TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Černobylio aidas - žmonių likimuose

2006 04 26 0:00
Antanas TURČINAS, Vilniaus krašto černobyliečių sąjungos "Radiati" pirmininkas:
"Deja, dažnai iš valdininkų išgirstame: "Ne mes jus siuntėme, ne mes jumis ir turime rūpintis". Irmanto Gelūno nuotrauka.
© Lietuvos žinios.

Šeši tūkstančiai Lietuvos černobyliečių šiandien pasigenda ne tik valdžios dėmesio, bet ir paprasčiausio žmoniškumo

Pašlijusi sveikata, nerimas dėl savo ir vaikų ateities, nesugebėjimas pritapti visuomenėje, iširusios santuokos, paguodos ieškojimas alkoholyje - tai tas baisus palikimas, kuris prislėgė ne vieną iš Černobylio (Ukraina) grįžusį avarijos padarinių likviduotoją.

1986 metų balandžio 26-ąją 1 val. 23 min. Černobylio atominėje elektrinėje įvykusio sprogimo aidas girdimas ir šiandien. Tuomet į aplinką pateko daugiau kaip 50 tonų radioaktyviųjų medžiagų, prilygstančių 500 atominių bombų, 1945 metais numestų ant Hirosimos.

Nuo 1986-ųjų iki 1990-ųjų likviduojant Černobylio katastrofos padarinius dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių, 7000 - iš Lietuvos. Oficialiais Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos skaičiavimais, vienaip ar kitaip nuo Černobylio AE avarijos nukentėjo ne mažiau kaip 9 mln. žmonių.

Teisės daugiau popierinės

Vilniaus krašto černobyliečių sąjungos "Radiati" pirmininkas, judėjimo "Černobylis" tarybos narys Antanas Turčinas į katastrofos vietą pateko būdamas maždaug trisdešimties. Šiandien jis ne itin noriai leidžiasi į prisiminimus, tad sutariame kalbėti apie dabartinį gyvenimą.

Turčinas sako negalįs teigti, jog valdžia itin domisi ar nori padėti černobyliečiams. Tiesa, pirmais nepriklausomybės metais buvo priimti keli Vyriausybės nutarimai, suteikiantys keletą socialinių garantijų. Pavyzdžiui, pirmumo eile įsivesti telefoną, nusipirkti garažą, profilaktiškai tikrintis sveikatą, gauti neprocentinę banko paskolą. "Tačiau nė vienas bankas jos nedavė", - juokiasi ponas Antanas. O paskui, anot jo, po truputį viskas išnyko, nes "visos teisės įgyvendinamos per pinigus". Kaip tik jų ir nebuvo.

Nėra teisinės bazės

Turčinui apmaudu, kad per dvidešimtmetį Lietuvoje taip ir nepavyko priimti įstatymo, įteisinančio černobyliečių statusą. Dėl to vakar per iškilmingą Seimo posėdį, skirtą šiai tragiškai datai paminėti, apgailestavo ir judėjimo "Černobylis" pirmininkas Gediminas Jančauskas.

Pasak jo, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį atominės elektrinės likviduotojai būtų pripažinti nukentėjusiaisiais, jau dveji metai nepasiekia galutinio balsavimo. Priėmus šią pataisą būtų išspręsta daugelis problemų, atsirandančių dėl teisės aktuose esančių prieštaravimų. "Tikimės, kad dar bus gyvų černobyliečių, sulauksiančių jūsų palankaus sprendimo", - vakar parlamentarams priminė Jančauskas.

Greičiau susitarti dėl minėto įstatymo pataisų kolegas ragino ir Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas. Parlamentaro teigimu, žmones, kurie savo sveikatos kaina apgynė mus nuo branduolinės nelaimės, privalu paminėti ne tik geru žodžiu, bet ir realiai jiems padėti.

"Mes išties nieko ypatingo nenorime", - tikino Turčinas. Anot jo, žmonės, kurie buvo Černobylyje, jau pensininkai arba netrukus sulauks to amžiaus, tad jiems labiausiai rūpi socialiniai ir sveikatos reikalai. "Nemanyčiau, kad šešioliktaisiais nepriklausomybės metais valstybei tie 6000 asmenų būtų didelė našta. Be to, juk ne visi serga. Deja, dažnai iš valdininkų išgirstame: "Ne mes jus siuntėme, ne mes jumis ir turime rūpintis", - jau be apmaudo kalbėjo Turčinas.

Paklaustas, kaip, jo nuomone, bus švenčiamas Černobylio katastrofos trisdešimtmetis, ponas Antanas atsakė esąs optimistas. Pasak jo, laikai keičiasi, valstybės finansinės galimybės didėja. "Manau, mums užteks entuziazmo priminti save", - kalbėjo avarijos likviduotojas.

Išvadas daryti anksti

Nuo 1991-ųjų Vilniuje, Sapiegos ligoninėje, veikia Černobylio medicinos centras (ČMC). Šios gydymo įstaigos teritorijoje katastrofos aukų atminimui pastatytas ir vienintelis šalyje paminklas.

Jau penkiolika metų ČMC kaupia medžiagą ir duomenis apie černobyliečių iš Lietuvos sveikatos būklę. "Šiokius tokius apibendrinimus daryti galime, bet jokiu būdu ne išvadas", - LŽ sakė nuo įkūrimo ČMC vadovaujantis Sapiegos ligoninės direktorius Gediminas Rimdeika. Anot jo, net japonai, pernai minėję atominių sprogimų šešiasdešimtmetį, dar bijo skelbti kokias nors išvadas, kol nebus ištirtos trys žmonių kartos.

Kadangi lokalus medžiagos kaupimas - menkavertis dalykas, lietuviai dirba kartu su baltarusiais, ukrainiečiais, japonais, amerikiečiais. Tik tada, kai bus palyginta visa surinkta medžiaga, specialistai galės daryti rimtesnius apibendrinimus. "Pasaulyje nėra patirties, kaip gydyti po atominių sprogimų atsiradusias ligas. Todėl sukaupti duomenys liks ateities kartoms, kad jos žinotų, kaip elgtis su tokiu atominiu monstru", - aiškino Rimdeika.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino ČMC parengtą penkerių metų programą ir jai įgyvendinti kasmet skyrė apie 30 tūkst. litų.

Ligų - gausu

Černobylis palietė vieną iš šimto Lietuvos vyrų, kuriems tada buvo nuo 18 iki 45 metų. Naujausiais duomenimis, šiuo metu šalyje įregistruoti 5966 Černobylio avarijos padarinių likviduotojai. Iš viso katastrofos vietoje tuomet dirbo 7112 asmenų iš Lietuvos (penkių šaltinių duomenys). Maždaug 600 žmonių jau mirė. Kai kurie rusakalbiai išvyko iš šalies.

ČMC duomenimis, vienam černobyliečiui vidutiniškai tenka 5,6 ligos - kur kas daugiau nei kitiems to paties amžiaus vyrams, nebuvusiems Černobylyje. Dominuoja kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio, endokrininės ir nervų sistemos ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai.

Kinta ir mirties priežasčių dinamika. "Anksčiau vyravo išorinės priežastys - savižudybės, avarijos, kurios, kaip galima įtarti, padarytos norint nusižudyti. Dabar pamažu lenda ligos, buvusios trečiojoje vietoje, - piktybiniai navikai, kraujotakos sistemos ligos. Išoriniai veiksniai jau nėra pagrindiniai, vadinasi, žmonės adaptuojasi", - svarstė Rimdeika. Dažniausia (37 proc.) černobyliečių mirties priežastis 2001-2005 metais - piktybiniai navikai.

Per 14 metų ekspertų komisija konstatavo, kad maždaug 2200 asmenų negalavimai, ligos, jų paūmėjimas ar mirtis yra arba buvo susiję su darbu Černobylyje.

Gydoma antroji karta

Jau penkiolika metų veikia ir respublikinis vaikų Černobylio centras, jam vadovauja gydytoja Danguolė Jusienė. Čia konsultuojamos ir gydomos černobyliečių atžalos.

Šiuo metu centre registruoti 704 vaikai, 400 tų, kuriems sukako aštuoniolika, perkelti į ČMC įskaitą. Pasak Jusienės, šie vaikai priklauso rizikos grupei, jų imunitetas gerokai silpnesnis nei sveikų tėvų atžalų. Per visus tuos metus būta ir itin rimtų ligoniukų, ir apsigimimų, tačiau įrodyti, jog tai susiję su Černobylio avarijos padariniais, nėra paprasta.

Duomenys rodo, kad aštuoniolikmečiai černobyliečių vaikai dažniausiai serga nervų ir virškinimo sistemų ligomis, alergija. Mažesniuosius irgi kamuoja panašūs negalavimai.

Išskirtinumo nėra

"Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje yra bendra, tad jokio išskirtinumo černobyliečiams nenumatyta. Juk pasaulyje niekas neskirsto ligonių pagal politines ar kitokias pažiūras", - dėstė Rimdeika.

Tačiau ČMC tie žmonės turi prioritetą, pirmumo teisę, gali čia atvykti be jokio siuntimo. Sapiegos ligoninėje jie tiriami ir gydomi tiek, kiek reikia. Nėra problemų gauti ir specialistų konsultacijų. ČMC vadovo nuomone, černobyliečiai "įsipaišė į naują sistemą".

Rimdeika taip pat sakė manąs, kad kai kurių socialinių garantijų šiai žmonių grupei galėtų būti suteikta ir daugiau. "Ne lengvatų, o būtent garantijų", - pabrėžė medikas.

Lietuvoje saugu

Ar šiais laikais įvykusi panaši katastrofa turėtų tokių pat padarinių kaip Černobylio avarija? Pasak Radiacinės saugos centro (RSC) direktoriaus Albino Mastausko, galima teigti, jog ne, nes pasaulis pasimokė iš klaidų. Buvo imtasi griežčiausių priemonių atominių elektrinių saugumui užtikrinti, todėl panašių katastrofų tikimybė sumažėjo. Be to, ir specialiosios tarnybos, kitos institucijos kur kas geriau pasirengusios valdyti tas avarijas.

Paklaustas, ar Lietuvoje, be Ignalinos atominės elektrinės, yra kitų šaltinių, galinčių kelti branduolinį ar radiologinį pavojų, Mastauskas atsakė teigiamai. Pirmiausia tai didelio aktyvumo radiologiniai šaltiniai, naudojami medicinoje ir pramonėje. "Jų šiandien Lietuvoje turime apie 200. Tų šaltinių saugai ir saugumui skiriama labai daug dėmesio", - tvirtino RSC vadovas.

Anot jo, kol kas bent jau medicinos srityje nebūta atvejų, kad kas nors mėgintų tą šaltinį naudoti negeriems tikslams. Kita vertus,

pasitaiko, kai tokį radioaktyvų šaltinį mėginama įvežti į šalį nelegaliai, pavyzdžiui, su metalo laužu.

Lietuvoje sukurta nuolat veikianti radiacinio lygio stebėjimo visoje teritorijoje sistema. Specialistams mokyti, įrangai įsigyti Europos Sąjunga per ketverius metus RSC skyrė 3,5 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"