TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Jastramskis – apie Lietuvos žiniasklaidos politiką, kurios nėra

2013 10 16 18:50
D.Jastramskis Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Trečiadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis skaitė seminarą apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje. Politiką, kurios, pasak jo, Lietuvoje net nėra. 

Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis priežiūros ir savitvarkos organizacijos taip pat dirba „viena ranka“, o profesionalūs žurnalistai dažnai priversti trauktis į kitas veiklos sritis.

Politikų užduotis žiniasklaidai: rūpintis beglobiais gyvūnais

D.Jastramskio teigimu, pagal teorinę schemą, žiniasklaidos, visuomenės informavimo politikos tikslas turėtų būti visuomenės interesas: politinė, socialinė ir ekonominė gerovė. Dažniausiai akcentuojami žiniasklaidos politikos kriterijai žiniasklaidos laisvė, gerovė, nepriklausomumas. Tai sąlygos, būtinos siekti profesinių interesų. Labai svarbi ir ekonominė pusė, nes žiniasklaidos sektoriuje įmonėms ar organizacijoms esant ekonomiškai nepajėgioms, sunku kalbėti ir apie jų laisvę, gerovę ar nepriklausomumą. Vėlgi, joms esant labai pajėgioms, žiniasklaidos įvairovei ir nepriklausomumui taip pat kyla grėsmių. „Taigi, kad būtų tam tikra dermė ir žiniasklaida tarnautų demokratijos plėtrai, reikalinga suformuota žiniasklaidos, visuomenės informavimo politika. Dabar reikia pakalbėti, o kaip gi yra Lietuvoje“, – savo pranešimą pradėjo D.Jastramskis.

Dėstytojo teigimu, žiniasklaidos politika Lietuvoje yra iš principo nedeklaruojamas dalykas. „Jos nėra užrašytos partijų programose, galima rasti vos kelis fragmentus pastarųjų rinkimų į Seimą socialdemokratų programoje. Yra politinių jėgų, kurios tokių raktinių žodžių net nežino. Kitose šalyse yra labai įvairiai. Vieni geresnių pavyzdžių yra Skandinavijoje, pavyzdžiui, Danijoje, kur žiniasklaidos politika ne tik deklaruojama tarp politinių veikėjų, bet organizuojama, peržiūrima prieš kiekvieną parlamentinę kadenciją. Susitarime dalyvauja žiniasklaidos, žurnalistų asociacijos, politikos objektai, visuomeninio transliuotojo atstovai“, – sakė D.Jastramskis.

Vyriausybės programoje yra tik iš socialdemokratų programos perkopijuotos užuominos apie žiniasklaidą: keliuose punktuose paminėta, kad ji svarbi informacinio nacionalinio saugumo atžvilgiu, kad žiniasklaida bus pasitelkiama švietėjiškai veiklai eismo saugumo srityje, propaguojant aplinkosaugą, gyvūnų globą, skatinant kovą su korupcija, spaudai vėl taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Tačiau atskiro žiniasklaidos politikos punkto nėra.

„Teisiškai lyg viskas gerai, yra atsakinga institucija, kuri turi tai daryti – tai Kultūros ministerija. Taip pat priežiūros institucijos, bet jos užsiima tokiais dalykais, kaip savininkų registravimas, teisės aktų rengimas, leidinių pristatymo bibliotekoms priežiūra – dalykais, kurie strateginės reikšmės neturi“, – kalbėjo D.Jastramskis. jo teigimu, lengva pastebėti, kad vis tik šioje srityje sąstingio nėra, bet tai irgi nėra į gera: veikia atskiroms jėgoms palankios lobistų grupės, kurios daro įtaką srityse, liečiančiose žiniasklaidą. „Prisiminkime alkoholio kontrolės įstatymo atvejį. Prieš kelerius metus nuspręsta, kad žiniasklaidoje nebebus alkoholio reklamos. Po kelerių metų didelėmis suinteresuotų grupių pastangomis priimtas priešingas įstatymas. Tačiau nei Vyriausybės programoje, nei kitur tokiems dalykams neskiriama dėmesio“, – pažymėjo D.Jastramskis.

Kultūros ministerijos 2012 metų ataskaitoje, anot D.Jastramskio, žiniasklaidos skiltyje apkritai beveik nieko negalima rasti.

Savitvarka – šiek tiek neįgali

Žiniasklaidos priežiūros ir savitvarkos srityje spragų D.Jastramskis įžvelgia ne mažiau. Faktiškai žiniasklaidos priemonės yra įpareigotos skelbti savininkus, etikos kodeksus, tačiau atsakomybės dėl to nedarymo iš esmės negalioja. Neišvengia problemų ir priežiūros institucijos: Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. „Pastarosios sudėtis yra labai savotiška, nes iš penkiolikos narių septyni atstovauja žiniasklaidos interesams. Šalyse, kurioje savitvarka realiai veikia, bent pusė komisijos narių yra visuomenės atstovai, kurie atstovauja besiskundžiančius dėl žiniasklaidos“, – pabrėžė seminaro vedėjas.

Svarbūs žiniasklaidos politikos aspektai yra, pasak D.Jastramskio, ir žurnalistų socialinio draudimo, garantijų, uždarbio aspektai daugeliui dirbant už minimalią bazinę algą. „Daug gabių, entuziastingų žmonių turėjo palikti žiniasklaidą, kad galėtų turėti socialinį draudimą, normalias atostogas, kitas garantijas. Tai silpnina žiniasklaidą“, – kalbėjo dėstytojas.

D.Jastramskis pateikė keletą rekomendacijų žiniasklaidos politikos formavimo klausimu. Pirmiausia, reikėtų pridėtinės vertės mokesčio ne atskirai žiniasklaidos sričiai – spaudai, nes žiniasklaida kinta ir keliasi į internetą. „Subsidijos gali būti įvairios. Pavyzdžiui, parama persitvarkančios įmonėms, ypač tai aktualu buvo, kai žiniasklaida turėjo keltis į internetą, – sakė D.Jastramskis. - Antras svarbus dalykas – žurnalistų profesinis bei socialinis saugumas. Dar vienas dalykas – nuosavybės viešas registras, kuris, tikiuosi, kada nors bus. Taip pat pateiktas pasiūlymas, nors kol kas sustabdytas, dėl LRT finansavimo susiejimo su ekonominiu rodikliu. Parama taip pat turėtų būti didinama, bet tik su stebėsenos sąlyga, pavyzdžiui, žurnalistinių tyrimų programų finansavimas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"