TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Buvusios Kauno valdžios projektas stabdomas

2011 07 05 0:00
Šioje žemėje Kauno prieigose galėtų būti statomi namai, plėtojamas verslas.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kaune konservatoriams praradus valdžią, statomi užtvarai ir jų sumanytam miesto plėtros projektui, nors jam jau pritarė Vyriausybė bei dvi ministerijos.

Po savivaldos rinkimų pasikeitus Kauno miesto valdančiajai daugumai įstrigo visas instancijas įveikęs ir aukščiausių valstybės vadovų palankumo sulaukęs savivaldybės sprendimas atlaisvinti didžiulį žemės sklypą. Į jį galėtų pretenduoti laisvų žemės plotų porą dešimtmečių laukiantys gyventojai ir verslininkai. Kaip oficiali priežastis įvardijamas pinigų techniniam projektui parengti stygius. Tačiau kai kurie iš dabartinių Kauno miesto tarybos valdančiųjų LŽ įvardijo kitas priežastis.

Patraukli teritorija

Idėja trumpinti eilę pretendentų į Kaune turėtą žemę buvusiai miesto valdžiai kilo dar 2009-aisiais. Atgauti žemę antrame pagal dydį krašto mieste tuomet tikėjosi apie 4 tūkst. žmonių, tačiau laisvų sklypų seniai nebelikę. Todėl sumanyta atlaisvinti didžiulį žemės plotą perkėlus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos į netoliese įsikūrusį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

"Tokiai idėjai pritarė net dvi - Krašto apsaugos ir Žemės ūkio - ministerijos. Tai jau buvo aptarta ir Vyriausybėje. Kalbėta, kad valstybinė žemė bus skirta miesto reikmėms, o savivaldybė nuspręs, kokia bus jos paskirtis", - miesto plėtros planus atskleidė buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Aviacinės bazės šiuo metu išsidėsčiusios dideliuose plotuose Aleksote ir Aukštojoje Fredoje. Čia veikia KOP paieškos ir gelbėjimo postas, aerodromas, užimantis net 194 hektarus žemės. 30 hektarų sklype įsikūrusi KOP bazė.

"Jei atsilaisvintų tokie plotai, tai būtų reikšmingas indėlis į miesto plėtrą. Atkurtoje žemėje gyvenamuosius namus galėtų statytis kauniečiai. Investuoti norintiems verslininkams taip pat būtų galima pasiūlyti patrauklių teritorijų", - įsitikinęs A.Kupčinskas. Jo tvirtinimu, iki šiol statybomis Kaune susidomėjusiems investuotojams buvo galima siūlyti tik nuomotis žemę Kauno rajone, laisvojoje ekonominėje zonoje.

Įžvelgia politinių ambicijų

KOP paieškos ir gelbėjimo posto, Kaune įkurto prieš 10 metų, svarbiausios užduotys - paieškos ir gelbėjimo darbai virš Lietuvos teritorijos ir teritorinių vandenų, taip pat transplantacijai, replantacijai ar mikrochirurginėms operacijoms reikalingų organų ar audinių transportavimas.

Šiam objektui perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą reikėjo parengti techninį projektą. Projekto rengėjui parinkti buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas, o Kauno miesto savivaldybės šių metų biudžete techniniam projektui numatyta 200 tūkst. litų. Tačiau visų šių pinigų nė nebūtų prireikę, nes UAB "Statybų vizija" pasiūlė tai padaryti už 160 tūkst. litų.

Konkurso nugalėtojas išrinktas gegužės viduryje, tačiau sutarties su juo naujoji valdančioji dauguma iki šiol nepasirašė. "Nežinau priežasties, kodėl darbai sustabdyti. Juk tiek daug jau padaryta! Įžvelgiu tik politines ambicijas, tačiau net ir jos neturėtų būti priežastis kenkti miestui, jo plėtrai", - piktinosi A.Kupčinskas.

Atšaukė užsakymą

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas patvirtino, kad sutartis su projekto rengėjais nebus pasirašoma. Esą savivaldybės tarybos nariai per uždarus posėdžius nusprendė, kad šis klausimas miesto gyventojams nėra svarbiausias, tad jam spręsti nėra lėšų. "Kada nors gal ir bus grįžtama prie šios temos. Tačiau tikrai ne artimiausiu metu", - patikino A.Navakauskas.

Tačiau savivaldybės taryboje dirbantys liberalcentristai LŽ prasitarė, kad KOP paieškos ir gelbėjimo posto perkelti neskubama ne vien dėl pinigų trūkumo. Esą įtariama, kad žmonių, laukiančių atkuriamų teisių į žemę, nuosavybė jau seniai parduota konservatoriams artimiems žmonėms. Tačiau konkrečių įrodymų dabartinei valdančiajai daugumai atstovaujantys politikai pateikti negalėjo.

Nekilnojamojo turto agentūros "In Real" darbuotoja Sandra Rimšaitė LŽ patvirtino, kad sklypai Aukštojoje Fredoje būtų tikrai vertingi. Aras žemės greta Aleksoto kainuotų nuo 10 iki 20 tūkst. litų.

Tarnyba stebisi

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės reformos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Bujavičienė teigė, kad per pastaruosius kelerius metus laukiančiųjų, kada bus atkurta nuosavybės teisė į žemę, eilė jau sumažėjusi iki 1331 asmens. Anot jos, Kauno miesto savivaldybės administracija jau yra užsakiusi parengti 98 detaliuosius planus bendrame 86 hektarų plote. "Tiek laisvos žemės rasta įvairiose miesto vietose. Manau, kad jos pakaktų visiems laukiantiesiems", - sakė I.Bujavičienė.

Valdininkė tvirtino, kad ieškant laisvų sklypų puikiai padirbėjo ir savivaldybė, ir NŽT Kauno padalinys. Tad baigus rengti detaliuosius planus papildomai ieškoti laisvos žemės greičiausiai neprireiks.

"Įstatymais apibrėžta, kokio maksimalaus dydžio sklypą Kaune žmogus gali atgauti. Jei jam priklausė didesnė nei numatyta teritorija, už tai skiriama kita pasirinkta kompensacija", - paaiškino I.Bujavičienė. Centrinėje Kauno dalyje savininkams numatyta grąžinti po 0,04 ha, teritorijose, kur išplėtota infrastruktūra, - 0,04-0,06 ha, o teritorijose, kuriose neišplėtota infrastruktūra, - 0,06-0,12 ha sklypus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"