TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Byra (ne)paskutinės labdaros kruopos

2013 11 28 6:00
Pasak A.Vinčiūno, svarbu laiku užbaigti derybas dėl šio svarbaus teisės akto. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Mūsų šalies skurstančiuosius pasiekė jau paskutiniai maisto produktai, dalyti pagal Europos Sąjungos (ES) paramos nepasiturintiesiems programą. Tačiau tikimasi, kad šiandien ES Nuolatinių atstovų komitete bus pasiektas susitarimas dėl ES Pagalbos fondo labiausiai skurstantiems žmonėms sukūrimo.

2013-ieji – paskutiniai ES septynerių metų finansinio laikotarpio metai. Kaip per artimiausius septynerius metus bus remiami skurstantieji, paaiškės tik tuomet, kai bus susitarta dėl ES Pagalbos fondo labiausiai skurstantiesiems sukūrimo.

Lietuvoje pagalba maisto produktais iš ES intervencinių sandėlių labiausiai nepasiturintiems žmonėms pradėta teikti nuo 2006 metų. Tuomet paramos maistu sulaukė apie 247 tūkst. šalies gyventojų, o 2010 metų lapkritį paramos gavėjų skaičius išaugo iki 538 tūkstančių. Pastaraisiais metais, sugriežtinus paramos gavimo sąlygas, gavėjų skaičius vėl mažėjo, tad šiemet daviniai dalijami maždaug trečdaliui milijono šalies gyventojų.

Parama maistu būtina

Vilkaviškio rajone gyvenanti Jolanta K. neslėpė, kad kiekvieno maisto davinio labai laukdavo, nes iš gaunamų maisto produktų jų šešių asmenų šeima maitindavosi apie du mėnesius. „Iš mūsų šeimos dirba tik vyras, o jo uždarbis yra tik truputį didesnis nei minimumas. Žinoma, daržovių, dar kai ko užsiauginame ir savame ūkyje, bet išmaitinti vaikus kasdien viso to nepakanka“, - LŽ kalbėjo moteris.

Lietuvoje paramą maisto produktais labiausiai skurstantiems žmonėms teikė trys nevyriausybinės organizacijos – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos „Caritas“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija. Kaip LŽ pasakojo Raudonojo Kryžiaus draugijos Rokiškio skyriaus sekretorė Regina Sketerskienė, 4-5 kartus per metus maisto davinius gaudavo apie 6,5 tūkst. Rokiškio rajono žmonių, t. y. vos ne kas penktas rajono miestelio ir kaimo gyventojas. Maisto produktų paketą sudarydavo miltai, įvairios kruopos, makaronai, cukrus, saldintas sutirštintas pienas, sausi pusryčiai, aliejus, mėsos konservai. R.Sketerskienė minėjo, kad per septynerius maisto produktų dalijimo metus įsitikinta, jog parama maisto produktais žmonėms, ypač kaimiškųjų vietovių, buvo labai reikalinga. Ją gaudavo įvairių sluoksnių gyventojai, kurių pajamos šeimos nariui buvo mažesnės kaip 525 litai. Tarp gavėjų esama labai daug šeimų, kurias asocialiomis vadinti nesiverčia liežuvis, nes jose auga du, trys ar dar daugiau vaikų, o abiejų dirbančių tėvų algos labai mažos. „Tokių šeimų pažįstu labai daug ir joms parama maistu yra būtina“, - pabrėžė R.Sketerskienė.

Ji apgailestavo, kad paskutinį kartą atsiimant maisto produktų davinius jų gavėjus teko nuvilti, pasakyti, jog kitąmet tokios paramos gali nebūti. Jokios informacijos apie planus kitiems metams kol kas neturi iki šiol paramos skirstymą koordinavusi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Anot šios agentūros Paramos priemonių administravimo skyriaus vedėjo Mantvydo Musteikio, viskas priklauso nuo Europos Komisijos sprendimų. „Kol kas nėra jokio reglamento, kaip bus vykdoma ši programa, ir ar ji iš viso bus vykdoma. Šiai priemonei dar neskirta ir lėšų“, - sakė M.Musteikis.

Vyksta derybos

ES Nuolatinių atstovų komiteto atstovė spaudai Jurgita Germanavičienė LŽ informavo, kad šiuo metu vyksta derybos su Europos Parlamentu (EP) dėl ES Tarybos ir EP Reglamento dėl ES Pagalbos fondo labiausiai skurstantiems žmonėms kūrimo. „Paskutinis derybinis susitikimas suplanuotas lapkričio 28-ąją. Tačiau jame pasiektą susitarimą dar turės patvirtinti visos šalys narės bei EP“, - sakė J.Germanavičienė. Pasak ES Nuolatinių atstovų komiteto pirmininko ambasadoriaus Arūno Vinčiūno, labai svarbu laiku užbaigti tarpinstitucines derybas dėl šio teisės akto, kad fondas nuo 2014-ųjų pradžios galėtų skirstyti lėšas labiausiai skurstantiesiems.

Be to, atsižvelgiant į socialinių sistemų Europos Sąjungoje įvairovę, nuspręsta išplėsti naujojo fondo apimtį - sudaryti sąlygas iš fondo finansuoti ne tik pagalbą maistu ir kasdienio vartojimo prekėmis, bet ir socialinės įtraukties veiklą. ES šalims narėms būtų privalu dalyvauti minėtame fonde. Kiekviena valstybė nusistatytų labiausiai skurstančių gyventojų grupes. Fondas per 7 metus ES šalims narėms paskirstytų beveik 3,5 mlrd. eurų (12 mlrd. litų), jis būtų finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"