TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Černobylis išliks visam gyvenimui

2016 04 26 6:00
Antanas Turčinas: "Dabar jau niekam ne paslaptis, kokiomis pavojingomis gyvybei ir sveikatai sąlygomis šios avarijos padarinius šalino per 7 tūkst. jaunų sveikų Lietuvos vyrų. Tuomet nežinojome, kad ketvirtis siverto yra leistina maksimali metinė, o ne mėnesio apšvitos dozė." Alinos Ožič nuotrauka

Šiandien pasaulis mini 30-ąsias Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Likviduojant dešimčių tūkstančių žmonių aukų pareikalavusios katastrofos padarinius dalyvavo ir apie 7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu gyvų iš jų belikę kiek daugiau kaip pusė.

Žuvusieji ir mirusieji šiandien bus prisiminti Vilniaus Šv. Roko (Sapiegos) ligoninės parke, prie paminklo „Černobylio motina“. Be valdininkų ir įvairių šalių diplomatų, čia atvažiuos ir kai kurie Černobylio avarijos padarinių likviduotojai. Šie žmonės pažymi, kad pasigenda dabartinės Lietuvos valdžios dėmesio.

Černobylio atominės elektrinės avarija nemažai daliai Lietuvos gyventojų jau virto kadaise nutikusiu istorijos įvykiu. Kai kas tuo bandė pasinaudoti ir susikrauti politinį kapitalą. O tiems vyrams, kuriems 1986 metais teko likviduoti šios katastrofa virtusios avarijos padarinius, ji tapo nuolatine tikrove. Ta tikrovė jau baigėsi nebent 2,5 tūkst. tuomet Černobylyje dirbusių Lietuvos žmonių, išėjusių amžinybėn vos 55–59 metų.

Nesibaigianti tikrovė

„Sukanka lygiai 30 metų, kai įvyko viena baisiausių žmonijos istorijoje technogeninių katastrofų – Černobylio atominės elektrinės avarija. Gal tai ir graži sukaktis, bet mums – liūdna šventė. Dabar jau niekam ne paslaptis, kokiomis pavojingomis sveikatai ir gyvybei sąlygomis šios avarijos padarinius šalino per 7 tūkst. jaunų sveikų Lietuvos vyrų. Tuomet nežinojome, kad ketvirtis siverto yra maksimali metinė, o ne mėnesio apšvitos dozė, kaip mums buvo teigiama 1986 metais“, – LŽ tvirtino Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius Antanas Turčinas.

Pasak jo, pastaraisiais metais pasklidusios kalbos, neva nemažai vyrų, likvidavusių Černobylio avarijos padarinius, į Ukrainą vyko laisva valia, tikėdamiesi daugiau uždirbti, yra visiškai nepagrįstos. A. Turčinas pabrėžė, kad bent jau 1986 metais, tuoj po nelaimės Ukrainoje, jauni vyrai iš karinių komisariatų sulaukdavo šaukimų atvykti, o tada, surinkus grupę ir neklausiant, ar jie sutinka, būdavo siunčiami į Černobylį. Už įsakymo nevykdymą grėsė baudžiamoji atsakomybė.

„Jau vėlesniais metais, kai prasidėjo Slavutičiaus statyba, kai reikėjo labai daug statybininkų ir juos imta vilioti neblogu uždarbiu, gal kas nors ir susigundė. Tačiau iš 1986 metais Černobylyje buvusių Lietuvos vyrų man nežinomas nė vienas, vykęs ten savo noru“, – patikino A. Turčinas.

Pasigenda dėmesio

Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius teigė, jog pastaraisiais metais černobyliečiai sulaukia vis mažiau Lietuvos valdžios dėmesio – jie prisimenami nebent tuomet, kai kas penkerius metus minimos Černobylio avarijos metinės. „Kai tik įkūrėme judėjimą, vienas politikų rėžė, kad ne Lietuvos valdžia vežė vyrus į Černobylį, ne ji ir turėtų dabar rūpintis tų žmonių sveikata. Esą privalo atsakyti tie, kurie vežė. Ir dabar politikai tik kalba, o darbų nėra“, – apgailestavo A. Turčinas.

Pašnekovo žodžiais, dėmesio stokoja susirgę černobyliečiai, nors būtent jų sveikata galėtų būti rūpinamasi labiau. Juolab kad avarijos likviduotojus kamuojantys negalavimai – astma, skydliaukės, kraujotakos ligos, nerviniai sutrikimai – ilgainiui tapo nebepagydomi. Beje, ir Jungtinių Tautų ekspertai pažymi, jog černobyliečiai patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, todėl sprendžiant jų problemas reikia išskirtinio požiūrio ir dėmesio.

Tačiau šiandien rūpinimasis šių vyrų sveikata – tik jų asmeninis reikalas. Kadaise buvusios černobyliečių poliklinikos seniai nebėra, kaip ir Černobylio centro. Avarijos likviduotojų gydymo reikalai buvo perduoti Sapiegos ligoninei, bet ir tos jau nėra – vietoj jos įkurta Šv. Roko ligoninė. „Nebeliko nieko – nei specializuoto gydymo, nei reabilitacijos“, – teigė A. Turčinas. Anot jo, tėra viena institucija – prie sostinės Šeškinės poliklinikos sudaryta specialistų komisija, nustatanti ligų, susirgimų ir darbo Černobylyje ryšį.

A. Turčinas patikslino, kad šiokių tokių privilegijų dalyvavusieji likviduojant Černobylio avarijos padarinius vis dėlto turi – jie pripažinti nukentėjusiais nuo 1939–1990 metų okupacijos ir išėję į pensiją gauna antrojo laipsnio valstybės pensiją – kas mėnesį po 60 eurų. „Mums suteikta dar viena privilegija – po mirties gauti išmoką. Tačiau tam reikia „teisingai“ išeiti – mirtis taip pat turi būti susieta su buvimu Černobylyje“, – akcentavo judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius.

Kartūs žodžiai iš Seimo tribūnos

Seime minint 30-ąsias Černobylio tragedijos metines iš parlamento tribūnos prabilęs černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentas Anatolijus Zarovskis atkreipė dėmesį, kad dėl įvairių reformų ir pertvarkų nebeliko duomenų bazės, pagal kurią būtų galima nustatyti, kiek ir kokiomis ligomis serga černobyliečiai, kiek jų mirė ir kiek dar yra gyvų. Todėl esą ir viešumoje pasirodantys skaičiai, atskleidžiantys, kiek iš 7 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie buvo išvežti į Černobylio avarijos padarinių likvidavimo zoną, vis dar gyvi, tėra apytiksliai, surinkti daugiausia visuomenininkų.

A. Zarovskis priekaištavo politikams ne tik dėl uždaryto Černobylio centro, bet ir dėl pernai lapkritį oficialiai panaikinto Respublikinio vaikų Černobylio centro. Pasak jo, černobyliečių atstovo nebeliko ir specialistų komisijoje, kuri nustato ligų ir buvimo Černobylyje ryšį, o Vilniaus valdžia užsimojo iš Vilniaus Šv. Roko (Sapiegos) ligoninės parko iškeldinti paminklą „Černobylio motina“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"