TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Byla dėl nusikalstamų veiksmų 1991-ųjų sausį, bus baigta šiemet

2013 01 11 15:32
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos generalinė prokuratūra tikisi šiemet baigti tirti bylą dėl nusikalstamų veiksmų per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje bei Rusijai ir Baltarusijai išsiųsti pranešimus apie jų valstybėse gyvenančius įtariamuosius karo nusikaltimais.

"Turiu pasakyti, kad šis tyrimas eina į pabaigą. Tyrimo grupė atliko proceso veiksmus - duomenų rinkimą, liudytojų apklausas, užduotys ekspertams. Šiuo metu tyrimas atliekamas 81 asmens atžvilgiu, kurie šiuo metu slapstosi užsienio valstybėse - Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur", - per spaudos konferenciją penktadienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas.

Jis pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ne tik dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, bet ir karo nusikaltimų - tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

Vasario-kovo mėnesį planuojama baigti rengti galutinio pranešimo apie įtarimą tekstą. Jis bus daugiau nei šimto lapų. Vėliau bus kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašant pripažinti asmenis įtariamaisiais.

Tarp įtariamųjų - asmenys, 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti jiems talkinę asmenys. Konkrečių pavardžių prokuratūra nenurodo, tačiau teigia, kad tai kariškiai, kurie buvo dislokuoti Lietuvoje ir tiesiogiai vadovavo karinei operacijai Lietuvoje per Sausio įvykius.

Pasak S.Slapšinsko, tyrimas buvo atnaujintas ir keturių asmenų atžvilgiu, dėl jų tyrimas anksčiau buvo nutrauktas.

"Jame be nusikalstamų veikų aprašymo analizuojama ir tarptautinė teisė", - sakė prokuroras S.Slapšinskas.

Paklaustas, ar tarp įtariamųjų yra buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, pareigūnas teigė, kad "kalbėti apie M.Gorbačiovo baudžiamąją atsakomybę nėra jokio pagrindo".

Generalinės prokuratūros prokurorai rengiasi pateikti įtarimus 81 asmeniui. Lietuvoje jie gali būti teisiami už akių. Vienas asmuo iš įtariamųjų yra miręs, 81 įtariamasis yra gyvas.

"Kai tik bus parengti pranešimų apie įtarimą tekstai, prokurorai kreipsis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti minėtuose įvykiuose dalyvavusius užsienio valstybės piliečius įtariamaisiais bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo užbaigimu", - rašoma prokuratūros pranešime.

Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, užbaigti tyrimui Lietuvos teisėsaugai pakanka žinoti valstybę, kurioje gyvena įtariamasis ir jai išsiųsti reikalingus dokumentus.

Pasak prokuratūros pranešimo, kvalifikuojant sovietų karių ir kitų asmenų, 1991 metų sausį dalyvavusių šturmuojant ir jėga užimant Spaudos rūmus, Lietuvos radiją ir televiziją, Lietuvos radijo ir televizijos centrą, veikas nagrinėti tarptautinės teisės aktai, analizuota tarptautinė teismų praktika, Sovietų sąjungos priimti teisės aktai.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą, prokurorai išsiuntė 18 teisinės pagalbos pašymų į užsienio valstybes, į dešimt teisinės pagalbos prašymų sulaukė atsakymų, išanalizavo kelis tūkstančius vaizdo dokumentų, apklausė daugiau kaip 200 liudytojų, surengė būtinus atpažinimus, papildomai apžiūrėjo Lietuvos radijo ir televizijos, Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas bei teritoriją.

Gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo nusikaltimų 1991 metais. Tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovai B. Makutynovičius ir V.Razvodovas įtariami 15 nusikaltimų. Šie asmenys gyvena Rusijoje, ši atsisako juos išduoti.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.

Lietuvoje jau buvo paskelbtas vienas nuosprendis 1991 metų Sausio 13-osios byloje. 1999 metais Vilniaus apygardos teismas nuteisė aktyvius komunistų partijos narius Mykolą Burokevičių, Juozą Jermalavičių, Juozą Kuolelį, Jaroslavą Prokopovičius bei kitus.

Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.

Nors šie asmenys nebuvo teisiami už karo nusikaltimus, pasak prokuroro S.Slapšinsko, antrą kartą prieš teismą jie nestos, nes už tą patį nusikaltimą asmuo negali būti teisiamas antrą kartą, nepriklausomai nuo to, kaip tie veiksmai buvo kvalifikuoti.

Promaskvietiškos komunistų partijos, kuriai vadovavo M.Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"