TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Civiliai ginklavimosi varžybose nedalyvauja

2015 02 20 6:00
Dujinių ir kitų nedidelės galios ginklų daugėjo sparčiausiai, bet tik dėl to, kad reikėjo juos įteisinti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Karas Ukrainoje ir vis garsiau skambantys pareiškimai apie galimą Rusijos agresiją Baltijos šalyse nepaskatino tautiečių masiškai pulti įsigyti šaunamųjų ginklų - jų kiekio augimas yra stabilus ir atitinka kelerių metų tendencijas. Kur kas greičiau didėja susidomėjimas savanoriškąja krašto apsauga.

„Prieš metus savanorių pajėgose buvo 4300 karių, o dabar - beveik 4600. Tikrai pamatėme, kad noras įsitraukti į sausumos kariuomenės savanorių gretas padidėjo būtent po įvykių Ukrainoje“, - LŽ sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabo viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Tomas Pakalniškis.

Didėja stabiliai

LŽ pasidomėjus, ar pastaruoju metu prašoma daugiau leidimų įsigyti ginklą savigynai, Policijos departamento (PD) Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis atsakė, kad šiuo metu ypatingo ginklų kiekio didėjimo nepastebima. Anot jo, galima būtų teigti, kad, palyginti su ankstesniais metais, šių ginklų daugėja stabiliai.

„Daugiausia Lietuvos gyventojai perka graižtvinius šautuvus. 2014 metais žmonės įsigijo 1789 tokius ginklus. Panašus graižtvinių šautuvų skaičiaus didėjimas užfiksuotas ankstesniais metais. Kitų rūšių ginklų įsigyjama mažiau“, - teigė R. Matonis.

Pistoletų (revolverių), palyginti su 2013-aisiais, pernai padaugėjo 751 vienetu, kombinuotų šautuvų - 156, lygiavamzdžių šautuvų - 39 vienetais.

„Dujinių ir kitų nedidelės galios ginklų daugėjo, nes nuo 2011 metų kovo 1 dienos iki 2014-ųjų liepos 1-osios jie buvo įteisinami, t. y. registruojami visi Lietuvos gyventojų iki 2011 metų kovo 1 dienos turėti ginklai“, - paaiškino R. Matonis.

Paklaustas, ar sietų augančią statistiką su esama geopolitine situacija ar gyventojų noru būti pasirengusiems iškilus pavojui valstybei, Policijos departamento atstovas pakartojo, kad ypatingo ginklų kiekio padidėjimo šiuo metu nėra.

Vis dėlto įvertinus Policijos departamento pateiktą statistiką matyti, kad civiliai registruoja vis daugiau ginklų. 2013 metais registruotų graižtvinių šautuvų buvo 30 090, pernai - jau 31 879. Registruotų pistoletų (revolverių) užpernai buvo 25 641, pernai - 26 392.

Ginklus pardavinėjantys ekspertai LŽ aiškino, jog didesnis registruotų ginklų skaičius nereiškia, kad jų daugiau įsigyjama. Esą statistiškai Lietuvoje nuo 2010-ųjų užregistruotų ginklų apskritai daugėjo, nes buvo numatyti terminai įvairių rūšių ginklams legalizuoti.

Ramūnas Matonis. / LŽ archyvo nuotrauka

Savo ruožtu R. Matonis priminė, jog nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pageidaujantys įsigyti ir laikyti ginklus, visais atvejais privalo gauti policijos leidimą. Jis išduodamas asmenims, kurie atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Parduotuvių neužgulė

Legaliai įsigyti kovinius ginklus galima tik Lietuvos ginklų fonde prie Vidaus reikalų ministerijos. Šio fondo laikinasis vadovas Jonas Šalavėjus LŽ teigė, kad dėl įvykių Ukrainoje, tebesitęsiant kariniam konfliktui, mūsų šalyje norinčiųjų pirkti ginklų nepadaugėjo.

„Tikrai nėra jokios tendencijos, kad Rusijos agresija paskatintų žmones įsigyti kovinių ginklų. Yra net priešingai: skaičiai mažėja. Anksčiau būdavo įsigyjama daugiau trumpavamzdžių šautuvų savigynai. Tad nedrįsčiau teigti, jog lietuviai puolė ginkluotis. Taip nėra“, - sakė jis.

Ginklų prekyba įvairiuose šalies didmiesčiuose užsiimančios UAB „Vollit“ direktorius Gintautas Rimša taip pat tvirtino, kad jokio bumo nėra. „Ginklų įsigyjama tiek pat, kiek ir anksčiau. Dažniausiai tai daro medžiotojai“, - sakė jis.

Kitos ginklais prekiaujančios firmos „Oksalis“ atstovai taip pat neįžvelgia didesnio susidomėjimo šaunamaisiais ginklais. „Nežinau nė vieno atvejo, kad žmogus ateitų pas mus ir sakytų, jog nori medžioklinio šautuvo, nes ruošiasi ginti tėvynę. Tokių dalykų nebūna. Ažiotažo dėl įvykių Ukrainoje irgi nėra“, - teigė vienos ginklų parduotuvės Vilniuje atstovas.

Savanorių daugėja

Tuo metu KASP toliau džiaugiasi didėjančiu jaunuolių noru tapti kariais savanoriais. Susidomėjusių ypač padaugėjo po pernai pavasarį vykusių Maidano įvykių.

„Tas didėjimas yra stabilus. Praėjusiais metais norą tapti savanoriais pareiškė apie 1-1,2 tūkst. žmonių. Tačiau ne visi tampa kariais, nes reikia baigti pagrindinius kursus. Per metus KASP gali priimti ir apmokyti 900 savanorių, tačiau šis skaičius nėra pasiektas. Teoriškai šalyje galėtų būti 5,5 tūkst. valstybės išlaikomų savanorių, o dabar tarnauja beveik 4,6 tūkstančio“, - informavo KASP atstovas T. Pakalniškis.

Apie 30 proc. savanorių sudaro jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų, tad dar vienas susidomėjimo krašto gynyba bumas gali rastis šią vasarą, kai mokyklas baigs nauja abiturientų karta.

„Pernai pavasarį buvo kilęs ir rezervo karių susirūpinimas. Jie teiravosi, kur reikėtų prisistatyti mobilizacijos atveju“, - pridūrė kariškis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"