TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvusioje pelkėje tyvuliuos vanduo

2009 05 02 0:00
Gamtosaugininkams įgyvendinus savo planus prie Amalvo ežero prisišliejusios durpinės pievos virs pelke.
LŽ archyvo nuotrauka

Gamtosaugininkai užsigeidė vandeniu užlieti sovietmečiu nusausintą Marijampolės savivaldybėje esančią Amalvo pelkę. Vietos žmonėms, kurie nerimauja prarasiantys savo daržus, jie žada didesnį spanguolių derlių.

Amalvo pelkė - Žuvinto biosferos rezervato dalis. Prieš keturis dešimtmečius pertvarkant Dovinės upės baseiną pelkė buvo nusausinta. Vietoj kadaise čia tyvuliavusio vandens dabar želia pievos, kai kur jau spėjusios apaugti krūmokšniais ir pušaitėmis. Dabar šiuos plotus sumanyta užlieti vandeniu, o buvusioje pelkėje įrengtą kanalų tinklą - išardyti. Tam iš Europos Sąjungos (ES) LIFE+ programos tikimasi sulaukti beveik 1,5 mln. eurų (per 5 mln. litų) paramos.

"Melioruota pelkė visada išlieka potencialiu gaisro židiniu, ji gali apaugti prastos kokybės mišku. Žuvinto palioms trūksta vandens. Todėl už ES lėšas rezervato teritorijoje bus bandoma atkurti tokią padėtį, kokia buvo iki didžiosios melioracijos", - teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Atkuriant pelkės ekosistemą per melioraciją ištiesinta Amalvos upelio vaga bus vėl išvingiuota, žemupyje įrengtas šliuzas - išardytas. Taip vėl susidarytų prieš melioraciją buvusi beveik 1,5 tūkst. hektarų ploto pelkė. Kai kuriuos melioracijos griovius žadama panaikinti ir Žuvinto paliose. Todėl vanduo tiek Žuvinto paliose, tiek ir Amalvo pelkėje pakils.

Pagal Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą visa jo teritorija suskirstyta į keletą zonų, kuriose bus leidžiama skirtingo lygio veikla. Vienur ketinama drausti prašalaičiams net įžengti, kitur bus leidžiama ūkininkauti. Mat į rezervato teritoriją patenka net kelios didesnės gyvenvietės. Jose įsikūrę žmonės LŽ teigė abejojantys minėto projekto nauda.

"Jau dabar negalime tręšti laukų. Ne tik pievų, bet ir dirvonų. Tai kaip ir kur ganyti gyvulius, auginti šeimoms bulves?" - skundėsi vienas Daukšių kaimo gyventojas, prašęs neminėti jo pavardės. Už išsakytą nuomonę jis baiminosi rudenį negauti iš gamtosaugininkų leidimo spanguoliauti paliose.

"Kai tik gausiai palyja, vanduo vietomis užtvindo laukus ir supūdo daržoves. Jei dar ir pelkė bus atkurta, apskritai neteksime daržų, nes vietoj jų tyvuliuos balos", - kalbėjo Daukšių gyventojai.

Tačiau A.Pranaitis teigia, kad įgyvendinant projektą bus siekiama išsaugoti visas šiuo metu susiformavusias pievas ir ganyklas. "Ūkinis teritorijos naudojimas neturėtų kirstis su gamtosauginiais reikalavimais. Žmonėms reikės ūkininkauti tradiciniais būdais", - sakė rezervato direktorius. Anot jo, pelkės atgaivinimas bus naudingas - joje ataugs vietos žmonių taip mėgiamos spanguolės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"