Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Centrinio pašto pardavimui priešinsis tik Klaipėda

 
Nepriklausomi vertintojai Vilniaus centrinio pašto pastatą įkainojo daugiau kaip 11 mln. eurų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto užmojus viešo konkurso būdu parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus šių miestų valdžios reaguoja skirtingai. Sostinė – abejinga, susimąstęs Kaunas lauks naujų šeimininkų, o uostamiestis nusiteikęs kovingai.

Lietuvos paštas, siekdamas „racionaliai ir ekonomiškai disponuoti“ turimu nekilnojamuoju turtu (NT), nori atsikratyti esą pertekelinių tapusių centrinių paštų trijuose šalies didmiesčiuose. Anot bendrovės atstovų, ji turi nemažai NT, kuris nenaudojamas, nereikalingas tiesioginei pašto veiklai arba naudojamas neefektyviai. Tokius objektus stengiamasi parduoti per aukcionus ir viešus konkursus, kitiems ieškoma ilgalaikių nuomininkų.

„Ieškome optimalių sprendimų, kurie tenkintų akcininko interesus ir garantuotų maksimalią Lietuvos paštui priklausančio turto vertės finansinę grąžą“, – aiškino bendrovės finansų ir administravimo direktoriaus Kęstutis Jaržemskas. Anot jo, investuotojams keliamas reikalavimas, kad dabartiniuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centriniuose paštuose liktų pašto paslaugų teikimo vietos, kuriose būtų aptarnaujami gyventojai.

Parduodamas Vilniaus centrinio pašto pastatas – pačiame sostinės centre, Gedimino prospekte. Nepriklausomi vertintojai jį įkainojo daugiau kaip 11 mln. eurų. Pastato plotas – per 5,4 tūkst. kv. m, tad 1 kv. m kaina būtų kiek didesnė nei 2 tūkst. eurų. Skelbiama, kad Vilniaus centrinio pašto išlaikymas per metus atsieina 75 tūkst. eurų. Neįvykus pardavimo sandoriams esą bus svarstoma nuomos galimybė.

Sostinė pati parduoda

Sostinės, valdžia, regis, nemato problemos dėl to, kad vilniečių vertinamas pastatas gali pereiti į privačias rankas.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas „Lietuvos žinias“ tikino, kad jokių planų dėl sostinės centrinio pašto pastato savivaldybė neturi. „Savivaldybės politika labai aiški – išparduoti, o ne įsigyti nekilnojamąjį turtą. Vien per pusę metų savivaldybei priklausiusio turto parduota už 2,5 mln. eurų“, – sakė jis. Anot patarėjo, iš didesnių objektų yra vienintelis, kurį galbūt būtų galima perimti visuomenės poreikiams, – dabartiniai Profsąjungų rūmai ant Tauro kalno. Kaip žinoma, pirmasis jų pardavimo aukcionas neįvyko.

Vilniaus centrinio pašto rūmai Gedimino prospekte – beveik pusantro šimto metų neatsiejama pagrindinės miesto arterijos dalis. 1886-aisiais pastatas iškilo pagal vieno žymiausių to meto architektų Julijono Januševskio, kurį amžininkai apibūdina kaip istorizmo gerbėją, siekusį savo kūriniais prikelti architektūros didybę, eskizus. Rūmų kontūrus ir fasadą puošia solidžios neorenesansinės ir neoklasicistinės formos, čia juntama renesanso palikimo įtaka. Pastatas anuomet buvo pavadintas vieno iškiliausių Vilniaus universiteto mokslininkų, Lietuvos ir Lenkijos biochemijos pradininko Andriaus Sniadeckio (1768–1838) garbei.

1895 metais šiame name veikė pirmoji Lietuvoje slapta lietuviška organizacija – Dvylikos Vilniaus apaštalų kuopa. Aktyvistus sutelkė lietuvybės idėja ir kova dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje. Tai pirmasis tikras lietuviškas sąjūdis, iš kultūros srities perėjęs į politinę. Vėliau namas buvo nuomojamas Rusijos valstybinio žemės ūkio banko skyriui.

1969-aisiais pastatas perprojektuotas architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių. Jie išsaugojo pastato unikalumą pabrėžiančias neorenesanso ir neoklasicizmo linijas, tik jo vidų pritaikė pašto darbui.

Ne blogiausias variantas

Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvoje iškilusių reprezentacinių pastatų. Jį projektavo architektas Feliksas Vizbaras, statyba kainavo tuomet didžiulius pinigus – 1,5 mln. litų, dar 300 tūkst. litų buvo išleista puošybai ir įrangai. Tiesa, tuomet kalbėta, kad pastatas nefunkcionalus ir nepritaikytas pašto reikmėms. Specialistai Kauno centrinio pašto pastatą vertina kaip vieną pirmųjų Lietuvos funkcionalizmo pavyzdžių, pats architektas pabrėžė „tautinio stiliaus“ elementus.

Kauno centrinio pašto rūmai - vienas svarbiausių tarpukario Lietuvoje iškilusių reprezentacinių pastatų./Kauno miesto merijos nuotrauka

Anot Lietuvos pašto, pastato vertė – apie 1,6 mln. eurų. Daugelis patalpų šiuo metu tuščios, mat jau daugiau kaip prieš dvejus metus bendrovė beveik viską perkėlė į savo logistikos centrą.

Dar pernai Kauno tarybos opozicija siūlė savivaldybei perimti pastatą iš Lietuvos pašto ir įkelti ten Kauno miesto muziejų, bet taryba tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti. Ir dabar miesto valdžia į pastatą nepretenduoja.

„Manau, kad pastato pardavimas naujam šeimininkui būtų tikrai ne pats blogiausias variantas. Nereikėtų dirbtinai primesti pastatui kokių nors funkcijų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Anot jo, miestas negali perimti savo nuosavybėn visų svarbių, bet savininkų esą prastai tvarkomų pastatų. Čia pat Kauno centre, Laisvės alėjoje, stovi universitetų apleisti „Pienocentro“ ir „Pažangos“ rūmų pastatai.

„Kauno Naujamiesčio architektūra yra oficiali kandidatė tapti UNESCO saugomu paveldu, o visi tie pastatai, įskaitant paštą, šiame kontekste labai svarbūs. Bet ta svarba turi tapti ne tik Kauno savivaldybės, bet ir valstybės institucijų garbės reikalu“, – aiškino pašnekovas.

Architektūros istorikė Jolita Kančienė tikino, kad naujasis centrinio pašto pastato savininkas turės juo pasirūpinti. „Dabar naudojama tik pirmame aukšte esanti salė. Naujajam savininku turi būti leista padaryti tam tikrus pakeitimus. Geriau kokios nors pertvaros šoninėse erdvėse, pritaikančios jas komercinėms funkcijoms, negu griūvantis pastatas“, – sakė ji.

Šiame Klaipėdos neogotikiniame pastate paštas buvo atidarytas 1893 metais./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Klaipėdiečiai priešinsis

Lietuvos pašto sumanymas parduoti vieną žinomiausių ir gražiausių uostamiesčio pastatų – Liepų gatvėje esančius centrinio pašto rūmus su veikiančiu karilionu – vietos politikus jau išjudino. Artimiausiu metu Klaipėdos merija kreipsis į Vyriausybę ir prašys, jog pastatas būtų perduotas valdyti savivaldybei, mat baiminamasi, kad architektūriniam ansambliui patekus į privačias rankas jame nebebus teikiamos pašto paslaugos ir nutils savaitgaliais miestiečius džiuginančio kariliono varpų skambesys.

„Tai itin svarbus miestui objektas, jau daugiau kaip 100 metų jame teikiamos pašto paslaugos, turistai plūsta pasigrožėti nuostabiu, restauruotu interjeru. Todėl atiduoti pastatą į privačias rankas būtų didžiulė klaida“, – „Lietuvos žinioms“ sakė uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Buvę Karališkieji pašto rūmai – vienas svarbiausių istorinės Klaipėdos dalies akcentų. Šis neogotikinis ansamblis XIX amžiuje statytas visą dešimtmetį, paštas atidarytas 1893 metais. Nuo to laiko pastate vykdomos pašto funkcijos.

Anot Lietuvos pašto, Klaipėdos centrinio pašto pastato vertė – 1,57 mln. eurų. Dabar jame iš 3 tūkst. kv. m ploto išnaudojama tik apie pusę. Esą pardavęs šį pastatą Lietuvos paštas bandytų išlaikyti pastate pašto paslaugų teikimą ir iš naujųjų savininkų 15 metų laikotarpiui išsinuomotų 403,39 kv. m patalpas.

Tačiau Klaipėdos valdžia vis tiek nesutinka su ketinimais parduoti tokį svarbų istorinį pastatą. J. Simonavičiūtės nuomone, naujieji savininkai tikrai nebus suinteresuoti, kad pastate būtų teikiamos pašto funkcijos, o jei tas ir bus daroma, tai minimaliai. Dabar, uždarius pašto filialą Klaipėdos senamiestyje, centriniame pašte nutįsta nemenkos žmonių eilės, klientų aptarnavimo patalpos yra palyginti nedidelės.

„Kreipsimės į Vyriausybę, kad pastatą perduotų savivaldybei. Užtikrinsime, kad jame toliau būtų teikiamos pašto paslaugos, veiktų karilionas, turistai galėtų ateiti pasigrožėti įspūdinga sienų tapyba ir mediniais raižiniais. Žinoma, savivaldybė prisiimtų įsipareigojimus ir prižiūrėti paveldosauginį statinį, jį jau reikia remontuoti, nes byra fasado plytos“, – kalbėjo vicemerė.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikino, jog svarbiausia, kad istorinis, valstybės saugomas pašto pastatas „nepakibtų ore“. „Jis privalo turėti savininkus. Blogiausia, jei žlugtų pardavimo aukcionai, ir šis objektas liktų neprižiūrėtas. Jau turime blogą pavyzdį Klaipėdoje – tai buvęs kalėjimas, kuriame ilgus metus glaudėsi policija. Jai išsikrausčius, istorinio pastatų komplekso niekaip nepavyksta parduoti, ir jis nyksta, tapo vaiduokliu. Nesvarbu, kas valdytų centrinio pašto pastatą, naujasis savininkas turėtų užtikrinti jo deramą priežiūrą, šalinti trūkumus, tvarkyti, restauruoti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"