TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Chirurgui siekti iššūkių padeda robotai

2012 01 29 6:00

Realybė tokia, kad žmonės, užsiauginę didžiulį antsvorį, ne visada susitvarko su šia problema be gydytojo įsikišimo. Tada jiems pagelbėti gali JAV gyvenantis ir dirbantis lietuvių chirurgas Gintaras Antanavičius.

Lietuvos chirurgai dar tik svajoja apie robotus, kurie leistų sudėtingiausias operacijas atlikti kiek galima tiksliau ir su kuo mažesne invazija į organizmą, tuo metu Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje (JAV), praktikuojančiam 41 metų G.Antanavičiui tai jau - kasdienybė. Lietuvis nuo 2008-ųjų dirba "The Institute for Metabolic and Bariatric Surgery" prie Abingtono memorialinės ligoninės ("Abington Memorial Hospital"). Institutą dar 2000 metais profesinė šios srities chirurgų bendrija ASMBS ("American Society for Metabolic and Bariatric Surgery") įvertino kaip vieną geriausių nutukimo gydymo centrų Amerikoje. Prieš metus už puikiai atliekamas operacijas kolegų pripažinimo sulaukė ir mūsų tautietis.

Telšiškis, mėgstantis iššūkius

G.Antanavičius gimė Telšiuose 1970 metais. Mediciną studijavo Vilniaus universitete. Į Ameriką su žmona Kristina, taip pat medike, ir sūneliu Tadu atvyko 1997-aisiais, išlošę žaliąją kortą. Pirmi metai buvo sunkūs. Jauna šeima šiek tiek lengviau atsikvėpė, kai Gintaras, išlaikęs egzaminus, gavo darbą rezidentūroje Pitsberge, Vakarų Pensilvanijos ligoninėje ("The Western Pennsylvania Hospital"). Jis pasirinko chirurgiją ir pateko į technologinių naujovių sūkurį. "Tuo metu, apie 2000-uosius, Amerikoje kilo laparoskopinės chirurgijos (kai operuojama per nedidelį pjūvį pilvo sienoje naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius - aut.) bumas. Visos sudėtingiausios operacijos buvo tobulinamos laparoskopiškai, - pasakoja vyras. - Chirurgams rezidentams tai buvo labai geras laikas pradėti mokytis naujų metodų." 

Rezidentūrą lietuvis baigė 2005 metais. Trumpai padirbėjęs, jis toliau kibo į mokslus. Šįsyk pasirinko dar siauresnę specializaciją - chirurginį nutukimo gydymą (bariatrinę chirurgiją), tobulinosi Minesotos universitete. 

Telšiškis prisipažįsta mėgstantis iššūkius, o šioje srityje su jais nuolat tenka susidurti. Chirurginis nutukimo gydymas, anot Gintaro, labai sparčiai vystosi, čia vis atrandama naujų dalykų. Štai robotų chirurgija - naujas laparoskopinės chirurgijos žingsnis. Tačiau svarbiausia - įrodyta, kad gydant nutukimą sumažėja ir kitos sveikatos problemos: išnyksta II tipo diabetas, sumažėja cholesterolio kiekis, pagerėja kraujospūdis, pasitaiso kvėpavimas. "II tipo diabetas, galima sakyti, dingsta jau kitą dieną po operacijos, - teigia gydytojas. - Taigi viskas tarsi apsiverčia: svorio mažinimo operacijomis gydomas jau ne vien nutukimas - jos yra būdas išspręsti kitas sveikatos problemas." 

Kaltas ne tik gyvenimo būdas

Net Amerikoje ne visi toleruoja brangų storulių gydymą, o ką jau kalbėti apie Europą, kurioje dar gajesnė nuomonė, kad "jie patys kalti". Gintaras sutinka: Jungtinėse Valstijose viena iš nutukimo priežasčių yra sėslus žmonių gyvenimo būdas ("Visur važiuojama, visur liftai, eskalatoriai, dažnai net šaligatvių nėra..."). Tačiau įtakos turi ir genetika - jam pačiam yra tekę operuoti ištisas šeimas. "Be to, storulių gausu ne vien JAV, jų daug ir Australijoje, Pietų Amerikoje, net Rusijoje, kur gyvenimo lygis žemas", - pabrėžia medikas. O požiūris į nutukimo gydymo operacijas jau keičiasi visame pasaulyje. Prieš keletą metų buvo įkurta Tarptautinė diabetikų asociacija ("International Association of Diabetes"), dabar kasmet vyksta specialistų konferencijos, chirurgai kartu su vidaus ligų gydytojais bando koordinuoti pastangas, modifikuoti operacijas, kad būtų galima geriau įveikti medicinines problemas. "Gal šios operacijos ir neleis visiškai išgydyti žmonių, sergančių II tipo diabetu, bet didelį procentą jų tikrai bus galima išvaduoti iš šios ligos", - mano G.Antanavičius. 

Beje, neseniai AACE ("American Association of Clinical Endocrinologists") paskelbė, kad nutukimas - liga, o ne nevykusio gyvenimo būdo pasekmė. Ši deklaracija, be abejo, suteiks galimybę dar efektyviau gydyti nutukimą Amerikoje, kurioje antsvorio turi 33,8 proc. suaugusiųjų ir 17 proc. vaikų bei paauglių, o per metus atliekama 200 tūkst. svorio mažinimo operacijų. Pasaulyje yra daugiau kaip milijardas storulių, bent 300 mln. iš jų - klinikiniai nutukėliai. Nuo 1980 metų tris ir daugiau kartų antsvorio turinčių žmonių padaugėjo Šiaurės Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje, Rytų Europoje, Vidurio Rytuose, Ramiojo vandenyno salose, Australijoje, Kinijoje.

Lietuvis - technologijų priešakyje

Daryti specifines operacijas naudojantis robotu Gintaras išmoko per pusės metų stažuotę Minesotos universitete. "Šiuo metu medicinoje robotinė chirurgija ir visa technologinė revoliucija dar tik prasideda, - sako pašnekovas. - Nauji dalykai visada būna kontroversiški. Ne visi su tuo sutinka, ne visi pripažįsta - kol ta technologija ir priemonės tampa daugiau prieinamos. Be to, norima žinoti, ar tai bus pasiekiama visiems žmonėms." 

Medicininiai robotai šiuo metu labai brangūs ir ne visos ligoninės, net ne visi universitetai gali jų įsigyti. Vis dėlto nemažai gydymo įstaigų jau turi tokios įrangos. Štai Filadelfijoje robotai yra bent keturiose ligoninėse. Robotų chirurgija greitai populiarėja, ypač urologijos srityje, kitos - bendroji ar širdies chirurgija - ją dar tik vejasi. Ligoninėje, kurioje dirba Gintaras, robotu atliekamos dvylikapirštės žarnos apeinamosios operacijos (angl. "biliopancreatic diversion with duodenal switch"). Visoje Amerikoje jos daromos tik trijose gydymo įstaigose. 

Kaip aiškina chirurgas, nuo daug dalykų priklauso, ar operacija atliekama robotu, ar ne. Pirmiausia, žinoma, tam reikia atitinkamo pasirengimo. Prieinamumas - kita svarbi sąlyga: jeigu robotas ligoninėje visą laiką užimtas, paprasčiausiai nebus laiko su juo eksperimentuoti. Mat prieš tai praktiniais bandymais laboratorijoje turi būti patvirtinta, kad iš tikrųjų yra prasmė konkrečią operaciją daryti robotu. "Tai ilgas kelias, - aiškina Gintaras. - Ir kuo operacija sudėtingesnė, tuo sunkiau integruoti naujoves. Dvylikapirštės žarnos apeinamoji operacija - viena sudėtingiausių, todėl ir yra tik trys specialistai, kurie bando jas atlikti robotu. Ir gauna gerų rezultatų." 

G.Antanavičiaus praktikoje dar nepasitaikė, kad technika - laparoskopas ar medicininis robotas - sugestų, bet "tokie dalykai visada įmanomi". Ir Amerikoje, ir Lietuvoje operacinės aprūpintos atsargine sistema, tad jei dingtų elektra, yra atskiri generatoriai, kiti būtini dalykai. Tas pats ir dėl kompiuterinių technologijų. "Sukurta labai daug saugos mechanizmų, - pasakoja chirurgas. - Jei robotas pradėtų daryti ne tai, ką reikia, jeigu kas nors atsitiktų, jis išsijungtų. Apsauginių mechanizmų yra kiekviename žingsnyje. O žmogus visada gali robotą pastumti į šalį ir viską padaryti rankomis. Tad jeigu, tarkime, kompiuteris nebeklauso, dingo elektra ar "sustreikavo" programa, visada yra išeitis - nuosavos rankos. Rezidentūroje chirurgai rengiami taip, kad mokėtų viską - nuo paprasčiausių iki pačių sudėtingiausių dalykų. Žingsnis atgal visada įmanomas." 

Veiksmingiausia operacija vis dar kontroversinė

Institute, kuriame dirba lietuvis, atliekamos keturių rūšių nutukimo gydymo operacijos. Gintaro teigimu, chirurginiai gydymo metodai "ilgiau galioja" nei tokios priemonės kaip dieta, psichoterapija, fizinis aktyvumas. Deja, tai realybė - žmonės, turintys didelį antsvorį, retai su juo susitvarko be gydytojo įsikišimo. 

Šiandien vienas populiariausių chirurginio gydymo metodų yra skrandžio apjuosimo (angl. "gastric banding") operacija, kai ant viršutinės šio virškinimo organo dalies uždedamas žiedelis, kuris spaudžia jį ir neleidžia maistui lengvai bei greitai patekti į didžiąją skrandžio dalį. Kitaip sakant, anot Gintaro, skrandis sumažinamas tiek, kad žmogus paprasčiausiai negali daug valgyti. Ši operacija gana paprasta ir palyginti greitai atliekama (užtrunka iki valandos). Rezultatai taip pat neblogi: perpus sumažėja cholesterolio kiekis, pagerėja širdies darbas, kvėpavimas, apie 60 proc. atvejų  išnyksta II tipo diabetas. Skrandžio apjuosimas populiarus šalyse, kuriose kitokios operacijos dar pernelyg brangios. Trūkumas - kad žiedelį reikia reguliuoti, kartkartėmis jį suspausti arba atleisti.

Viena naujesnių - skrandžio dalies šalinimo operacija (angl. "sleeve gastrectomy"), pradėta daryti maždaug 2000 metais. Paciento organizme nėra svetimkūnio, o svorio metimo ir sveikatos būklės gerinimo rezultatai dar sėkmingesni, nei apjuosus skrandį žiedeliu. "Amerikoje šių efektyvių operacijų labai greitai daugėja, - sako chirurgas. - Vakarų Europoje jos jau irgi atliekamos. Lietuvoje taip pat, jeigu dar nėra, manau, greitai atsiras."

Skrandžio apeinamoji operacija (angl. "gastric bypass") pradėjo nutukimo gydymo revoliuciją. Šią operaciją imta daryti apie 1970 metus, kai dar nebuvo laparoskopijos. Jos rezultatai, anot Gintaro, labai geri: išgydoma apie 85 proc. II tipo diabetininkų. Pacientams nebereikia vartoti vaistų, normalėja jų cukraus kiekis, nukrenta kraujospūdis, o ir svorio numetama daugiau. Kol kas tai - pati populiariausia operacija Amerikoje. 

Ketvirtoji - dvylikapirštės žarnos apeinamoji operacija (angl. "biliopancreatic diversion with duodenal switch") - yra šiek tiek kontroversinė. Kai kas mano, kad ji labai agresyvi ir galbūt tinka tik ypač nutukusiems žmonėms. Po šios operacijos II tipo diabetas išnyksta 98 proc. ligonių, o tai - puikus rezultatas. Per 80 proc. pacientų išnyksta ir kiti negalavimai, be to, daug efektyviau išlaikomas sumažėjęs svoris. "Labai malonu matyti, - neslepia chirurgas, - kai praėjus metams po operacijos žmogus, kasdien neapsieidavęs be 12 rūšių vaistų, vartoja tik vienus ar dvejus." Po šios operacijos reikia būti nusiteikusiam visą likusį gyvenimą vietoj vaistų gerti vitaminus, mineralus ir baltymus. Problema ta, pasak Gintaro, kad žmonės dažniausiai jaučiasi taip gerai, jog užmiršta savo įsipareigojimą vartoti papildus ir ilgainiui organizmui ima trūkti reikalingų medžiagų. "Ši operacija veiksminga ten, kur sukurta tam tikra struktūra, leidžianti nuolat sekti ligonius. Laikantis drausmės tai pati geriausia operacija, ypač labai nutukusiems žmonėms", - įsitikinęs gydytojas.

Brangus gydymas apsimoka

Gintaras per mėnesį padaro 20-24 dideles operacijas. Trečdalis iš jų - dvylikapirštės žarnos apeinamosios operacijos, trunkančios ilgai, apie 3-4 valandas. Jos labai sudėtingos, dažnai atliekamos naudojant roboto technologiją. Lietuvių chirurgas per mėnesį padaro 5-6 tokias operacijas. 

Dvylikapirštės žarnos apeinamoji operacija brangi, kainuoja nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. dolerių. Tiek ligoniui moka jo sveikatą apdraudusi kompanija. Į šią sumą įskaičiuojamas buvimas ligoninėje, chirurgų, anesteziologų paslaugos ir panašūs dalykai. Skrandžio apjuosimo operacija kainuoja apie 12 tūkst. dolerių, skrandžio sumažinimo - nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių, skrandžio apeinamoji operacija - 20 tūkstančių. Tačiau dvylikapirštės žarnos apeinamoji operacija tokia brangi ne dėl technologijos. "Dėl to, kad naudoji robotą, negauni didesnio atlyginimo, - aiškina Gintaras. - Ir draudimo kompanijos neskiria daugiau pinigų - moka tą patį. Tačiau ligoninei bus didesnė nauda, jeigu aš, sakykim, naudodamas naujausią technologiją, sugebėsiu pasiekti, kad ligoniui mažiau skaudėtų ir jis greičiau pasveiktų, kad nebūtų komplikacijų." 

Chirurgas pažymi, jog Amerikos ligoninėse po operacijos praleidžiama nedaug laiko. Dabar, kai operuojama laparoskopais, pacientai, kuriems apjuosiamas skrandis, išleidžiami namo tą pačią dieną, po skrandžio sumažinimo, skrandžio apeinamųjų operacijų žmonės praleidžia ligoninėje vieną naktį, o po pačios sudėtingiausios dvylikapirštės žarnos apeinamosios operacijos - dvi. Palyginkime: atviros chirurgijos laikais, kai operuojant buvo daromas didelis pjūvis, ligoniai išbūdavo stacionare iki savaitės. 

Gintaro manymu, viskas susiję su ekonomika, nors iš pradžių tą ryšį gal ir nelengva apčiuopti. Bendra tendencija - siekiama pacientą kuo mažiau pjaustyti, kad jam būtų geriau ir kad jis kuo greičiau pasveiktų, nors chirurgui toks darbas galbūt ir sunkesnis. Be to, stengiamasi išvengti komplikacijų. Robotas labai sumažina jų tikimybę, nes darbas tikslesnis. "Sakykime, dariau operaciją laparoskopu ir susiuvau ne itin tiksliai, nes negalėjau gerai matyti arba man buvo nepatogu valdyti instrumentų. Vienu iš šimto atvejų bus jungties nesandarumas. Tai labai didelis ekonominis nuostolis ir ligoninei, ir ligoniui, nes jam teks tris mėnesius gydytis, - dėsto chirurgas. - Šiais laikais komplikacijų pasitaiko labai retai, bet jei dar galiu sumažinti jų tikimybę, tarkime, iki vienos iš dviejų šimtų, tai bus didelis laimėjimas. Amerikoje į viską žiūrima per ekonominę prizmę, kartu ekonomika atsimuša į žmogaus gerovę. Robotas kainuoja labai daug, bet jei jis padeda sumažinti komplikacijų skaičių, per ilgesnį laiką atsiperka."

Namie taip pat yra ką veikti

Į nutukimo gydymo centrą, kuriame dirba lietuvių chirurgas, atvyksta pacientų iš visų valstijų. Institute sukurta struktūra, kurią amerikiečiai apibūdina kaip "one stop shop" ("apsipirkti vienoje stotelėje"), t. y. problema gali būti išspręsta vienoje vietoje. Čia nutukimui gydyti siūloma daugybė priemonių - nuo dietos ir fizinės terapijos iki sudėtingiausių operacijų. Ligoninėje ištisus metus praleido Pulitzerio premijos laureatas žurnalistas Michaelis Vitezas - jis stebėjo, kaip viena medicinos įstaiga sprendžia sveikatos problemas. Savo įspūdžius žurnalistas aprašė "The Philadelphia Inquirer"; vienas straipsnių - "Happy Diminishing Returns" 2011 metų liepos 31 dienos numeryje - skirtas svorio mažinimo operacijoms ir konkrečiai G.Antanavičiaus darbui.

Telšiškis ne tik operuoja, bet ir dirba akademinį darbą, dalyvauja tarptautiniuose chirurgų kongresuose, keletą kartų skaitė paskaitas ir Vilniaus universitete. Paklaustas, ar neketina operuoti ir kitose pasaulio šalyse, ne tik Amerikoje, nusišypso: "Esu dar jaunas, daug visko suspėsiu." Žmona Kristina JAV taip pat išlaikė egzaminus ir privačioje klinikoje dirba anesteziologe. Pora augina tris vaikus. Dar Lietuvoje gimusiam Tadui jau 16 metų, paauglys mokosi paskutinėje klasėje ir dairosi koledžo, kuriame norėtų studijuoti. "Jis mąsto apie mediciną, bet taip pat ir apie kompiuterinius mokslus", - apie sūnaus svarstymus pasakoja chirurgas. Dukrai Izabelei greitai bus aštuoneri, ji labiau meniškos natūros, mėgsta dainuoti, šokti. Pagrandukas Benas neturi nė trejų. "Taigi yra ką veikti ir namie", - juokiasi G.Antanavičius. 

Ramunė LAPAS specialiai LŽ iš JAV

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"