TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Čia nėra vietos senukams

2014 02 07 6:00
A.Pabedinskienė pabrėžė, kad neišmokėta pensijų dalis bus kompensuota tik tiems, kurie kompensavimo metu dar bus gyvi. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei trečiadienio vakarą pareiškus, kad pensininkams mirus jų paveldėtojai negaus prieš kelerius metus sumažintos pensijų dalies, ne vienam seneliui prireikė vaistų. Pensininkų žodžiais, pinigus susigrąžinusi valdžia dabar laukia, kol jie pamažu išmirs.

Žmones piktina, kad praėjusių metų pabaigoje premjero Algirdo Butkevičiaus duoti pažadai, esą jiems neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti, tebuvo pavėjui paleisti žodžiai.

Viltis atgauti neišmokėtus pinigus dirbusiems pensininkams buvo įsižiebusi, kai Seimas tokią jų teisę 2012 metais įtvirtino Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisomis. Kai kurie netikėjo valdžios pažadais ir bandė sumažintų pensijų dalį išieškoti iš valstybės per teismus. Tačiau ir šie jau nebepriima senelių ieškinių, nes baigėsi trejų metų senaties terminas.

Vis dėlto dokumentus teismui pensininkams padedantis rengti advokatas Vytautas Antanėlis primena, kad žmonės dar turi - nors ir menką - galimybę susigrąžinti neišmokėtus pinigus.

Vadina genocidu

2009 metų gruodį Seimas, gelbėdamas finansinėje duobėje atsidūrusią „Sodrą“, dvejiems metams (2010-2011) buvo apkarpęs daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Dabar skaičiuojama, kad pensijoms kompensuoti prireiks maždaug 443 mln. litų. Šiemet tam teks rasti 88,6 mln. litų, o likusią sumą - 2015–2016 metais. „Tiek Civiliniame kodekse, tiek Konstitucinio Teismo išvadose teigiama, jog pensijos nėra paveldėjimo objektas. Tiesiog jos bus išmokamos tiems, kurie yra gyvi“, - užvakar po pensijų kompensavimo darbo grupės posėdžio aiškino A.Pabedinskienė.

„Išgirdusi ministrės žodžius susigriebiau už širdies. Gerai, kad po ranka turėjau vaistų, kitaip nežinau, kuo viskas būtų baigęsi“, - LŽ sakė vilnietė Janina (pavardė redakcijai žinoma). Jos žodžiais, ši valdžia paprasčiausiai vykdo pensininkų genocidą. Siekiama, kad seneliai greičiau išmirtų, o tada ir pinigų nebereikės mokėti. Moteris sarkastiškai mestelėjo susidariusi įspūdį, jog XXI amžiaus Lietuvoje įgyvendinamas Josifo Stalino principas: jei yra pensininkas, yra ir problema, o kai jo nėra, nebelieka ir problemos.

Prieš mėnesį LŽ puslapiuose raginęs pensininkus palūkėti ir nesikreipti į teismą, esą valdžia negrąžintą pensijų dalį kompensuos gera valia, vakar Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus neslėpė nusivylimo. Išgirdęs tokį socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareiškimą jis, kaip ir kiti vyresnio amžiaus žmonės, pasijuto apgautas ir Lietuvai nebereikalingas. „Valdžia suskubo pasirūpinti tik savimi. O iš mūsų net teismai jau nebepriima ieškinių dėl pensijų grąžinimo. Aiškinama, kad baigėsi senaties terminas ir kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo per vėlu“, - kalbėjo P.Ruzgus.

Lietuvos teismuose šiuo metu yra 173 bylos, kuriose prašoma iš valstybės 2010-2012 metais dirbusiems pensininkams priteisti 1,897 mln. litų, kaip neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės arba valstybinės pensijos dalį.

Nebegali kreiptis į teismą

Ne vienam senjorui parengti dokumentus teismui padėjęs advokatas V.Antanėlis vakar LŽ pripažino, kad dirbusiems pensininkams beveik nebeliko jokių galimybių prisiteisti neišmokėtą pensijos dalį. Pasak jo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (VAT) išplėstinė kolegija praėjusių metų lapkričio 7 dieną dviejose administracinėse bylose išaiškino, kad pensininkai dėl negautos pensijos privalėjo kreiptis į teismą per trejus metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie sumažintą pensiją, t. y. nuo 2010 metų sausio. VAT sprendimai yra privalomi žemesnės instancijos teismams, todėl nė vienas jų nepriima naujų pensininkų ieškinių ir nenagrinėja jau pateiktų.

V.Antanėlis užsiminė, kad dirbusiems pensininkams beliko viena menka galimybė pratęsti terminą teisminiu būdu - reikia pateikti įrodymus, jog žmogus per tuos trejus metus negalėjo kreiptis į teismą dėl svarbių priežasčių. Tačiau advokatas pripažino - tai nėra lengva. Jis pasakojo, kad šiuo metu turi dvi bylas, kuriose Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs nutartis atnaujinti ieškinio padavimo terminus ir net priteisęs neišmokėtą dalį pensijos. Bet "Sodra" tuos sprendimus apskundė VAT, tad bylinėjimasis dar nebaigtas.

„Sudaromos visos sąlygos, kad dar gyvi pensininkai neturėtų kitokio pasirinkimo, tik susitaikyti su tuo, jog jiems mirus neišmokėta pensijų dalis liks valstybei, o ne jų palikuonims. Atrodo, laukiama, kol pensininkai išmirs“, - sakė V.Antanėlis. Advokato nuomone, būtų socialiai teisinga ir moralu, jei trejų metų senaties terminas būtų taikomas tik "Sodros" darbuotojų padarytų klaidų (apskaičiuojant pensiją) atvejais.

Tačiau tai padaryta ne dėl "Sodros" klaidų, o Seimo nutarimu. Juk 2012-ųjų vasario 6 dieną Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, kuris įsigaliojo 2010 metų sausio 1-ąją, 5 bei 8 straipsnių 1 ir 2 dalys, nustatančios, kiek turi būti sumažintas valstybinių bei senatvės pensijų mokėjimas jų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštarauja Konstitucijai. Todėl 2012-ųjų birželio 30 dieną Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas. Jomis buvo įtvirtina dirbusių pensininkų teisė atgauti per krizę sumažintų pensijų dalį.

Vadovavosi teisininkų rekomendacijomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė vakar LŽ teigė, jog pensininkai priekaištus pirmiausia turėtų reikšti buvusiai konservatorių Vyriausybei. „Stengiuosi, kad tai, ką prarado tūkstančiai žmonių, jiems būtų grąžinta. Turiu pripažinti - ne viskas pavyko, bet pavyko gana daug, ir kompensacijas gaus apie 500 tūkst. pensininkų“, - aiškino ministrė. Anot jos, Konstitucinis Teismas, apsvarstęs pensijų ir kitų išmokų sumažinimą reglamentuojančio įstatymo atitiktį Konstitucijai, taip pat pasakė, kad teisės į pensiją kaip nuosavybę negalima tapatinti su nuosavybės samprata ordinarinėje teisėje. Tad teisė į pensiją nėra tokia pat nuosavybė, kaip, pavyzdžiui, žmogaus įgytas turtas, kuris yra paveldimas. „Vadovaujantis šiomis nuostatomis (jomis vadovautis griežtai rekomendavo teisininkai) ir darbo grupėje diskutuojant apie pensijų kompensavimo mechanizmą buvo nuspręsta pensijas kompensuoti tik jų gavėjams“, - tikino A.Pabedinskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"