TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Grybauskaitė: turėsime iššauti, jei kas nors bandys mus okupuoti

2014 03 10 22:11
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva, būdama NATO nare, yra visiškai kitoje saugumo situacijoje, nei šiuo metu atsidūrusi Ukraina ir šia prasme yra jau išsprūdusi iš Rusijos postimperinių ambicijų lauko, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pirmadienį interviu LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“ šalies vadovė teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kai kurios ambicijos gali būti vertinamos kaip liguistos, jų įkaite tapusi Rusija yra tapusi neprognozuojama šalimi. Tačiau, anot D.Grybauskaitės, agresoriaus negalima bijoti, ir Lietuva antrą kartą nekartos istorinės klaidos.

„Negalima niekada bijoti agresoriaus, nes agresoriams tik to ir reikia. Kokia bebūtų valstybė, koks bebūtų dydis, turime žinoti, kad antrą kartą istorinės klaidos pakartoti negalėsime - tai yra turėsime pasipriešinti ir turėsime iššauti, jei mus kas nors bandys okupuoti“, - sakė prezidentė.

Ji užsiminė, jog be papildomų šešių JAV atsiųstų naikintuvų, sustiprinusių oro policijos misiją Baltijos šalyse, Lietuva, jei reikės, sulauks dar didesnės pagalbos.

„Mums pasisekė - esame NATO nariai, turime papildomus naikintuvus, bus poreikis, bus ir daugiau. Jei reikės, bus ir laivai Baltijos jūroje, kurie saugos mus. Mes jau nuvažiavome, mes jau išsprūdome iš postimperinių ambicijų lauko. Aišku, dabar kitaip daroma įtaka - per mūsų politikus, per žiniasklaidą, per propagandą, per tam tikrus pinigus ir net korupciją, mėginant galbūt ir destabilizuoti padėtį mūsų regione, šalyse, darant įtaką politiniams sprendimams ir t.t., bet tai jau kitos priemonės, tai ne tiesioginės karinės priemonės, kurių jau tikrai negalės ši šalis panaudoti prieš NATO valstybę“, - svarstė D.Grybauskaitė.

Anot jos, įvykiai Kryme rodo kelių požiūrių susidūrimą, jis ir skausmingas, ir gali būti visiems žalingas.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, ir ypač Kryme parodė, kad reakcija, tarptautiniai instrumentai yra per daug civilizuoti. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jie turėtų būti kitokie. Bet mes susiduriame su skirtinga civilizacija arba požiūriu į civilizaciją. Jei Vakarai yra XXI amžiuje, tai elgseną, kurią matome dabar, priskirčiau geriausiu atveju prie praėjusio amžiaus vidurio. Susidūrimas labai skausmingas. Tokioje situacijoje visi nukentės. Turiu omeny ne tik Ukrainą, JAV, Europą, visi, nes greičiausiai teks eiti prie tam tikrų sankcijų, ne tik diplomatinių, ne tik politinių, bet galbūt ir ekonominių, ir tokioje situacijoje nukenčia visi“, - kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, „V.Putino Rusija tampa agresijos pavyzdžiu ir yra demonstruojanti jėgą praktiškai prieš visus - vieni prieš visus“.

„Jungtinų Tautų Saugumo Taryboje visos šalys pasmerkė Rusiją, bet jų propagandoje buvo tik jų ambasadoriaus pasisakymas ir nė vieno kritinio pasisakymo iš kitų valstybių. Taigi, matome, kad šalis tiesiog yra, ko gero, vieno žmogaus ambicijų, galbūt net liguistų ambicijų įkaitė. Girdint, kaip kitos šalies prezidentas kaltina Lietuvą ar Lenkiją ruošiant, pavyzdžiui, smogikus, iš tikrųjų net komentuoti neįmanoma. (...) Aišku, galėčiau pajuokauti, kad labai jau čia mus gerai vertina, kad mes pajėgūs net paruošti ir nuversti kažkur vyriausybes, bet, aišku, čia juodas juokas. Ir tai kad sau gali leisti kitos šalies vadovas mėtytis tokiais liguistais pavyzdžiais, aišku, rodo, kad iš tikrųjų iš šios šalies bent jau artimiausiu metu galime labai daug tikėtis netikėtumų“, - tvirtino D.Grybauskaitė.

Pati Rusija, prezidentės žodžiais, dabar suteikia puikią progą Europai ją geriau pažinti, tuo pačiu siekiant išsaugoti pirmiausia pačios Europos veidą.

„Kai kas dar mėgino kalbėti, kad negalima šiuo metu perspausti Rusijos – kad būtų galima jai neva leisti išsaugoti veidą ir palikti „išėjimo strategiją“. Aš labai aiškiai pasakiau: Europai reikia išsaugoti veidą, o ne Rusijai – ji nesiruošia saugoti savo veido. Ji seniai jo nebeturi – yra tik Putino veidas. Europa dar iki galo nesupranta, kas vyksta, ir iki galo nesupranta, kad pačiai Europai atėjo laikas apsispręsti ir išsaugoti savo veidą“, – teigė šalies vadovė.

Kijeve nušalinus prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusijos pajėgos perėmė kontrolę Ukrainos Krymo regione. Kryme sekmadienį rengiamas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, Vakarai jį laiko neteisėtu.

Kremliaus įtaka - per V.Uspaskichą

D.Grybauskaitė taip pat nurodė, kad užsimindama apie Kremliaus įtaką kai kuriems Darbo partijos (DP) vadovams, kalbėjo konkrečiai apie šios partijos įkūrėją parlamentarą Viktorą Uspaskichą.

„Aš kalbėjau apie Darbo partijos vadovus - kalbėjau pirmiausia apie partijos vadovą V.Uspaskichą (buvusį DP vadovą - BNS), o kadangi mes žinome ir galime galvoti, kad jis gana įtakingas likusiai partijos vadovybei, tai tokia grandinė išvestinė (apie įtaką ir kitiems DP vadovams - BNS) galėtų būti“, - pirmadienį LRT televizijos laidai "Teisė žinoti" sakė D.Grybauskaitė.

Ji teigė viešai apie tai prakalbusi todėl, kad atlieka savo pareigą - informuoti visuomenę apie grėsmes jos saugumui, o viešumas - viena svarbiausių tokių grėsmių prevencijos priemonių.

Tačiau kalbėti išsamiau apie kai kurias grėsmes D.Grybauskaitė sakė negalinti, nes ją varžo slaptumo žymos, specialiųjų tarnybų dedamos ant pateikiamos informacijos.

Anot prezidentės, dalį atsakomybės dėl grėsmių prevencijos turėtų prisiimti Valstybės saugumo departamentas (VSD), tačiau pastarasis, D.Grybauskaitės vertinimu, šios atsakomybės akivaizdžiai vengia.

„VSD kol kas nepateisina nei darbu, nei rezultatais jokių lūkesčių, būtent todėl, kad kol kas įsivaizduoja savo darbą tik nereikšmingų arba tikrai nesvarbių pažymų rašymu ir didelių slaptumo lygio žymų uždėjimu. Tai yra praktiškai saugo save nuo atsakomybės arba nuo kažkokių prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų prevencijos. Taigi, nėra gerai ir tai taip pat paralyžiuoja visą VSD darbą, šiuo metu, kai yra tikrai sudėtinga situacija valstybėje, aš matau, kad ši organizacija labiau užsidarinėja ir izoliuojasi nuo atsakomybės, todėl didelės naudos man ar kam nors priimant svarbius sprendimus tikrai nėra“, - sakė prezidentė.

Anot jos, VSD būtinos permainos, taip pat ir įstatymų pataisos, aiškiau apibrėžiant šios tarnybos atsakomybę.

„Manau, permainos pribrendo, anksčiau ar vėliau reikės ir įstatymus peržiūrėti, ir jų atsakomybės ribas, ir kas užsiima prevencija. Suprantu, kad tai mano pareiga, bet aš viena tos prevencijos vykdyti negaliu. Jei gaunu informacijos, pavyzdžiui, apie ryšius su politikais, aš galiu tik užsiminti, nieko daugiau pasakyti negaliu, nes yra uždėtos slaptumo žymos. Lyg ir turėčiau perspėti žmones, lyg ir turėčiau kokius nors veiksmus daryti, bet negaliu paaiškinti, kodėl aš juos darau. Tai čia nėra bendras darbas“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Valdančioji koalicija praėjusią savaitę pareiškė lauksianti, kad prezidentė pateiktų faktus, pagrindžiančius jos žodžius, jog Darbo partijos vadovai gali būti veikiami Rusijos. V.Uspaskicho teigimu, informacijos pagrindimo arba jos paneigimo bus laukiama iki kovo 14 dienos.

Prezidentė, praėjusią savaitę apsilankiusi Zoknių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje, pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios Darbo partijos vadovams įtaką gali daryti Rusijos vadovybė, todėl šios partijos atstovai nebus kviečiami į pasitarimus dėl šalies gynybos klausimų.

Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė pareiškė, kad prezidentė turi arba pateikti jos žodžius pagrindžiančius faktus, arba paneigti ir atsiprašyti, priešingu atveju Seime bus inicijuojama komisija dėl jos įgaliojimų viršijimo.

Dėl Rusijos agresijos Kryme prezidentė praėjusią savaitę sukvietė pasitarimą, į kurį pakvietė visus Valstybės gynimo tarnybos narius, išskyrus Seimo pirmininkę, Darbo partijos vadovę L.Graužinienę. Į pasitarimą nebuvo pakviestas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas, nors Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų vadovai, kai kurie Seimo vicepirmininkai dalyvavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"