TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Černobylio aidą girdės visą gyvenimą

2011 04 26 0:00
Černobylietis A.Rumša vadinamojoje mirties zonoje dirbo 40 parų.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Šiandien visas pasaulis mini Černobylio tragedijos 25-ąsias metines. Mūsų krašte ji bus prisiminta trumpučiu posėdžiu Seime. Toks požiūris skaudina žmones, kurie tiesiogiai dalyvavo likviduojant sprogimo atominėje elektrinėje padarinius.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 7 tūkst. vadinamųjų černobyliečių. Per ketvirtį amžiaus, praėjusio nuo visą pasaulį sukrėtusios avarijos, dėl įvairių priežasčių vien mūsų krašte mirė daugiau kaip 500 avarijos likviduotojų. Tie, kuriems buvo lemta sulaukti skaudžios sukakties minėjimo, tragedijos niekada nepamirš.

Pasigenda dėmesio

LŽ kalbintas Lietuvos judėjimo "Černobylis" tarybos pirmininkas Pranas Paškevičius guodėsi, kad didelių renginių šiai datai paminėti organizacija dėl lėšų stygiaus neorganizuos. "Mūsų judėjimo skyriai įvairiuose krašto miestuose katastrofos metines paminės pagal savo galimybes", - sakė jis. P.Paškevičius pakviestas perskaityti trumpo pranešimo per rytinį Seimo posėdį.

Judėjimo pirmininko pavaduotojas Alfonsas Rumša taip pat apgailestavo, kad skaudžiai datai valdžia esą nerodo deramo dėmesio. "Kai minėjome avarijos 20 metų sukaktį, Seime taip pat vyko nedidelis renginys, per kurį buvo prisiminti labiausiai nusipelniusieji likviduojant avarijos padarinius. Šiemet bus apsiribota tik pirmininko pranešimu", - sakė A.Rumša.

Labiausiai kliūva, kad reikalo pagerbti černobyliečius nemato Energetikos ministerija. "Tradicijos, kad minėtume svetimos šalies avarijos metines, dar neturime", - LŽ pareiškė energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Saugojo paliktą turtą

A.Rumša į Ukrainą buvo išsiųstas 1987 metų balandį ir gegužę. "Gelbėjome Europą nuo radiacijos, tačiau už tai nieko negavome, tik sveikatą praradome", - skundėsi jis. Šis klaipėdietis tada dirbo dėstytoju tuometėje Kauno milicijos mokykloje. "Informacija apie avariją mus pasiekė lyg tarp kitko, po kelių dienų. Net milicijai nebuvo suteikta jokių operatyvesnių ar išsamesnių duomenų", - prisiminė A.Rumša.

Tik po kurio laiko milicija Lietuvoje gavo slaptą Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo buvo nustatytas tarnybos Černobylyje grafikas. "Išvažiavau ten ir buvau 40 parų. Vadinamojoje mirties zonoje. Vykdėme likimo valiai palikto turto apsaugą. Juk iš ten evakuotiems žmonėms buvo leista pasiimti tik dokumentus", - pasakojo A.Rumša. Per 10 dienų po avarijos iš jėgainės apylinkių, esančių 30 kilometrų spinduliu, buvo evakuota 130 tūkst. žmonių.

150 milicijos darbuotojų būrys iš Lietuvos aptarnavo tris rajonus. Pareigūnus keisdavo kiekvieną mėnesį. Jų pareiga buvo į uždara zona paverstą užkrėstą teritoriją neįleisti pašalinių žmonių, saugoti vietos gyventojų paliktas vertybes nuo marodierių.

"Tačiau plėšikavimo atvejų išvengti nepavykdavo. Jei gatvėje stovėdavo paliktas lengvasis automobilis, po kurio laiko pastebėdavome, kad iš jo išimta viena detalė, vėliau - nebėra ratų, galiausiai - dingęs ir variklis", - juokėsi A.Rumša.

Jo teigimu, į užterštą zoną atvykdavo ne tik plėšikai. Atvažiuodavo ir gretimų rajonų kolūkių bei tarybinių ūkių atstovai išsivežti paliktos žemės ūkio technikos ir net radiacija užteršto šieno. "Jie pateikdavo leidimus, kad turi teisę išsigabenti kokį nors kombainą arba vežimą užteršto šieno. O juk paskui tą šieną ėdė naminiai gyvūnai, per kuriuos radiacija galėjo patekti ir žmonėms. Privalėdavome išleisti", - pasakojo A.Rumša.

Vežė užterštą žemę

Užterštoje zonoje dirbęs P.Paškevičius dalyvavo Slavutyčo miesto statybose. Jame turėjo gyventi elektrinės darbuotojai su šeimomis. "Miestas - vos už 38 kilometrų nuo Černobylio. Mūsų niekas neklausė, ar norime ten vykti. Juk tuomet deklaruodavo, kad visos sąjunginės respublikos pagalbos būrius siunčia savo noru. O Černobylio elektrinės darbuotojai, kurie atsisakydavo gyventi Slavutyče, tiesiog netekdavo darbo", - pabrėžė P.Paškevičius.

Jis prisiminė, kad praėjus metams po Slavutyčo statybų pradžios buvo susigriebta, jog reikia iš miesto išgabenti užterštą gruntą ir išardyti senus kelius. "Iki tol niekas apie tai negalvojo. Matyt, tikėjosi, kad radiacija pati išgaruos. Reikėjo su buldozeriais nukasti metro storio grunto sluoksnį, jį išvežti ir atvežti naujo. Ardėme ir senus kelius bei tiesėme naujus. Tiesa, pastatytų namų niekas negriovė", - sakė P.Paškevičius. Anot jo, tuo metu visi dirbusieji užterštoje zonoje rijo jodo tabletes net nesusimąstydami, padeda jos ar ne.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"