Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

D.Grybauskaitė JAV viceprezidentui išsakė lūkesčius dėl Baltijos šalių oro gynybos

 
2017 02 18 18:17
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike Pence'u/LRP(Roberto Dačkaus) nuotrauka

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako per susitikimą su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike Pence'u šsakiusi lūkesčius dėl papildomų JAV karinių priemonių užtikrinti Baltijos šalių oro gynybą.

JAV viceprezidentas savo ruožtu Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentams patvirtino JAV įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui.

D.Grybauskaitė sakė Miunchene vykusiame susitikime pristačiusi poziciją, jog būtina paspartinti NATO sprendimų priėmimo procesą ir iškėlusi klausimą dėl tiesioginio JAV dalyvavimo užtikrinant Baltijos šalių oro gynybą.

Jos teigimu, pernai per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje priimtų sprendimų dėl papildomų NATO pajėgumų Rytų Europoje jau nepakanka.

„Labai konkrečiai kalbėjau apie tai, ko tikimės iš NATO. Matome, kad ir Varšuvos susitarimų jau nebepakanka (...). NATO ir JAV pajėgos sukoncentruotos didele dalimi vakarinėje Europos dalyje, o ne prie rytinių rizikingiausių šalių sienų“, – telefonu iš Miuncheno BNS sakė prezidentė.

Oro gynyba

Šalies vadovė sakė, kad susitikime buvo pateikti žemėlapiai, kaip galėtų atrodyti Baltijos šalių oro gynybos architektūra.

„Be Jungtinių Valstijų oro gynybos sistemų pagalbos mes negalėsime turėti pilno apginamumo. Kol kas mėginame patys įsigyti kai kurias priemones, bet tiesioginis JAV dalyvavimas yra būtinas. Pristatėme savo poziciją“, – teigė D.Grybauskaitė.

„Turėjome su savimi paruošę medžiagą, žemėlapius ir labai tikimės, kad mūsų žinia nuėjo ir bus priimta kaip pozityvus pasiūlymas, reikalingas pačiai NATO ir Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė prezidentė.

Baltijos šalių pareigūnai jau seniai kalba, kad oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.

Siekiant ją sustiprinti, svarstoma apie didesnius įgaliojimus oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų naikintuvams ir svarstoma apie papildomą antžeminę ginkluotę.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.

Lietuvos ir užsienio karininkai svarstė, kad šalyje ateityje taip pat gali būti dislokuotos ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas, tačiau jokių sprendimų iki šiol nepriimta.

Kalbėdama su BNS, D.Grybauskaitė atsisakė įvardyti konkrečias karines priemones Baltijos šalių oro gynybai sustiprinti.

NATO sprendimų priėmimas

Lietuvos prezidentė teigė susitikime kalbėjusi ir apie tai Aljanso reformą, kad jame sprendimai būtų priimami greičiau.

„Būtina, kad sprendimų priėmimo procesas NATO vyktų dar sparčiau, šioje srityje būtinos reformos“, – BNS sakė prezidentė.

Lietuvos ir kitų regiono šalių pareigūnai yra raginę suteikti daugiau įgaliojimų NATO vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų Europoje vadui – ši pareigybė dažnai vadinama angliška santrumpa SACEUR.

Tokie siūlymai grindžiami nerimu, jog sprendimų priėmimas taryboje, kurioje posėdžiauja visų šalių atstovai, krizės atveju gali užtrukti pernelyg ilgai.

D.Grybauskaitė sakė tikinti, kad kai kurios reformos gali būti patvirtintos per šiemet Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

M.Pence'as po susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Baltijos šalių prezidentams „patvirtino JAV įsipareigojimą jų saugumui ir mūsų partnerystei“.

Gynybos finansavimas

JAV viceprezidentas su Baltijos šalių vadovais susitiko Europoje tvyrant nerimui dėl naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos ir požiūrio į Rusiją.

Europoje šią savaitę apsilankę aukšto rango JAV pareigūnai teigė, kad Vašingtonas palaikys transatlantinį aljansą, bet kartu pakartojo raginimus europiečiams didinti išlaidas gynybai.

D.Grybauskaitė sakė, kad šis Vašingtono raginimas yra teisingas.

„Jungtinės Valstijos turi visiškai pilną teisę pareikalauti, kad europiečiai daugiau skirtų savo saugumui patys ir kad investuotų į savo gynybą taip pat daugiau“, – teigė prezidentė.

„Jie mums pakartojo, kad neatsisako būti solidarūs, padėti ir prisiimti sako atsakomybės dalį už viso pasaulio ir Europos saugumą. Bet puikiai suprantame, kad atsiradus naujoms grėsmėms, suaktyvėjus Rusijos veiksmams aplink mūsų sieną – matome kiek Rusija investuoja į savo kariuomenę ir kaip agresyviai elgiasi – manau būtų visiškai neatsakinga vengti atsakomybės už savo saugumą ir investicijas į savo saugumą. Tai būtų didžiulė klaida visiems mums, kuri būtų istoriškai niekad nepateisinta“, – sakė Lietuvos prezidentė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"