TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bylų vilkinimas: Lietuvos teisingumo rykštė

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje nepasitiki teisėsauga ir teismais, yra bylų vilkinimas. Ar galima išspręsti šią problemą, kuri, skirtingai nei kitur Europoje, kol kas mūsų krašte virtusi neįmanoma misija? Koks turėtų būti teismų ir teisėsaugos vaidmuo įveikiant šią mūsų teisingumo rykštę? Kaip turėtų bendradarbiauti teisėsaugos institucijos?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius, generalinio prokuroro (GP) pavaduotojas Darius Raulušaitis, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Teismai - silpnoji teisingumo grandis

A.Medalinskas. Teismai yra laikomi svarbiausia teisingumo įgyvendinimo grandimi. Ir Lietuvos Konstitucija sako, kad teisingumą vykdo tik teismai. Bet jeigu žmonės savo valstybėje pasigenda teisingumo, vadinasi, kažkas negerai teismų sistemoje, o iš čia teisingumo ydos, matyt, persiduoda ir kitoms teisėtvarkos institucijoms. Kokią didžiausią problemą galima išskirti teismų darbe? 

A.Šumskas. Bylų vilkinimas. Procesų dalyviai žino landas ir gali bylą  vilkinti. Net jeigu teisėjas nuspręs bylą išnagrinėti per dvi savaites, jau pirmą dieną gali būti pristatyta pažyma, kad kaltinamasis ar gynėjas serga. Ir viskas pagal įstatymus. Tokia gynybos taktika. Pateikiami teisme ir nauji prašymai, kuriuos reikia nagrinėti ir dažnai tenkinti, reikalauti papildomų įrodymų, atlikti papildomus procesinius veiksmus, kurie turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepriešgyniauja, bet bylai pasiekus teismą ima kelti reikalavimus. Pateikia prašymą dėl garso įrašo ekspertizės, o jeigu byloje svarbūs ekonominiai finansiniai klausimai, tai ir dėl šios ekspertizės. Turime ją atlikti, išsiunčiame prašymus. O ten - eilės. Kol padaroma ekspertizė, praeina devyni mėnesiai.

A.Medalinskas. O teisėjų darbe nematote vilkinimo? Ar dėl jų darbo nestringa bylos?

A.Šumskas. Tarkime, teisėjas sako: esu išskirstęs anksčiau gautų bylų nagrinėjimo laiką, tad naujai bylai galiu skirti laiką tik po 4-5 mėnesių. Ir teisėjas parodo savo darbo grafikus, kur tikrai iki tos dienos nematyti jokio laisvo tarpo, kad jis galėtų pradėti naują bylą. Bet paskyrus bylai laiką gali vėl būti gautas pranešimas, kad kas nors iš proceso dalyvių serga, o kitų bylų jau užtenka ateinantiems keliems mėnesiams. Tad vėl šios bylos tolesniam nagrinėjimui laiką galima skirti tik dar po 4 mėnesių. Negalima tvirtinti, kad nepasitaiko atvejų, kai nustatomi faktai, jog teisėjai turėjo galimybių išnagrinėti bylas sparčiau ir to nepadarė. Tokie atvejai netgi svarstomi teisėjų garbės teisme ir skiriamos drausminės nuobaudos.

A.Medalinskas. Ar galima pakeisti dažnai "sergantį" arba labai užimtą advokatą? 

A.Šumskas. Taip, bet procesas yra gana sudėtingas. Naujas advokatas taip pat turi susipažinti su byla, o bylą gali skaityti net kelis mėnesius. Advokatas pakeičiamas, bet ateina naujas ir sako: byloje yra kelios dešimtys tomų, todėl man reikia kelių mėnesių su ja susipažinti. O tada ne tik byla vilkinama, bet ir visas teisėjo suplanuotas grafikas griūva. Praeina kiek laiko, advokatas susipažįsta su byla, o tada jau kaltinamasis pasako: aš noriu keisti advokatą, šitas man nepatinka. Procedūros pradedamos iš naujo. Aišku, tai nėra kasdieniai atvejai, tokio vilkinimo pasitaiko ne visose bylose, bet ypač didelės apimties bylose kyla problemų.

A.Medalinskas. Gal galima kai kurias bylas suskaidyti, kad jos būtų greičiau išnagrinėtos?

A.Šumskas. Galima. Bet ne visas.

D.Raulušaitis. Dabar procese jau numatyta galimybė nesunkius, paprastesnius nusikaltimus ir jų tyrimus pabaigti greitesnio, supaprastinto proceso tvarka. Remiantis statistiniais duomenimis, mūsų rodikliai, palyginti su Europa, yra kuklūs. Kai kuriose valstybėse tokiu būdu baigiama bylų gerokai daugiau negu pusė, o mes nepasiekiame ir 30 procentų. Bandome apylinkių teismų teisėjus įtikinti pereiti prie supaprastinto, pagreitinto proceso ir paprastesnių bylų sąskaita susimažinti darbo krūvį. Liktų daugiau laiko sudėtingoms byloms. Matome organizacinį aspektą ir savo srityje: stiprinant prokurorų specializaciją išlyginti darbo krūvius. Siauroje srityje dirbantis prokuroras priima tikslingesnius sprendimus, jam reikia mažiau laiko tam pačiam tikslui pasiekti. Jis mažiau vargina specialistus, nes klausimus užduoda daug profesionaliau.

A.Medalinskas. Žinoma, turėtų būti ir saugikliai, apsaugantys nuo kieno nors negero noro suskaidyti bylas pagal epizodus, kad neatrodytų sunkios, o drauge ir prioritetinės?

V.Gailius. Nuo tokio piktnaudžiavimo saugo suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Kitas saugiklis - bylą prižiūrintis prokuroras. 

A.Šumskas. Kai kurių bylų neįmanoma išspręsti suskaidžius į gabaliukus. Neretai gauname labai didelės apimties bylas. Vienoje - 19, kitoje - 23, trečioje - 18 teisiamųjų. Tokias bylas išnagrinėti teisme užima nemažai laiko, juo labiau kai bylos dirbtinai vilkinamos. Tada ir mes su kolegomis teisėjais pamąstome: gal galima jas išskaidyti? Bet jeigu tai yra organizuota grupė, galimybių bylą išskaidyti tiesiog nėra ir teismas turi tokią bylą nagrinėti. O yra ir bylų, kur daugiau nei trisdešimt teisiamųjų, juos gina tiek pat advokatų ir panašiai. Visi jie turi dalyvauti kiekviename posėdyje. Iš jų kas nors gali bylos nagrinėjimo metu susirgti, bylą dėl to reikia atidėti, ir neretai ilgesniam laikui, nes teisėjas jau turi prisiskyręs kitų bylų. Kaip tada išnagrinėti be jokio delsimo tokią bylą? 

A.Medalinskas. Tai teismas dėl bylų vilkinimo yra nekaltas? Kalta teismo praktika?

A.Šumskas. Daug lemia ir dideli krūviai. Mes bandome atrasti organizacinių rezervų: tikrinamos visos per ilgesnį laiką išnagrinėtos bylos, kiek galima reguliuojami teisėjų darbo krūviai ir panašiai. Yra atvejų, kai priekaištus galima reikšti ir teismui. Bet daugeliu atvejų bylų nagrinėjimas užsitęsia dėl krūvių arba  procesinių reikalavimų, tokių kaip būtinumas užtikrinti privalomą proceso dalyvių dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme, teismo pareiga surinkti visus bylos įrodymus ir panašiai. Tarkime, teismas darė dešimt posėdžių ir metus klausė garso įrašų. Mes svarstėme, kad galbūt teisėjas galėjo šį tą pakeisti. Negalėjo: jeigu proceso šalis reikalauja pagarsinti dokumentą, teismas privalo tai padaryti. Sėdi teismas, prokurorai, advokatai. Ir klauso. Nors vargu ar taip galima atrasti naujų dalykų. Juk viskas išlukštenama ikiteisminio tyrimo metu. Žiūrėdami iš savo varpinės sakėme, kad gal teismas gali kitą darbą tuo metu dirbti. Negali: įrodymų tyrimo betarpiškumo principas draudžia. Teismas turi dalyvauti tiriant įrodymus. 

A.Medalinskas. Gal kitose valstybėse įrodymų gali klausyti vieni?..

A.Šumskas. Tai lyg ir protokolo ar kito dokumento pagarsinimas. Juk negalima pasakyti: sekretore, garsink protokolus, o mes išeisime.  Turi veikti proceso principai - betarpiškumo, žodiškumo ir kiti. Taip mes neretai ir sėdime įklampinti teismo proceso reikalavimų.

Teismo ir teisėtvarkos bendradarbiavimas

A.Medalinskas. Visa tai skamba labai liūdnai ir, matyt, reikalauja papildomo pokalbio su įvairaus lygio teisėjais ir teisės ekspertais. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir tai, kaip atrodo teismo sprendimas jį priėmus, kad ir po ilgo bylos vilkinimo. Daug kas priklauso ir nuo teisėsaugos institucijų surinktų kaltinimų. Jeigu teisėjas pastebi vienpusiškai ikiteisminio tyrimo metu surinktus argumentus, ar gali pasakyti, kad jie atrodo vienašališkai?

A.Šumskas. Teismo įsipareigojimas - surinkti visus įrodymus: tiek teisinamuosius, tiek kaltinamuosius. Galima kreiptis į prokurorą, bet jis gali ir savo iniciatyva paprašyti atlikti papildomą tyrimą. Aš negaliu pasakyti prokurorui, kokius duomenis jis turi surinkti. Nors teismas įpareigojamas imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla, tačiau turi būti išlaikomas teismo bešališkumo principas ir tai iškelia papildomų problemų.

D.Raulušaitis. Teismas sprendžia, ar prokuroro surinkti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, vertina jų svorį. Teisme prasideda savotiškos rungtynės. Ateina gynėjas su savo duomenimis. Teisėjas nusprendžia, ar prokuroro duomenys pripažintini įrodymais, ar nusveria gynybos versijas. Gali teismas priimti ir išteisinamąjį nuosprendį.  

A.Medalinskas. Prokuroras dalyvauja byloje kaip valstybės kaltintojas. Ką pasakytumėte sužinoję, kad jis surinko byloje kaltę lengvinančius argumentus? Pavyzdžiui, kaip tai atsitiko, atrodo, "Alitos" byloje? 

D.Raulušaitis. Konkrečios bylos detalių nenoriu analizuoti. Tačiau  man tikrai būtų labai keista, jeigu taip atsitiktų. Prokurorai kaip tik dažniausiai yra kaltinami surinkę tik kaltinamuosius įrodymus. Kitas dalykas, jeigu prokuroras nesugebėjo surinkti visų kaltinamųjų įrodymų, bet negalima sakyti, kad jis surinko tik teisinamuosius argumentus ir sąmoningai. Teismas sprendžia duomenų pakankamumo, patikimumo klausimą. Normalu, jei teisėjas turi kitokią nuomonę apie duomenų pakankamumą ar patikimumą. 

A.Medalinskas. Tarkime, paaiškėja, kad reikia papildomų duomenų. Kas vyksta toliau? 

D.Raulušaitis. Ikiteisminis tyrimas baigiamas ir byla atiduodama teismui tada, kai prokuroras nutaria, kad jau surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Formaliai tokį spendimą prokuroras turi padaryti vienasmeniškai, bet praktiškai tai dažniausiai būna bendras prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas. Nežinau situacijos, kad tyrėjas būtų sakęs, jog dar turi planų ar sumanymų dėl kaltę pagrindžiančių duomenų rinkimo, o prokuroras neleistų to realizuoti ir ikiteisminį tyrimą nutrauktų. Jei teisminio nagrinėjimo metu paaiškėja, kad turi būti patikrintos kokios nors bylai reikšmingos aplinkybės, tai galima atlikti dviem būdais: arba į posėdį kviesti atitinkamus liudytojus, specialistus, skirti ekspertizes ar pan. ir šias aplinkybes patikslinti teisme, arba prokuroras gali paprašyti teismo perduoti jam bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti ir tokias aplinkybes patikslinti papildomo ikiteisminio tyrimo metu. 

A.Medalinskas. O koks yra FNTT ir STT santykis su byla, kuri jau atsiduria teisme? Ar jūs domitės, koks buvo teismo sprendimas, o jeigu byla žlugo - kodėl?

Ž.Pacevičius. Kiekvienam yra svarbus darbo rezultatas. Jeigu manome, kad tyrimo metu surinktų duomenų pakaks, norime, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Korupcinėse bylose duomenis surinkti sunku. Galimos ir klaidos, todėl jeigu jos išaiškėja, mums yra svarbu žinoti, kokios jos yra. Bet atidavę bylą mes nestovime ir nelaukiame. Imamės kitų bylų. Be abejonės, ir atidavę bylas į teismą, stebime jas, domimės jų eiga ir baigtimi. Tiesa, toliau visi santykiai jau vyksta per prokuratūrą, prokuroras gali skųsti teismo nuosprendį aukštesnės pakopos teismui

V.Gailius. Labai atidžiai vertiname nutrauktas bylas, ypač - iš regionų. Archyvuojame centriniame padalinyje, susipažįstame su tais nutarimais. Turime keletą atnaujintų ikiteisminių tyrimų. Kadangi tai yra prokuroro kompetencijos klausimas, kreipiamės į aukštesnį prokurorą, dažniausiai - į Generalinę prokuratūrą (GP), pateikiame savo motyvus. Paminėčiau nutrauktų tyrimų atnaujinimo praktiką: aukštesnio prokuroro nutarimu naikinamas ankstesnis nutarimas. Jeigu kalbėsime apie išteisinamuosius nuosprendžius, aš visąlaik palaikau rungimosi principą. Jeigu mūsų pradėtoje ir baigtoje byloje išteisinamas kaltinamasis, mes tai vertiname kaip pralaimėjimą. Tai - metodinė medžiaga, iš kurios gali mokytis pareigūnai ir nebedaryti klaidų rinkdami duomenis. 

Ž.Pacevičius. Ir STT turi padalinį, kuris užsiima analize. Korupciniai nusikaltimai - sudėtingi. Gal pareigūnai padarė viską, bet nebegalėjo surinkti daugiau duomenų. Tada jau tokios bylos brokas yra tikrai ne jų kaltė. 

Kas inicijuoja bylas ir kas yra jų šeimininkas?

A.Medalinskas. Kas Lietuvoje gali inicijuoti bylas ir kas vėliau gali ar turėtų būti jų šeimininkas? Ar, pavyzdžiui, FNTT gali inicijuoti bylą?

V.Gailius. Tai numatyta Tarnybos įstatyme tarp kitų uždavinių. Pradėjus ikiteisminį tyrimą kai kuriais atvejais kreipiamės į prokurorą, jeigu yra poreikis, į ikiteisminio tyrimo grupę įtraukiami kitų įstaigų pareigūnai. Bet tai daroma tik prokuroro sprendimu.

A.Medalinskas. Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) yra įtvirtinta praktika, kad prokuroras yra pradėtų ikiteisminių bylų šeimininkas. Bet jeigu prokurorai labai apkrauti bylomis, galbūt daug naudingiau, ypač tose antikorupcinėse stambių veikėjų bylose, pereiti prie modelio, kai prokuroras yra ikiteisminio tyrimo tyrėjų konsultantas, o ne ragintojas ką nors daryti, nes prokurorui, apverstam daugybe bylų, tam gali tiesiog nepakakti laiko?

D.Raulušaitis. Konstitucijoje yra numatyta, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja prokuroras. Mes, prokurorai, manome, kad sąvokos "vadovauja" ir "organizuoja" turėtų turėti šiek tiek kitokį turinį, nei yra dabar. Bent jau nesunkių nusikaltimų tyrimų organizavimas neturėtų tapti pamokymais ikiteisminio tyrimo pareigūnams - kur eiti, ką atnešti. Organizavimas galėtų apsiriboti tuo, kad prokuroras priima strateginius, konceptualius sprendimus dėl tyrimų. Pavyzdžiui, pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai nustatyti įtariamąjį byloje ir nesirūpinti, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo ieško. Iš to smulkmeniško vadovavimo kyla daug nesusipratimų. Vakar universitetą baigęs prokuroras gali liepti tyrėjui apklausti visą devynaukštį, kad paaiškėtų, kas iš sandėliuko pavogė uogienę. Tai nesuponuoja nei tyrimo racionalumo, nei išsamumo.

A.Medalinskas. Bet ar prokuroras gali sužiūrėti visų bylų eigą? Ypač kalbu ne apie uogienes sandėliuke, o mūsų valstybės lėšų grobstymą, valdžios politikų piktnaudžiavimą tarnyba, vadinamuosius "otkatus" per viešuosius pirkimus ir kitus dalykus. Susidaro įspūdis, kad klausimas, kurios institucijos pareigūnas turi rodyti iniciatyvą, susivėlė po to, kai buvo priimtas naujos redakcijos BPK.

D.Raulušaitis. Dabar šis klausimas po truputį grąžinamas į tą vietą, iš kurios 2003 metais su nauju kodeksu buvo nepagrįstai patrauktas. Grąžinama atsakomybė ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams. Naujausi pakeitimai padaryti prokurorų iniciatyva. Dabar jau ir tyrimo įstaigos vadovas yra atsakingas už tyrimo sėkmę. Situacija, kai būdamas procesinis tyrimo vadovas prokuroras pradėdavo spręsti administracinius ikiteisminio tyrimo įstaigų klausimus, buvo nenormali. Jeigu kalbėsime apie STT ir FNTT atliekamus tyrimus, aš pasisakau už aiškų kompetencijų atribojimą. Prokuroras neturi savarankiškam tyrėjui aiškinti, ką jam daryti, kad būtų atskleistas nusikaltimas. Tai - ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga. Kai atskleidžiamas nusikaltimas, yra įtariamasis, pirmu smuiku turėtų griežti prokuroras. Nuo šio momento būtent prokuroras turėtų būti atsakingas, kad būtų surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiantys duomenys, kurių pakaks teisme.

V.Gailius. Ši BPK pataisa davė ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams procesinį įrankį. Iki tol ikiteisminio tyrimo institucijų, jų vadovų funkcijas reglamentavo dar ir GP rekomendacijos.

A.Medalinskas. Rekomendacijos atitinka naują įstatymų normą?

V.Gailius. Dabar jau net atlikti eksperimentai: Trakuose, Panevėžyje, kur bandyta naujai reglamentuoti prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos santykį kontroliuojant ikiteisminį tyrimą. Nežinau, kaip prokuratūra vertina rezultatus, bet eksperimento esmė buvo ta, kad prokuroras baudžiamajame procese atsiranda tik nuo to momento, kai kyla poreikis taikyti procesinės prievartos priemones ir atsiranda įtariamasis. Šiandien praktikoje svarbus pasitikėjimas prokuroru, kadangi specializuojantis prokurorams ir tyrėjams susiformuoja praktika, auga tarpinstitucinis pasitikėjimas. Prokuroras dalyvauja pradedant ikiteisminį tyrimą, formuluojant pirminį įtarimą, kvalifikuojant nusikalstamą veiką įvairiose stadijose, o apklausų taktiką, strategiją, kitų procesinių veiksmų atlikimą planuoja tyrėjas su vadovu. Praktika vystoma nuo 2004 metų.

Ž.Pacevičius. Mūsų tyrimų šeimininkai yra ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir padalinių vadovai. Kad rezultatas būtų geresnis, stengiamės kuo anksčiau įtraukti prokurorą į ikiteisminio tyrimo procesą.

Ekspertizės, kaip bylų vilkinimo galimybė

A.Medalinskas. Teisėjas minėjo, kad vilkinantys bylą advokatai gali paprašyti ekspertizės, tame tarpe finansinės-ekonominės. Ar ten didelės eilės?

V.Gailius. Didžiausios apimties tyrimai baigti 2010 metais. Beveik visi. Šiuo metu gaunamos papildomos užduotys atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimus netrunka ilgiau nei du mėnesius. 2011-ųjų sausį GP patvirtino griežtas taisykles su imperatyvinėmis normomis. Tai atribojo mus nuo papildomų beprasmiškų klausimų. Trigubai sutrumpėjo tyrimų atlikimo terminai. Tyrimams atlikti skiriamas nebe vienas specialistas, bet specialistų grupė. Pagal prokuratūros taisykles turime galimybę skirti prioritetą ir sudaryti tyrimo grupę iš stipriausių specialistų, netgi paskirti grupės vadovą.

A.Medalinskas. O tas nelemtas Nacionalinis stadionas? Ar įmanoma per penkis mėnesius atlikti ekspertizę ir išsiaiškinti, įdėta ar ne ten darbo ir medžiagų už 100 mln. litų? Šiaip to nematyti, bet tie, kas tai darė, aiškina, kad viskas sukišta po žeme.

A.Šumskas. Aš susidūriau su statybų ekspertize kitoje byloje, kai ji jau buvo teisme. Statybų ekspertizę atliko per metus ir dešimt mėnesių. Mes vis klausėme ekspertų, kada ją baigs, nes spaudžia terminai, artėja senatis, o jie sakė, kad turi kito darbo.

A.Medalinskas. Ir kiek tokia ekspertizė kainavo? Kas apskaičiavo darbų sąmatą?

A.Šumskas. Mes turėjome sumokėti 25 tūkst. litų už šią ekspertizę. Ir viskas iš teismo lėšų. Darbų sąmatą, galutinę sumą apskaičiuoja patys ekspertai ir pateikia mums.

A.Medalinskas. Kokia ekspertų atsakomybė už tai, kad jie nepadidino ekspertinio darbo sąmatos ir nesusitarė su kuria nors suinteresuota puse dėl ekspertizės rezultatų?

D.Raulušaitis. Valstybiniai ekspertai nekelia problemų. Ekonominių-finansinių bylų ekspertizę atlieka FNTT specialistai, jiems pastabų neturime. Bet yra problema, kai kaltinamieji patys samdo privatų ekspertą ir teismui pristato jiems naudingą išvadą.

A.Šumskas. Tada jau iš karto prireikia trečios ekspertizės...

D.Raulušaitis. Minėjote atsakomybės klausimą. Privatus ekspertas lyg ir įspėjamas dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Bet kadangi kai kurie momentai priklauso nuo situacijos vertinimo, atsakomybė išplaunama per asmeninį tos situacijos suvokimą.

A.Šumskas. Jeigu yra dvi ekspertizės ir abi motyvuotos, teismas turi skirti trečius specialistus. Tik labai retais atvejais galime pasakyti, kad vieni specialistai buvo neteisūs, o kiti - teisūs. O be specialistų negalima. Reikia specialių žinių, kurių neturi nei teismas, nei prokuroras. Bet paskyrus dar vieną ekspertizę, vėl susiduriame su bylos vilkinimu.

A.Medalinskas. Kaip šią problemą galima būtų spręsti? Kaip ją sprendžia kitos šalys?

A.Šumskas. Taip pat. Skiria trečią ekspertizę. Ir vėl teisėjams kyla darbo krūvis. Mes prašome Lietuvoje padidinti teisėjų skaičių, kad nebūtų vilkinamos bylos, bet sakoma, kad Lietuvoje teisėjų skaičius tūkstančiui gyventojų yra ir taip beveik didžiausias Europoje. Klausimas, kiek galimybių per tą patį laiką išnagrinėti bylų turi Lietuvos ir kitų šalių teisėjas? Kai kuriose Europos valstybėse vienas teisėjas išnagrinėja panašiai bylų, kiek ir mes. Tačiau koks ten procesas? Teismas taip neįklimpsta. Yra bylų, kurios nagrinėjamos žymiai paprasčiau nei pas mus ir dėl to per tą patį laiką nevilkinant bylų jų galima išnagrinėti žymiai daugiau. Bijodami pažeisti gynybos ir žmogaus teises suvienodiname procesus visoms byloms ir jų pagreitinimo galimybių beveik nėra. Europoje teisėjas per dieną gali išnagrinėti kelias bylas, o mes vieną bylą nagrinėjame kelis mėnesius.

Ar yra interesas tobulinti įstatymus?

A.Medalinskas. Visa tai rodo, kad turime įstatymus, kurie užprogramuoja bylų vilkinimą, o tai yra smūgis teisingumui. Galbūt jūsų institucijos galėtų pateikti savo siūlymus, kaip išvengti delsimo, o jeigu kokia byla teisme žlunga ne dėl pareigūnų darbo broko, bet dėl landos įstatymuose, kad jos irgi būtų užlopytos?

V.Gailius. GP tokia praktika suformuota. Galiu pateikti pavyzdį: baigus patį pirmą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, GP inicijavo susitikimą su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais. Jo metu iškėlėme klausimą dėl kai kurių įstatymų pataisų, kurių poreikis atsirado iš praktikos.

A.Medalinskas. Ar sutiktumėte, kad institucija, jos vadovai būtų vertinami ir pagal tai, ar pateikia siūlymus taisant įstatymų bazę?

D.Raulušaitis. Plačiąja teisine prasme institucija, kuri neturi įstatymų leidybos teisės, neturėtų to daryti, nes gali atsirasti konfliktas, kai bus interpretuojama, kad, pavyzdžiui, prokurorai patys rašo įstatymus, pagal kuriuos vėliau "sodina" žmones. Kas valstybėje yra nusikaltimas, kas ne, turėtų apsispręsti politikai. Prokurorai gali atkreipti dėmesį į vienus ar kitus reiškinius, bet mes ir aktyviai dalyvaujame teisėkūros procese. Be mūsų nuomonės ar vertinimo priimamas retas su baudžiamuoju procesu susijęs įstatymas.

Ž.Pacevičius. Tarkime, pastarasis pakeitimas, kurį priėmė Seimas, - dėl 12 mėnesių operatyvinio tyrimo. Buvo minėta 33 asmenų grupė: kiek laiko reikia dirbti, kad būtų surinkti duomenys apie tokio dydžio grupę? Pagal iki šiol galiojantį įstatymą po 12 mėnesių tokį tyrimą mums reikėtų nutraukti, nesvarbu, kokio jis sudėtingumo ir kokios apimties. Tai mūsų netenkina, todėl pateikėme savo siūlymus Seimui.

A.Šumskas. Kalbėdami ir apie procesinius įstatymus turime suvokti, kad jie yra apmąstyti, nugludinti, todėl ką nors naujo siūlydami susiduriame su problema, kad bus pažeidžiamos žmogaus teisės. Tarkime, norime mažinti teismų darbo krūvį. Numatyta galimybė apygardų teismams skųsti apylinkių teismų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo metu prokurorų priimtų nutarimų - atsisakyti kelti bylas, jas nutraukti ir panašiai. Per metus apygardos teisme gaunama papildomai apie 2 tūkst. bylų. Buvo siūlymas, ar nepakaktų, kad prokuroro sprendimas būtų skundžiamas aukštesniam prokurorui, aukštesnio - apylinkės - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Gal būtų galima sustoti ties šiuo teisėju? Bet pasiūlymas buvo atmestas motyvuojant, kad būtų pažeistos principinės nuostatos, kad turi būti galimybė teismo sprendimą patikrinti aukštesniajame teisme.

Ž.Pacevičius. Mes galime teikti siūlymus per kitus įstatymus. Pavyzdžiui - Korupcijos prevencijos. Be to, teikiame pasiūlymus ir ataskaitas Seimui, vertiname įstatymus antikorupciniu požiūriu. Korupcijos prevencija - labai svarbus mūsų tarnybos darbas. Bet dabar dažnai institucija vertinama pagal bylų statistiką. Visi žiūri į skaičius, kiek ikiteisminių tyrimų pradėta. Bet ar tai turėtų būti pagrindinis gero ar blogo institucinio darbo kriterijus? Nemanau.

V.Gailius. Teisėkūros procesai yra aiškiai reglamentuoti. Mes - vidaus reikalų sistemos dalis, todėl teisėkūros procedūra vyksta per Vidaus reikalų ministeriją. Iš kur kitaip atsirastų baudžiamojo proceso pataisos, operatyvinės veiklos pataisos? Tik iš praktikos. Teisėkūros procedūros yra sudėliotos, gerai reglamentuojamos. Mūsų ir STT pareigūnai dalyvauja ir Seimo bei Vyriausybės sudarytose darbo grupėse. Vien tik šiuo metu Seime veikia net trys darbo grupės, nagrinėjančios teisėkūros procesus.

A.Medalinskas. Tos grupės dirba, bet kitose valstybėse bylos išnagrinėjamos laiku. Ir pasitikima teismais. Ir advokatai, matyt, mažiau serga. Kodėl mes negalime rasti teisinių mechanizmų, kad ir pas mus teismo procesas nebūtų vilkinamas?

A.Šumskas. Esame sukūrę įstatymų klampynę, iš kurios negalime išlipti. Aišku, reikia pokyčių įstatymų lygiu. Pavyzdžiui, dėl gynėjų dalyvavimo. Jeigu yra didžiulės apimties byla, o teisėjo sprendimas aukštesnės instancijos teismo jau buvo panaikintas, gal antrą kartą nagrinėjant bylą nebereikia kviesti tų 200 liudytojų? Juk jie jau buvo apklausti. Mes tai pasiūlėme, bet, priimant įstatymą, atsirado keli žodeliai, kurie vėl viską suvėlė. Įstatyme sakoma, kad galima nekviesti tik proceso dalyvių sutikimu. Bet jeigu teisiamasis nori vilkinti bylą, jis pareikš norą, kad tie 200 žmonių būtų apklausti iš naujo.

A.Medalinskas. Kada toks įstatymas atsirado? Šią kadenciją ar ankstesnę?

A.Šumskas. Prieš keletą metų. Anksčiau buvo minima, kad tik nukentėjusiųjų galima nekviesti. Vėliau išplėsta, kad ir liudytojų. Tas "jų sutikimu" visada galiojo. Tai - galimybė vilkinti bylą. Tokių galimybių, deja, yra labai daug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"