TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Grybauskaitė: Lietuva turi apsispręsti

2008 05 07 0:00
Eurokomisarė D.Grybauskaitė primena, kad laiko taisyti klaidas Lietuvai beveik nebeliko.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje auganti infliacija - didžiulė problema, nuvertinanti bet kokią Europos paramą, - įspėja eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

Europos Komisija (EK) vakar pristatė 2009 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą. Jeigu jam pritars šalys narės bei Europos Parlamentas (EP), didžiausia ateinančių metų Europos biudžeto dalis atiteks ekonomikos plėtrai bei aplinkosauginėms ir energetikos problemoms spręsti.

Žymiai dosnesnis ES biudžetas žada būti ir šalims naujokėms: 2009-aisiais joms turėtų tekti 50 proc. visų Sanglaudos ir Struktūrinių fondų. Lietuvai kitąmet galėtų nubyrėti 5,5 mlrd. litų paramos - 8,8 proc. daugiau nei šįmet. Tai, ar mūsų šalis gaus šias lėšas, priklausys nuo to, kaip pavyks įsisavinti dabar skirtą paramą.

"5,5 mlrd. litų suma iš tiesų yra tik pažadas: EK tiek siūlo Lietuvai 2009 metų ES biudžeto projekte, bet ar Lietuva sugebės pasiimti tas lėšas, priklausys tik nuo jos pačios", - interviu "Lietuvos žinioms" sakė eurokomisarė D.Grybauskaitė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą.

- Didžiosios ES šalys dažnai atsargiai vertina naujokių gebėjimus panaudoti paramos lėšas ir yra linkusios daugiau pinigų išsikovoti sau. Ar tai neapribos pateiktų EK pasiūlymų?

- Iš dalies šalys, kurios moka į ES biudžetą, turi finansinę, juridinę ir moralinę teisę reikalauti, kad naujokės sugebėtų pasiimti tai, kas joms skirta. Parama Lietuvai taip pat teikiama iš lėšų, kurias praktiškai skiria visos Europos šalys. Todėl Lietuva turi ne tik pasiimti skiriamas lėšas, bet ir jas visas panaudoti tinkamai ir skaidriai. Tai yra atsakomybė visai Europai.

- Lietuvos gebėjimus pasiimti paramą pastaruoju metu vertinote gana griežtai. Ar situacija, jūsų manymu, keičiasi?

- Kalbėjau griežtai tuo metu, kai buvo laikas keisti paramos taikymo politiką, taisyti klaidas. Kalbu griežtai ir dabar, nors laiko taisyti klaidoms beveik neliko. Kaip žinome, iki 2008 metų pabaigos dar galima prašyti lėšų iš Europos biudžeto Struktūrinių fondų paramai gauti. Tačiau, mūsų žiniomis, iki kovo pabaigos Lietuva įsisavino tik apie 70 proc. šių lėšų - apie 30 proc. reikia panaudoti iki šių metų pabaigos. Kiek žinau, tokią pačią nuomonę pareiškė ir Lietuvos Valstybės kontrolė.

Galimybių pasitempti bei koncentruoti visas pajėgas dar yra daug. Tai daryti būtina, nes, kaip minėjau, tiek Lietuvai, tiek kitom naujokėms bus labai sunku derėtis dėl naujos finansinės perspektyvos, o Lietuvai - ir dėl galimos pagalbos sprendžiant energetikos klausimus, jeigu ji nesugebės parodyti, kaip kokybiškai panaudoja dabartinius pagalbos srautus.

- Jei šis biudžeto projektas bus patvirtintas, ar Lietuva galės lengviau atsipūsti, spręsdama savo energetikos problemas?

- Lietuva galės atsipūsti tik tada, jei sugebės paimti tai, kas jai duota dabar. 2009-ųjų biudžeto projekte vien energetinio saugumo sričiai Lietuvai numatyti 404 mln. litų. Lietuva turi pademonstruoti, kad sugeba paimti jau skirtus pinigus ir juos efektyviai laiku panaudoti.

- Ar Lietuvai numatytos 5,5 mlrd. litų paramos neapkarpys šalyje sparčiai auganti infliacija?

- Auganti infliacija - didžiulė problema, ji nuvertina bet kokią paramą. Bet koks delsimas, ypač panaudojant lėšas, atsiliepia labai negatyviai. ES skiria paramą eurais, be to, didėjančia kryptimi, palyginti su euro infliacija, kuri yra apie 3 procentus. Taigi tai, kad vienoje ar kitoje šalyje infliacija yra gerokai didesnė ir siekia net dviženklį skaičių, yra didžiulė problema ir šalies Vyriausybės atsakomybė.

- Kokius svarbiausius žingsnius Lietuva šiuo metu turėtų žengti, siekdama gauti numatytą paramą?

- Lietuva tai turėjo daryti ir prieš dvejus metus, ir prieš metus, ir dabar. Sprendimai - tie patys: mokytis iš klaidų, lengvinti biurokratinius apribojimus, įgyvendinti skaidrumą. Visos problemos buvo įvardytos - jas minėjau ir aš, ir Valstybės kontrolė, ir kiti komisarai, Lietuvai tai primena ir tarptautinės organizacijos.

- Kaip atrodo Lietuvos situacija, palyginti su kitomis ES naujokėmis?

- Atrodome ne prasčiausiai. Potencialas, kurį buvome susikūrę iki stojimo į ES, mums dar leidžia vystytis gana greitai. Bet, aišku, tendencijos, išryškėjusios dabar - einamosios sąskaitos deficitas, infliacija - rodo didelę ekonomikos ligą, su kuria būtina kovoti, kurią būtina mėginti riboti, kiek leidžia Vyriausybės turimos priemonės.

- Ar Lietuvos Vyriausybė deda visas pastangas šia kryptimi?

- Atsakymas į šį klausimą jau buvo pateiktas EK oficialiuose dokumentuose, vertinant Lietuvos konvergencijos programą - buvo pateikta labai daug pastabų, į kurias ši ir kitos Vyriausybės turėtų atsižvelgti. Tuo labiau kad tos pačios pastabos buvo išsakytos tiek Pasaulio banko, tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek reitingų agentūrų, kurios jau pradėjo vertinti šalies neveiklumą, mažindamos Lietuvos skolinimosi reitingus.

- Ar Lietuvos problemų sprendimui nepakiš kojos artėjantys rinkimai?

- Visoje Europoje kasmet vyksta rinkimai, jie turi ir pozityvių, ir negatyvių padarinių. Tačiau rinkimų aplinka negali atleisti politikų nuo atsakomybės savo šaliai ir jos žmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"