TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvusį ministrą vejasi praeities istorijos

2013 01 15 5:51
Buvęs ūkio ministras, o dabar Seimo narys D.Kreivys LŽ tikino, kad jokio interesų konflikto nėra ir negali būti. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pinigų skirstymą visada lydi įtarimai, gal todėl buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį ir po kelerių metų vejasi praeities istorijos. Politikas tikina jokių įstatymų nepažeidęs.

2008 metų pabaigoje ūkio ministru tapęs D.Kreivys neskubėjo viešinti buvusių interesų. Tik 2009-ųjų lapkritį visuomenė sužinojo, kad įmonių registre jis įvardijamas kaip baldų verslo bendrovės "Baltic Furniture Holding" (BFH) bendraturtis ir jos valdybos narys. D.Kreiviui priklausė 51 proc. įmonės "Baldenis" akcijų. Ši bendrovė tapo UAB "Žeimių baldai" steigėja ir vienintele akcijų turėtoja. Su D.Kreiviu tuomet sieta ir Anykščių rajone, Naujuosiuose Elmininkuose, veikusi baldus gaminanti įmonė "Baldjoda". Daugiau kaip 23 proc. jos akcijų buvo "Baldenio" rankose.

Bankroto bylos

2009 metų pabaigoje visoms trims bendrovėms, išskyrus esančią Anykščių rajone, iškeltos bankroto bylos. Baigus bankroto procedūras skolas atgavo ne visi, o 1,2 mln. litų, kuriuos "Žeimių baldai" gavo kaip SAPARD paramą, gulė ant valstybės pečių.

Paaiškėjus D.Kreivio verslo interesams, tuometis ministras deklaravo juos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Jis patvirtino esąs bendrovių "Baldenis", "Saldo partneriai", BFH ir "Stamija" akcininkas. Taip pat deklaravo, kad yra BFH, "Saldo partnerių" ir bendrovės "Silikatas" valdybų pirmininkas.

Tačiau praėjus trims dienoms D.Kreivys patikslino deklaraciją ir nurodė, jog "Baldenio" akcijos parduotos 2008 metų gruodžio 3-iąją, "Saldo partnerių" - tų pačių metų gruodžio 10 dieną, BFH - gegužės 14-ąją, "Stamijos" - 2009 metų sausį. Esą sudarius šiuos sandorius ministras neteko ir "Baldenio", "Saldo partnerių", BFH valdybų pirmininko posto. D.Kreivys pranešė "Silikato" valdybos pirmininku nebedirbantis nuo 2008 metų gruodžio 1-osios. Jis taip pat deklaravo anksčiau VTEK nenurodytus "Saldo partnerių" ir "Stamijos" akcijų pardavimo sandorius.

D.Kreivio pateiktais duomenimis, 2008-ųjų gruodžio 3 dieną turėtas "Baldenio" akcijas jis pardavė. Praėjus lygiai trims mėnesiams "Baldenio" antrinei įmonei "Žeimių baldai" teisme buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūra truko pustrečių metų. 2011-ųjų gruodį Kauno apygardos teismas pripažino bankrutavusios UAB "Žeimių baldai" veiklą pasibaigusia.

Teismas taip pat konstatavo, kad "Žeimių baldų" galutinai nepadengtos kreditorinės skolos sudaro 5,353 mln. litų. "Baldeniui" bankroto byla iškelta 2009-ųjų gruodžio 16 dieną.

Patalpas įsigijo kolegos

"Žeimių baldų" bankroto administratorius Aurimas Valaitis LŽ teigė, jog per aukcioną Jonavos rajone, Žeimiuose, parduotos gamybinės patalpos, kuriose anksčiau veikė "Žeimių baldai" ir "Baldenis". Jas įsigijo 2003 metų pabaigoje įkurta ir Kaune registruota bendrovė "Impex House". Ši įmonė anksčiau iš kitų bendrovių, užsiimančių baldų verslu, supirkdavo gaminius ir eksportuodavo į užsienį, o dabar pati gamina baldus.

"Impex House" direktorė Rasa Baranauskienė patvirtino, kad buvusios "Žeimių baldų" patalpos šiandien priklauso jos vadovaujamai bendrovei ir kad su bankrutavusia įmone anksčiau turėjo verslo reikalų. "Produkciją, dabar nebepamenu, kokią, užsakinėjome. Buvo ryšių ir su "Baldeniu", - sakė verslininkė. R.Baranauskienė užsiminė, kad dalį įsigytų patalpų jie nuomoja irgi baldų gamybos verslu užsiimančiai bendrovei "FPI Baltic".

Tūkstančiai - norvegams

"FPI Baltic" yra Norvegijos verslininkų valdomos bendrovės "Furniture Produkcions International AS" (FPI) antrinė įmonė. Pagrindinė norvegų bendrovės veikla - jų užsakytų baldų didmeninė prekyba. Norvegijos įmonių registro duomenimis, prieš porą metų šios bendrovės apyvarta buvo apie 3,3 mln. eurų (per 11 mln. litų).

"FPI Baltic" įkūrimo tikslas - padėti FPI administruoti ir organizuoti baldų gamybą Lietuvoje, teikti logistikos paslaugas. Ši bendrovė maždaug prieš šešerius metus pradėjo gaminti ir baldus.

2010-ųjų pradžioje "FPI Baltic" ėmėsi įgyvendinti projektą konkurencingumui užsienio šalyse didinti. Jis buvo skirtas baldų eksportui į Prancūzijos, Danijos, Švedijos rinkas pasirengti. D.Kreivys savo parašu patvirtino, kad šiam projektui įgyvendinti skiriama iki 168 tūkst. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

2011 metų pabaigoje bendrovė baigė dar vieną europinėmis lėšomis finansuojamą projektą - išplėtė savo gamybos bazę. Tuomečio ūkio ministro D.Kreivio parašas byloja, kad tam atseikėta beveik 600 tūkst. litų ES lėšų.

D.Kreivį ūkio ministro poste pakeitęs Rimantas Žylius 2011-ųjų viduryje šiai bendrovei skyrė apie 95 tūkst. litų europinių lėšų - produktyvumui didinti įdiegiant specializuotą informacinę sistemą, leidžiančią optimizuoti su baldų gamyba susijusius verslo procesus.

Apie ne vieno šimto tūkstančių litų dotacijas, gautas iš Ūkio ministerijos, LŽ bandė pasiteirauti "FPI Baltic" direktorės Dalios Varnienės. Nors europinės paramos gavimo taisyklės ją gavusiuosius įpareigoja viešai skelbti, kaip lėšos buvo panaudotos, verslininkė atsisakė kalbėti šia tema.

D.Kreivį su "FPI Baltic" sieja ne vien tai, kad ši bendrovė įsikūrusi buvusiose "Žeimių baldų" gamybinėse patalpose. Norvegijos kapitalo įmonės atstovai kelerius metus teismuose bylinėjosi su buvusia partnere - Anykščių rajone veikusia bendrove "Baldjoda", kurios dalis akcijų priklausė ir D.Kreiviui. "Baldjoda" tik per teismą iš norvegų išsireikalavo 44 tūkst. litų skolą, kuri atsirado už užsienio pirkėjams pateiktus gaminius.

Reikėtų aiškintis

D.Kreivio istorijos peripetijas LŽ paprašė pakomentuoti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių. "Šioje bendrovės finansavimo istorijoje galima įžvelgti, kad galbūt buvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Tačiau tokią išvadą turėtų pateikti VTEK. Aš asmeniškai toje istorijoje matau ir galimos politinės korupcijos elementų. Norint tai patvirtinti ar paneigti, specialiosios tarnybos turėtų aiškintis, ar europinė parama bendrovei skirta nepažeidžiant įstatymų. Pagaliau ir tai, ar pats D.Kreivys arba jam artima aplinka sietina su minėta bendrove", - sakė V.Gailius.

"Neturiu nieko bendra"

Seimo narys D.Kreivys bendrauti su LŽ sutiko tik raštu. Atsakydamas į klausimą, ar skiriant europinių lėšų bendrovei "FPI Baltic" galėjo būti supainioti viešieji ir privatūs interesai, ar jis šioje istorijoje neįžvelgia savotiškos politinės korupcijos užuomazgų, politikas buvo lakoniškas: "Jokio interesų konflikto nėra ir negali būti. Neturiu nieko bendra su norvegų kapitalo įmone "FPI Baltic".

"Įmonė - norvegų kapitalo. Tai savaime įrodo, kad jokio interesų konflikto nėra ir negalėjo būti. ES paramą iki 2012 metų vidurio Lietuvoje yra gavusios 18 437 įmonės (t. y. kas 3-4 realiai veikianti Lietuvos įmonė), todėl niekaip negaliu būti atsakingas: nei už įmones, kurios įsikūrusios vienoje ar kitoje vietoje, kur kadaise buvo viena įmonių, kurių akcijų turėjau; nei už tas įmones, kurios pirko prekių ar paslaugų iš įmonių, kuriose buvau, esu arba būsiu akcininkas; nei už tas įmones, kurios kažkada bylinėjosi ar dar bylinėsis su įmonėmis, kurių akcijų turiu ar turėjau", - aiškino D.Kreivys.

Paprašytas atskleisti, kas kaltas dėl bendrovės "Žeimių baldai" bankroto, buvęs ministras taip pat nedaugžodžiavo. "Įmonės "Žeimių baldai" direktoriumi nebuvau. Todėl ir apie skolų susidarymo laikotarpius komentuoti negaliu", - tikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"