Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Buvusių karių privilegija sukėlė abejonių

 
2017 06 08 10:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai suabejojo, ar nuostata priimant į valstybės tarnybą pirmumo teisę teikti asmenims, atlikusiems karo tarnybą, nėra diskriminuojanti. Tačiau karių teises ginančios organizacijos pabrėžia, kad būtent buvusiems kariams reikėtų suteikti dar daugiau teisių.

Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar Konstitucijoje įtvirtintam nediskriminavimo lyties, amžiaus ir negalios pagrindu principui neprieštarauja nuo 2011 metų vidurio galiojanti nuostata, kad per konkursą į valstybės tarnybą pretendentams surinkus vienodą balų skaičių pirmenybė teikiama atlikusiajam nuolatinę privalomąją pradinę karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus. Tokia dilema kilo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išanalizavus gegužę įvykusio konkurso Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus pareigoms eiti rezultatus.

Tačiau Lietuvos kariuomenėje tarnavusių karių teisėms atstovaujančios Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos atstovai atkerta, kad panaikinus minėtą buvusiems kariams taikomą pirmenybę būtų paminti jų teisėti lūkesčiai, nes dalis einančiųjų tarnauti į kariuomenę tikisi, kad už tai valstybė jiems atlygins.

Rasa Juknevičienė: „Gal net vertėtų apsvarstyti, kad tarnauti policijoje ar kitose statutinėse institucijose galėtų tik atlikusieji privalomąją karo tarnybą.“ Romo Jurgaičio nuotrauka

Nori išaiškinimo

Teisingumo ministerijoje (TM) praėjusį mėnesį surengtame konkurse VVTAT direktoriaus pareigoms eiti trys pretendentai – du vyrai ir moteris – surinko vienodą balų skaičių. Esant tokiai situacijai, konkurso komisija vadovavosi Vyriausybės patvirtintu konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu. Šiame dokumente numatyta pirmenybę teikti pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus.

Anot TM Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audriaus Kutrevičiaus, dokumentus, liudijančius apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pateikė tik vienas kandidatas į direktoriaus pareigas. Tačiau jis VVTAT vadovu netapo. Mat kilus abejonėms, ar konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše nėra įteisintas diskriminavimas, teisingumo ministrė Milda Vainiutė nutarė prašyti Vyriausybės kreiptis į KT, kad šis ištirtų Karo prievolės įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstituciją, tik Vyriausybė, o ne atskiros ministerijos turi teisę kreiptis į KT.

Agneta Skardžiuvienė: „Vyriausybės nutarimu įteisinta nuostata neatitinka Lygių galimybių įstatymo, gali prieštarauti nediskriminavimo lyties, amžiaus bei negalios pagrindu principui.“

„Per metus pasitaiko maždaug trys tokie atvejai, kai pretendentai į valstybės tarnybą surenka vienodą balų skaičių ir vienam jų dėl atliktos karo tarnybos, alternatyviosios tarnybos ar baigtų karinių bazinių mokymų suteikiama pirmenybė“, – sakė Valstybės tarnybos departamento vyriausioji specialistė Lina Biekštaitė.

Įžvelgia diskriminaciją

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Vyriausybės nutarimu įteisinta nuostata, jog pretendentams į valstybės tarnybą surinkus vienodą balų skaičių – turint vienodą kvalifikaciją, dalykines ir kitas savybes, reikalingas pareigoms atlikti, pirmenybės teikimas pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, gali prieštarauti nediskriminavimo lyties, amžiaus bei negalios pagrindu principui. Mat į privalomąją karo tarnybą kviečiami vaikinai, o į valstybės tarnybą gali pretenduoti ir vyrai, ir moterys. Be to, privalomoji karo tarnybą „sugrąžinta“ vos prieš porą metų.

„Tokia nuostata neatitinka Lygių galimybių įstatymo“, – pabrėžė A. Skardžiuvienė. Ji sakė, kad ir anksčiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra teikusi savo nuomonę dėl tokios teisės normose įtvirtintos nuostatos, tačiau lygių galimybių kontrolierių abejonės KT nepasiekdavo.

Išvadas, kad šiuo metu įteisinta pirmenybė į valstybės tarnybą priimti tarnavusius Lietuvos kariuomenėje jaunuolius gali prieštarauti Konstitucijai ir taip paneigti jos nuostatą, jog kiekvienas Lietuvos pilietis turi lygias teises siekti karjeros valstybės tarnyboje, TM patvirtino ir Vilniaus bei Mykolo Romerio universitetų teisės ekspertai.

Nesupranta preteksto

Minėta buvusiems kariams teikiama pirmenybė patekti į valstybės tarnybą buvo įteisinta prieš šešerius metus. Tuomet Krašto apsaugos ministerijai vadovavusi konservatorė Rasa Juknevičienė ir dabar teigė nepakeitusi savi nuomonės. „Gal net vertėtų apsvarstyti, kad tarnauti policijoje ar kitose statutinėse institucijose galėtų tik atlikusieji privalomąją karo tarnybą“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja.

Agneta Skardžiuvienė: "Vyriausybės nutarimu įteisinta nuostata neatitinka Lygių galimybių įstatymo, gali prieštarauti nediskriminavimo lyties, amžiaus bei negalios pagrindu principui.“

Socialdemokratas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat pripažino, kad aptariant buvusių karių įsidarbinimo galimybę valstybės tarnyboje niekada nebuvo kilę jokių abejonių, jog taip gali būti pažeidžiamas Konstitucijoje įteisintas lygiateisiškumas. „Tai buvo padaryta siekiant į kariuomenę pritraukti daugiau jaunuolių. Tada mums atrodė, kad tokios nuostatos yra visiškai tinkamos, nes tai aktualu tik tais atvejais, kai pretendentai surenka vienodą balų skaičių“, – aiškino J. Olekas.

Seimo NSGK pirmininkas, „valstietis“ Vytautas Bakas irgi tvirtino pritariąs minčiai, kad tarnavusieji Lietuvos kariuomenėje turėtų pirmenybę būti priimti į valstybės tarnybą. „Kitose šalyse taikoma panaši praktika“, – sakė jis.

Savanorystės skatinimas

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos prezidentas Česlovas Šlegaitis „Lietuvos žinioms“ teigė turįs duomenų, kad itin daug vakarykščių karių valstybės tarnybos kol kas nesirenka. Tačiau jis pabrėžė, kad galimybė surinkus vienodą balų skaičių turėti pranašumą prieš kitus pretendentus yra nemenkas paskatinimas jaunuoliams eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Kitaip, jo teigimu, būtų sunku į kariuomenę pritraukti jaunimo.

Rasa Juknevičienė: „Gal net vertėtų apsvarstyti, kad tarnauti policijoje ar kitose statutinėse institucijose galėtų tik atlikusieji privalomąją karo tarnybą.“

„Reikėtų ne naikinti tokias lengvatas, o jas dar labiau plėsti. Gal net vertėtų ateityje įteisinti nuostatą, kad valstybės tarnyboje negalėtų dirbti žmonės, netarnavę Lietuvos kariuomenėje“, – svarstė Č. Šlegaitis. Anot jo, taip jaunuoliai būtų dar labiau skatinami pirmiausia atlikti pareigą valstybei, o tik tada – siekti karjeros.

Č. Šlegaitis pabrėžė, kad bet koks jaunimo noras savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą turėtų būti skatinamas. Juolab kad dabar Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys jaunuoliai taip pat jaučia savotišką diskriminaciją – jie privalo tarnauti devynis mėnesius ir tik vėliau gali tęsti mokslus arba dirbti. Tuo metu kiti tai gali daryti ir netarnavę kariuomenėje. „Tai – taip pat įteisinta nelygybė“, – tvirtino Č. Šlegaitis. Jo manymu, šiuo metu įstatymuose įteisinta pirmenybė būti priimtam į valstybės tarnybą tėra vienas būdų, kaip valstybė gali atsilyginti už tarnavimą Lietuvos kariuomenėje. Jei neliktų net šios privilegijos, būtų pažeisti teisėti šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių lūkesčiai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"