TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Grybauskaitė Briuselyje minima tarp kandidatų į EK pirmininkus

2014 01 24 9:31
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje minima tarp kandidatų į Europos Komisijos pirmininkės pareigas, tačiau jos galimybes apsunkina Lietuvos prezidento rinkimų laikas, sutampantis su derybomis dėl aukščiausių postų Europoje.

Lietuvos vadovės pavardė pastaruoju metu minima tarp centro dešiniųjų kandidatų vadovauti Europos Sąjungos (ES) vykdomajai institucijai, kai spalį baigsis dabartinės Europos Komisijos kadencija.

"Tai tikrai nėra neįmanoma. Ji labai žinoma ir stipri asmenybė - turbūt stipriausia iš iki šiol paminėtų kandidatų. Apie ją kalbama, jos vardas yra tarp kelių minimų (pretendentų)", - interviu BNS sakė Briuselyje veikiančio "Carnegie Europe" instituto direktorius Janas Techau.

Pasak jo, D.Grybauskaitės poziciją sustiprina dabar užimamos pareigos ir patirtis Europos Komisijoje, kai 2004-2009 metais ji buvo atsakinga už ES biudžetą.

Šią savaitę D.Grybauskaitė kaip galima pretendentė įvardyta ir naujienų agentūros "Reuters" Briuselio skyriaus vadovo Luke Baker apžvalginiame straipsnyje.

Prezidentės galimybes rimtai vertina artėjančius rinkimus stebinti Briuselio interneto svetainė europedecides.eu, kuri pabrėžia, kad D.Grybauskaitė turi privalumų, nes yra patyrusi politikė moteris iš nedidelės šalies: "Jos lytis, geografinė kilmė ir politiniai įgūdžiai daro ją stipria pretendente". Šis portalas svarsto, kad ji galėtų pretenduoti į Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

Prezidentės atstovė spaudai BNS sakė, kad spėlionių žiniasklaidoje nekomentuoja.

Po Lisabonos sutarties Europos Parlamentui gavus svarbesnį vaidmenį tvirtinant ES institucijų vadovus, Europos politinės partijos nusprendė iš anksto kelti savo kandidatus pakeisti 10 metų Europos Komisijai vadovaujantį portugalą Jose Manuelį Barroso.

Socialistai, vienijantys Europos kairiuosius, tarp jų - Lietuvos socialdemokratų partiją, yra patvirtinę Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo kandidatūrą. Europos liberalai į Europos Komisijos vadovus siūlo buvusį Belgijos premjerą Guy Verhofstadtą.

Centro dešiniųjų Europos liaudies partija, kuriai priklauso Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kandidatą žada tvirtinti kovo mėnesį.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis BNS sakė, kad šiuo metu daugiausia kalbama apie keturis Europos liaudies partijos kandidatus - tai buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claudas Junckeris, ES vidaus rinkos komisaras prancūzas Michelis Barnier, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Suomijos premjeras Jyrki Katainenas.

Galimybei, kad D.Grybauskaitė bus oficialiai įvardyta dešiniųjų favorite, trukdo kelios aplinkybes: pirma, ji gali sulaukti mažiau paramos dėl to, kad nepriklauso politinei partijai; antra, ji gali nenorėti būti įvardyta kandidate vykstant Lietuvos prezidento rinkimų kampanijai.

Vis dėlto partijų sprendimai kelti kandidatus nebus lemiami. Jau po Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų vasarą vyks galutinės derybos, kuriose valstybės derėsis dėl daugelio postų: Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkų, ES užsienio politikos vadovo ir NATO generalinio sekretoriaus.

Šiose kompleksinėse derybose vieną iš svarbiausių vaidmenų vaidina Vokietija, ir kai kurie stebėtojai teigia, kad D.Grybauskaitės kandidatūrą gali sustiprinti jos geri ryšiai su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vasario mėnesį numatomas jų dvišalis susitikimas Berlyne.

"Visiškai tikėtina, kad galiausiai darbą gaus kas nors visiškai kitas, nei įvardyti partijų kandidatai", - sakė J.Techau.

"Manau, kad sprendimas bus priimtas birželio ir liepos mėnesiais", - pridūrė Briuselio analitikas.

Palankiai susiklosčius aplinkybėms, D.Grybauskaitei galėtų iškilti sunki dilema, ar netrukus po rinkimų atsisakyti prezidento pareigų vardan darbo Briuselyje.

"Žinoma, ji gali vėl siekti Lietuvos prezidento posto ir tada atsisakyti darbo, paaiškėjus, kad gali gauti aukščiausią postą Briuselyje. Nežinau, ar tai būtų jai žalinga Lietuvoje. Dažnai mažesnėse šalyse vadovaujančio politiko nominavimas į tarptautines pareigas sukelia pasididžiavimą. Nežinau, ar Lietuvos rinkėjai jaustųsi išduoti, jei ji nuspręstų nesiimti pareigų, į kurias ją išrinko. Tai - klausimas ne man", - kalbėjo J.Techau.

D.Grybauskaitė žada sausio pabaigoje arba vasario pradžioje paskelbti sprendimą, ar sieks antrosios kadencijos. Prezidento rinkimuose ją ketina remti konservatoriai ir liberalai.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Antrasis turas, jei jo prireiks, numatomas gegužės 25 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"