir nustatė, kad Repšių kaime registruoti trys adresai, dar trys adresai registruoti Juozapaičių kaime.

"Prašome teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti įregistruotų adresų priklausomybę kitai gyvenamajai vietovei, nes šios gyvenamosios vietovės taip pat turi būti išregistruotos iš Adresų registro, - tarsi nekrologas kaimams skambėjo K.Mensevičiaus nurodymas. - Prašome tai atlikti iki 2011 metų liepos 1 dienos, nes priešingu atveju išvardytos gyvenamosios vietovės bus išregistruotos, o kartu ir jose esantys adresai."

Šis raštas šokiravo Šiaulių rajono administraciją.

"Šių kaimų gyventojai susigrąžino tėvų ir senelių žemes, statė namus, deklaravo gyvenamąsias vietas, - birželio 30-ąją kreipėsi į Vyriausybę Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas. -Informavus gyventojus apie kaimų panaikinimą ir gyvenamosios vietovės pakeitimą, gavome jų prašymą, kad kaimas būtų atkurtas, o gyventojai nebūtų priskirti kitai gyvenamajai vietovei. Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo rasti galimybę atkurti jau panaikintus Repšių ir Juozapaičių kaimus Šiaulių rajone, kadangi šiuose kaimuose yra gyventojų, kurie ne tik deklaravo gyvenamąją vietą, bet ir nuolatos čia gyvena."

Šiaulių rajono savivaldybė šiuo metu renka duomenis iš seniūnijų, kad išsiaiškintų, ar yra gyventojų ne tik Repšių ir Juozapaičių, bet ir kituose panaikintuose kaimuose. Tai Arvydiškės, Nuomininkų, Akmenaičių, Daugupio, Dubikės, Genžgirės, Graudūšių, Kubilių, Medsėdų, Padvarninkų, Sodybų, Kudgailių, Meškuičių, Girininkų, Eidukių, Griežiškių, Kybarčių Selmiesčio, Aukštrakių, Masiuliškių, Miesmedžio, Smilgių kaimai.

K.Lukšui neaišku, kaip bus vadinamas naujasis Aukštrakių sąvartynas panaikinus šios vietovės vardą.

Tuo tarpu Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyrius pirmadienį LŽ informavo, kad "Dėl kitų trijų kaimų (Repšių, Juozapaičių ir Vaidatonių - aut.) galimo išregistravimo Registrų centras jau prieš mėnesį įspėjo savivaldybes, kurios, remiantis galiojančiais teisės aktais, turi teisę inicijuoti ir priimti sprendimus grąžinti šių kaimų pavadinimus. Tam savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus, kuriuos vėliau turėtų patvirtinti ir Vyriausybė."

Kaip suprasti tokį paaiškinimą - Registrų centras savivaldybes informavo po to, kai panaikino kaimus? O jeigu Registrų centras kaimų nepanaikino, kodėl administracijos direktorius prašo Vyriausybės juos atkurti?

Ir neliko popieriuos kaimo...

Taip pavadintas šių metų liepos 30-ąją išspausdintas straipsnis Kelmės rajono laikraštyje "Bičiulis" apie Vaidatonių kaimo panaikinimą. Tą dieną, kai išėjo straipsnis, Lietuvos Vyriausybė buvo suskaičiavusi tik tris Adresų registro neapdairiai panaikintus kaimus. Pasirodo, yra ir ketvirtas, o gal ir dar daugiau?

"Pakražančio seniūnijos seniūnas Alfonsas Sakalauskas vaidatoniškiams pasakė: "Jūsų kaimą kažkada sovietmečiu Registrų centras "pametė", tai jo niekur ir nėra; prie ko norėtumėt jungtis - Stulgių?" - šių metų liepos 30-ąją rašė "Bičiulis".

Vaidatonių kaime, pasak seniūno, registruoti 43 gyventojai. "Nė vienas Vaidatonių kaimo gyventojas nesutiko persirašyti į kitą kaimą, todėl rajono savivaldybės administracijai surašiau atitinkamą raštą, kad kaimas žmonių pageidavimu Registrų centre turi būti atkurtas", - "Bičiuliui" sakė seniūnas.

Klaidą taisyti siūlo kitiems

Teisingumo ministerija, gavusi birželio 22 dieną parašytus Repšių gyventojų skundus dėl kaimo panaikinimo Šiaulių rajono savivaldybei, Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje ir Seimo narei Rimai Baškienei pasiūlė... patiems imtis veiksmų kaimui iš naujo įteisinti.

"Registro tvarkymo įstaiga privalo užtikrinti, kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys arba registro duomenų pasikeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti, - kaimų panaikinimo įstatymų bazę pagrindė viceministras T.Vaitkevičius. - Teisingumo ministerijos nuomone, tik Šiaulių rajono savivaldybės prerogatyva imtis veiksmų ir inicijuoti sprendimus, kad Repšių kaimas būtų arba teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas, arba būtų nurodyta, kuriai gyvenamajai vietovei priklauso šio 1986 metais panaikinto kaimo teritorija."

Nepriklausomos Lietuvos pirčiupiai

Galiausiai gyventojų skundai pasiekė Seimo narius - Šiaulių rajone gyvenusią parlamentarę R.Baškienę ir Gilūtų kaime septynmetę baigusį parlamentarą Konstantą Ramelį. O vėliau ir Vyriausybę.

Kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas liepos 29 dieną kreipėsi į VRM, Teisingumo ministeriją ir Registrų centrą, kad šios institucijos išnagrinėtų savivaldybių keliamus klausimus dėl Repšių, Juozapaičių ir Gilūtų kaimų.

Rugpjūčio 18 dieną pateikta VRM nuomonė skambėjo kategoriškai. "Manome, kad valstybės įmonės Registrų centras sprendimai, kuriais po įstatymo (įstatymas dėl pripažinimo netekusiais galios iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusieji teisės aktai - aut.) įsigaliojimo iš Lietuvos Respublikos adresų registro buvo išregistruoti ir tie kaimai, sprendimai dėl kurių panaikinimo nebuvo įvykdyti iki įstatymo įsigaliojimo, neturi teisinio pagrindo, todėl jie yra neteisėti ir šiuo pagrindu naikintini, o minėtieji Gilūtų, Repšių ir Juozapaičių kaimai, kurie iki šiol faktiškai egzistuoja, vėl turėtų būti įrašyti į Lietuvos Respublikos adresų registrą."

Pirmadienį Vyriausybėje buvo planuotas pasitarimas dėl Adresų registro tvarkymo. Pranešimą turėjo skaityti vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Tačiau klausimas netikėtai atidėtas trečiadieniui. Valdininkai rauna Lietuvą su šaknimis smarkiau nei emigracija - tautą jie naikina ne šeimomis, o ištisais kaimais. Kaip pirčiupius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"