TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Cheminį ežerų valymo būdą ministerija žada išmėginti

2016 03 10 14:58
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Po „Lietuvos žinių“ straipsnio apie tai, kad valdininkai ketina naudoti itin pavojingus chemikalus ežerams valyti, Aplinkos ministerija teisinasi, jog prieš panaudojant visuose ežeruose, numato juos iš anksto išmėginti „uždumblėjusiame ežerėlyje“, bet neneigia – sumanymo taikyti chemiją prieš gamtą neatsisakoma.

Kaip jau rašėme anksčiau („Ežerams ruošiama dozė chemikalų“, 2016 m. kovo 5 d.), tai, kad Lietuvos vandens telkinius norima valyti cheminiu būdu, yra ne vien kalbos, sklindančios Aplinkos ministerijos koridoriuose. „Lietuvos žinių“ redakciją pasiekė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) studija, kurioje analizuojamos ir vertinamos tokios galimybės. Nors dokumentas parengtas senokai, jis iki šiol negalėjo virsti kūnu, nes vandens telkinių valymo finansavimas baigėsi 2013-ųjų pabaigoje, o naujas finansavimo etapas oficialiai dar neprasidėjęs.

Tačiau pastaruoju metu cheminis ežeruose ir tvenkiniuose susikaupusių atliekų šalinimo būdas, „Lietuvos žinių“ duomenimis, tampa bene vienintelis, kurį kaip itin naudingą, mat pigų, ima vertinti atsakingi Aplinkos ministerijos pareigūnai.

Seimą taip pat pasiekė raštas, kurio autoriai teigia, jog keli suinteresuoti asmenys jau kelinti metai bando proteguoti bendrovę, kone vienintelę Europoje siūlančią vandens telkinių valymą pilant į juos chemines medžiagas – fosforą surišančius koaguliantus (polialiuminio chloridą arba geležies chloridą).

Siūlomi panaudoti preparatai ežerų ir tvenkinių dugne tarsi suformuoja antrą – cheminį – dugną. Prieš jam nugulant ant natūraliai susiformavusio dumblo tenka išgaudyti visas žuvis, nes šios nebegali gyventi po „chemine plėvele“. Nurodoma, kad „prieš naudojant polialiuminio chlorido barjerą, reikia sunaikinti dugną rausiančias žuvis (pvz., karpius)“. Žvejų atstovai perspėja, kad taip būtų sunaikintos visos ežere gyvenančios ir dugną rausiančios žuvys – karpiai, karšiai, lynai, karosai, šamai, unguriai, sazanai ir kitos. Be to, neįmanoma ežere išgaudyti visų žuvų – dalis jų liktų ir augtų polialiuminio chlorido „dribsnių“ sluoksnyje.

Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Mokslininkai perspėja, kad tuo atveju, jei Lietuvos ežerai ir tvenkiniai bus valomi ne mechaniniu, kaip iki šiol, o cheminiu būdu, bus padaryta didžiulė žala ekosistemai, žuvims. Be to, jokie cheminiai preparatai „neištrauks“ iš vandens telkinių dugno nuo sovietinių laikų juose paskandintų šaldytuvų, betono, padangų ar kitokių atliekų.

Planuoja dar nematytą bandymą

Po šio „Lietuvos žinių“ straipsnio Aplinkos ministerija pranešė, jog „šis būdas – fosforo surišimas cheminiais junginiais – bus pasirinktas tik prieš tai jį išmėginus“.

Pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, cituojamos pranešime spaudai, „bandymui numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis“. „Bet kuriuo atveju, prieš pasirenkant šį būdą taikyti platesniu mastu, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, atlikti visi reikiami tyrimai. Jis bus pasirinktas tik tada, jeigu išvada bus teigiama“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerijos teigimu, minėtasis būdas iš esmės skirtas tik vienai ežerų vidinės taršos problemai spręsti – fosforui, kuris yra pagrindinis uždumblėjimą skatinantis elementas, šalinti. Nuskendusios atliekos, užterštumas naftos produktais ir toksiniais junginiais bei kitokios ežeruose pasitaikančios problemos sprendžiamos kitais būdais.

Aplinkos ministerija teigia, jog rengiant upių baseinų rajonų valdymo 2016–2021 metais planus, buvo išnagrinėtos visos galimos priemonės ir kitų šalių patirtis šalies vandens telkinių ekologinei būklei gerinti. „Viena iš priemonių, dar netaikyta Lietuvoje, – tai surišti ežeruose esantį fosforą cheminiais junginiais. Šis metodas užsienyje taikomas gana plačiai – JAV, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt.“, – tvirtinama ministerijos pranešime.

Sėkmingai valoma mechaniškai

Lietuvoje ežerai dažniausiai valomi mechaniniu būdu. Pasak Aplinkos ministerijos, tai veiksminga, bet labai brangu, todėl esą iki šiol daugeliu atvejų buvo įmanoma išvalyti tik nedideles ežerų akvatorijų dalis.

Tuo tarpu mokslininkai mini sėkmingai nuveiktus darbus. Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, aplinkos ministras pernai lapkritį įsakymu patvirtino Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“. Pagal ją 2014–2020 metais planuojama išvalyti 20 vandens telkinių.

Lietuvos ežerų ir tvenkinių būklė, pasak mokslininkų, efektyviai gerinta ir ankstesniais, 2004–2006 bei 2007–2013 metų, ES finansavimo laikotarpiais. Vandens telkiniai buvo valomi mechaniškai, iš jų šalinamas užterštas ir perteklinis dumblas bei perteklinė augmenija. Praėjusiu ES finansavimo laikotarpiu priemonės projektams įgyvendinti skirta 30,5 mln. eurų ES fondų lėšų. Projektų vykdytojos buvo savivaldybių administracijos. Per tą laiką pagerinta 107 vandens telkinių ekologinė būklė.

„Tiek dėmesio, kiek pastarąjį dešimtmetį skirta Lietuvos ežerams ir tvenkiniams, niekuomet nebuvo“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo pradininkas, buvęs Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Leonas Katkevičius. Pasaulines vandens telkinių valymo tendencijas atidžiai stebintis mokslininkas patikino, kad kol kas nesukurta geresnio jų tvarkymo būdo nei mechaninis. Tik retsykiais ežeruose, kurių gylis siekia ne mažiau kaip 4 metrus, pasitelkiamos išsamiai ištirtos cheminės medžiagos. Tikslas būna vienas – nutraukti sparčiai besivystančių dumblių maitinimą, kad telkinio vanduo taptų skaidresnis.

Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Svarbiausia, kad pigu

Bet Aplinkos ministerija teigia, kad mechaninio valymo metu „nuo dugno pakyla biogeninės medžiagos ar kiti teršalai, ir telkinio būklė gana ilgam laikui gali net gerokai pablogėti“. Kad ji pagerėtų, esą reikia iki tinkamo gylio išvalyti beveik visą ežero akvatoriją, tačiau tam nėra pakankamai lėšų, ypač jeigu ežeras didesnis. Todėl esą buvo ieškoma „pigesnių, bet veiksmingų metodų“.

„Vienas iš jų ir galėtų būti fosforo surišimas, kadangi tai kainuotų maždaug 10 kartų pigiau nei mechaninis valymas. Aplinkos ministerijos Vandenų departamento specialistai nėra gavę informacijos apie neigiamą šio metodo poveikį žuvims ar kitiems organizmams“, – tvirtinama šios ministerijos pranešime.

Pasak Aplinkos ministerijos, pasigirdę nuogąstavimai, kad visos ES finansavimo naujojo periodo lėšos vandens telkinių būklei gerinti bus skirtos jų valymui cheminiais junginiais neturi jokio pagrindo – tai ministerijos pranešime teigiama esą remiantis A. Kniežaitės-Gofmanės žodžiais.

„Parama bus panaudota upių baseinų rajonų valdymo planuose numatytoms priemonėms. O tos priemonės – įvairiausios. Vienos skirtos upėms, kitos – ežerams. Dėl ribotų lėšų ežeruose daugiausia numatoma taikyti biomanipuliacines priemones (maistmedžiagių išnešimas pjaunant nendres-švendrus, įžuvinimas plėšriosiomis žuvimis mažinant fitoplanktono kiekį ir žydėjimus, didinant skaidrumą ir kt.), nes jų kaštų ir efektyvumo santykis yra geriausias,“ – teigia Aplinkos ministerija.

Be to, ji tvirtina, kad pastabas ar pasiūlymus dėl parengtų upių baseinų valdymo planų, kurie numato priemones vandens telkinių ekologinei būklei gerinti, suinteresuotos institucijos ir gyventojai galėjo teikti visą pusmetį, kai vyko konsultacijos su visuomene.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"