TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D. Grybauskaitė atsiskleidė švelnesniu amplua

2015 06 05 6:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prezidentei Daliai Grybauskaitei skaitant metinius pranešimus paprastai Seimas griaudėdavo nuo karingų pareiškimų, skambių epitetų, aršios kritikos ir revoliucingų deklaracijų. Todėl vakarykštis ramus ir taikingas šalies vadovės tonas nustebino ne vieną.

Pirmasis D. Grybauskaitės antrosios kadencijos metinis pranešimas buvo lakoniškas ir koncentruotas. Daugumai politikų patiko prezidentės pateiktos įžvalgos ir pastebėjimai. Politologai pasigedo išsamesnės Lietuvos užsienio politikos analizės bei vizijos, kaip spręsti iškeltas problemas.

Gal ir neprireiks lieti ašarų

D. Grybauskaitės teigimu, susitelkėme ir ryžomės pagrindinei pareigai – Tėvynės gynybai. Ne tik nuo agresyvios kaimynės, bet ir nuo to, kas griauna šalį iš vidaus. Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą. Nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti tik 35 proc., todėl apsispręsta laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. „Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registruojasi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai ir kitos tautybės, gyvenančios Lietuvoje. Jau dabar turime arti 2 tūkst. savanorių. Iki rudens jų bus tiek, kad gal ir nereikės privalomojo šaukimo, ir niekam verkti taip pat“, - pažymėjo prezidentė.

Kalbėdama apie geopolitinę situaciją, D. Grybauskaitė akcentavo, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė Rusija tapo agresore, savo veiksmais Ukrainoje griaunanti tarptautinio saugumo sistemą. Todėl pareiga taikai visiems tik didėja. Esame tarptautinės bendruomenės nariai ir negalime likti tik stebėtojai, nes stebėti žudynes ir tylėti reiškia prisidėti prie nusikaltimo. „Tiesi ir aiški Lietuvos pozicija dėl karinių grėsmių, energetinio ir ekonominio šantažo, informacinių karų išgirsta Europos Sąjungoje (ES), NATO ir Jungtinėse Tautose“, - patikino šalies vadovė.

Iššvaistyta atsakomybė

Vidaus politikos srityje, anot D. Grybauskaitės, skaidrumas, pagarba Konstitucijai ir įstatymams negali būti deklaratyvūs, net jeigu to reikalauja koalicijos partneriai arba kursto partijos kolegos.

Ji pažymėjo, kad neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji. „Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus litų ir eurų, – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys“, - kritikavo prezidentė.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad įsisąmoninta pareiga ne mažiau nei pinigų kiekis biudžete lemia valstybės kokybę. Turime vaduotis iš siauro profesinės pareigos supratimo ir formalaus požiūrio į žmogų. Šalies vadovė piktinosi, kad žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus ES paramos. „Išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui“, - vardijo ji.

Būtina išlaikyti ryšį su piliečiais

Didžiule problema D. Grybauskaitė vadino demografinę padėtį ir jaunimo emigraciją. Ji tvirtino, kad valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. „Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime“, - sakė prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, esame pažangi ir ekonominės gerovės žingsniui pasirengusi valstybė: sklandžiai įsivedėme eurą, bendrasis vidaus produktas vejasi ES vidurkį, pasaulio rinkoms siūlome aukštos kategorijos paslaugas ir produkciją, sparčiai auga informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrija. Trūksta tik kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti. Esą dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka.

Vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje išlieka korupcija, o kova su ja geriausiu atveju lieka tik formalumas. Daug problemų D. Grybauskaitė įžvelgė socialinės politikos srityje. Jos įsitikinimu, surasti šeimas tik 4 tūkst. vaikų tikrai nėra neįveikiamas tikslas. Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. „Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai“, - tvirtino prezidentė.

Metė akmenį į Vyriausybės daržą

Politikai iš esmės palankiai įvertino D. Grybauskaitės metinį pranešimą. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, prezidentės išvardytose srityse nubrėžtos veiklos gairės sutampa su Vyriausybės veiklos kryptimis. Jis aiškino, kad ministrų kabinetas aktyviai dirba siekdamas socialinio saugumo ir gerovės. „Prezidentės pranešime įžvelgiau svarbų punktą – pritarimą, kad darbo santykių srityje reikalingi pokyčiai, kad reikia lankstesnių darbo santykių, realios, o ne „popierinės“ darbuotojo apsaugos - tai padidintų gyventojų užimtumą. Tad tikiuosi aiškaus palaikymo svarstant naują socialinio modelio projektą tuomet, kai jis bus išlydėtas iš Vyriausybės“, - pabrėžė A. Butkevičius.

Valdančiosios Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio manymu, prezidentės metinis pranešimas buvo tikslus ir laiku padarytas. „Tereikia gerai įsiklausyti ir visiems bus aišku, ką turime daryti. Ne tik politikai – kiekvienas iš mūsų“, – sakė jis.

Opozicinių partijų lyderiai taip pat pritarė D. Grybauskaitės mintims. Seimo opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui įdomiai nuskambėjo tai, kad prezidentė visiškai neminėjo Vyriausybės. Jam susidarė įspūdis, kad šalies vadovė iš ministrų kabineto nieko nebesitiki. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pasveikino prezidentės poziciją dėl dvigubos pilietybės, taip pat kritiką dėl nelanksčios darbo rinkos.

Eklektiškas ir fragmentuotas

Kauno technologijos universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, šiandieninis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas buvo trumpiausias, eklektiškiausias ir labiausiai fragmentuotas iš visų, skaitytų per abi kadencijas. Pasak politologo, šalies vadovės kalboje paliesta daugybė temų – nacionalinis saugumas, pilietiškumas, savanorystė, ekonomika, korupcija, socialinė politika, ES struktūrinė parama, migracija, dviguba pilietybė ir kitos. "Bet didžioji jų dalis peržvelgtos itin trumpai ir labai paviršutiniškai, - LŽ sakė A. Krupavičius. - Toks įspūdis, kad jei nereikėtų prezidentei kartą per metus skaityti tokio pranešimo, tai, ko gero, to ir nedarytų. Tai pranešimas iš pareigos." Jo nuomone, labiausiai pranešime kliuvo „asmeninių prioritetų ir asmeninės atsakomybės nebuvimas“. Kaip ir tikėtasi, daug kalbėta apie nacionalinio saugumo, gynybos reikalus, santykius su Rusija, Ukrainos konfliktą. “Kaip paprastai, Rusijos atžvilgiu prezidentė išsakė griežtą poziciją, pabrėžė tarptautinio susitelkimo būtinumą, Lietuvos pasirengimą gynybai”, - pažymėjo ekspertas.

Nors užsienio politikai buvo skirta nedaug vietos, į viešumą, pasak politologo, buvo paleistas “naujas retorinis darinys – vertybinė geopolitika”. Nauja prezidentės kalbos “linija” A. Krupavičius pavadino pilietiškumo ir savanorystės temą. “Šių dalykų Lietuvos visuomenei reikia, todėl valstybės vadovai apie tai turi kalbėti, ieškoti būdų, kaip skatinti pilietiškumą ir savanorystę”, - pabrėžė politologas. Jo teigimu, prezidento pranešimų žanras apskritai yra devalvavęsis. „Reikia gerokai pagalvoti, kaip veikia mūsų politinė sistema, kaip sąveikauja valdžios šakos, kad tie metiniai pranešimai susigrąžintų bent jau strateginių dokumentų galimybę. Tuomet galbūt po jų eitų tam tikri veiksmai“, - teigė A. Krupavičius.

Lakoniškas ir subalansuotas

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno nuomone, prezidentės pranešimas buvo trumpas, gana subalansuotas, nekaringas, jame pabrėžti tiek teigiami, tiek neigiami vidaus bei užsienio politikos momentai. “Palyginti su ankstesniais pranešimais, šiame girdėjome mažiau kritikos”, - tvirtino politologas. Tačiau jis teigė pasigedęs plačiau išplėtotos užsienio politikos, už kurią pagal Konstituciją atsakingas prezidentas, temos. M. Jurkynas mano, kad prezidentė galėjo daugiau pasakyti apie politinius ryšius su strateginėmis šalimis, nuo kurių priklauso mūsų geopolitinė ar ekonominė gerovė, – JAV, pagrindinėmis Europos, Skandinavijos valstybėmis, Lenkija. “Bet buvo pasirinkta nedaugžodžiavimo forma”, - LŽ sakė M. Jurkynas.

Kita vertus, jis priminė, kad metinis pranešimas buvo pateiktas iš karto, kai tik buvo aptarti Vyriausybės veiklos rezultatai Seime. “Iš esmės jis buvo šiek tiek pasikartojantis. Bet, palyginanti su Vyriausybės ataskaita, kritiškesnis”, - teigė M. Jurkynas. Jis nesutiko, kad prezidentas savo pranešime turėtų siūlyti problemų sprendimo būdus. Pasak eksperto, bet kokie siūlymai pastatytų prezidentą “į vienokią ar kitokią ideologinę poziciją”. Prezidentas turi identifikuoti problemas, o jų sprendimo būdus turi rasti Seimas ir Vyriausybė.

Politologas Kęstutis Girnius prisipažino labiausiai pasigedęs konkrečių pasiūlymų. Pavyzdžiui, kaip D. Grybauskaitė spręstų dvigubos pilietybės, minimalios algos didinimo klausimus. „Be to, nepasakė, ką pati ketina padaryti per artimiausius metus, kad galėtume kitą kartą įvertinti, ar jai pavyko, ar ne“, – kalbėjo politologas.

Prezidentės pranešimo akcentai

Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registruojasi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai ir kitos tautybės, gyvenančios Lietuvoje.

Pasaulis aplink mus nėra taikus. Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų – tokia geopolitinė realybė.

Užsienio politikos tikslas – ne tik užtikrinti šalies saugumą, nepriklausomybę ir piliečių gerovę, bet ir prisidėti prie teise ir teisingumu grįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.

Pareiga nepasiduoti interesų grupių spaudimui ir šantažui galioja ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir vidaus politikoje.

Valstybės biudžetas yra kiekvieno mūsų piniginė – turime atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami pinigai.

Privalome matyti valstybę ilgalaikėje perspektyvoje. Didžiulė problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija.

Valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų.

Daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis. Valstybės finansų būklė – stabili, skolos – nedidelės, kreditai – pigūs, turime palankią geografinę padėtį, darbščių žmonių ir puikią infrastruktūrą. Trūksta tik kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti.

Svarbu kiekviename žingsnyje kovoti su korupcija, kuri išlieka vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje. Suremti pečius privalome ir dėl socialinės atskirties. Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"