TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Kedžio sindromas plinta?

2010 05 08 0:00
V.Čerkausko nuomone, valstybė turėtų labiau rūpintis nukentėjusiaisiais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Teisėtvarka nusivylę mūsų valstybės piliečiai vis dažniau atvirai grasina kerštu savo skriaudikams.

Prieš ketverius metus, kai einantį per pėsčiųjų perėją Alytaus gyventoją Vytautą Čerkauską parbloškė automobilis, vyriškio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Po skaudžios avarijos 56 metų vyras tapo neįgalus ir prarado pragyvenimo šaltinį. Anot V.Čerkausko, dabar jis nereikalingas niekam - nei artimiesiems, nei valstybei. Net sau. Aukščiausiojo Teismo nutartis, įžiebusi viltį gauti daugiau kaip 71 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo ir už tuos pinigus sustiprinti sveikatą bei sumokėti skolas, atsiradusias per kelerius gydymosi metus, sudužo į realybės sieną.

Paaiškėjo, kad neblaivus automobilį vairavęs ir V.Čerkauską partrenkęs bei sužalojęs Dainius Juozapavičius savo vardu neturi jokio registruoto turto. Antstoliai taip pat bejėgiai kuo nors padėti ligotam vyrui, nes avarijos kaltininkui iš nedidelio atlyginimo atskaičiuojama tiek, kiek numato įstatymai, - 20 proc. darbo užmokesčio.

Vairavo neblaivus

Įvykis, suvedęs V.Čerkauską ir D.Juozapavičių, galutinai pakeitė abiejų vyrų gyvenimus. Tai nutiko nelemtąjį 2006 metų spalio 6-osios rytą, kai V.Čerkauskas skubėjo į darbą. Anot vyriškio, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Ulonų gatvėje moters vairuojamas automobilis sustojo ir jį praleido. Neabejodamas, kad kelias saugus, alytiškis ramiai žengė į perėją. "Netikėtai pajutau stiprų smūgį. Atsipeikėjau tik reanimacijos palatoje", - prisiminė skaudų įvykį V.Čerkauskas. Medikai automobilio partrenktam vyrui nustatė galvos traumą ir dauginius abiejų kojų lūžius.

Atgavęs sąmonę alytiškis sužinojo, jog automobilį, kuris jį partrenkė, vairavo tuomet dar 34-erių Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono "Geležinis vilkas" orkestro muzikantas D.Juozapavičius. Pareigūnai nustatė, kad per avariją D.Juozapavičius pažeidė net keletą Kelių eismo taisyklių: vairavo neblaivus (jam nustatytas 1,94 promilės girtumas), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nestabdė automobilio, lenkė kitą priešais pėsčiųjų perėją sustojusią mašiną. Pagaliau nepraleido perėja einančio žmogaus, partrenkė jį ir sunkiai sužalojo.

Už šį nusikaltimą Alytaus rajono apylinkės teismas D.Juozapavičių nuteisė pustrečių metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant metams ir šešiems mėnesiams, bei atėmė teisę vienus metus vairuoti automobilį. Be to, teismas iš avarijos kaltininko priteisė V.Čerkauskui daugiau kaip 51 tūkst. litų neturtinės žalos. Apylinkės teismo sprendimas nukentėjusiajam pasirodė neadekvatus padarytam nusikaltimui, todėl apskundė jį aukštesnių instancijų teismams. Galiausiai Aukščiausiasis Teismas patenkino vyro prašymą neturtinę žalą padidinti 20 tūkst. litų.

Gyvenimas prarado vertę

Pusantro mėnesio ligoninėje praleidęs V.Čerkauskas namo grįžo invalido vežimėlyje. Jam skirta kito asmens priežiūra visus metus. Tai, kas iki avarijos alytiškiui atrodė savaime suprantamas dalykas - užsidirbti pragyvenimui ir pasirūpinti savimi, po nelaimės tapo nepasiekiama svajone. Negalintis ant kojų stovėti ir savarankiškai judėti vyras buvo priverstas pamiršti tekintojo darbą privačioje automobilių remonto įmonėje, kurioje iki nelemtojo eismo įvykio dirbo pagal patentą.

Iš pradžių V.Čerkausko sveikata rūpinosi Alytaus medikai. Tačiau po nesėkmingo bandymo priauginti dirbtinį kaulą ir iškilusių komplikacijų ligonis dėl tolesnio gydymo buvo nusiųstas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Kaune jam suteikta itin kvalifikuota medicinos pagalba pareikalavo gerokai daugiau išlaidų. Tai sunkiai prislėgė iš neįgalumo pašalpos gyvenantį vyrą. Iš 850 litų, gaunamų kas mėnesį, V.Čerkauskas maždaug po 300 litų sumoka buvusiai žmonai dviem vaikams išlaikyti. Už likusius pinigus alytiškis turi išlaikyti vieno kambario butą, nusipirkti būtinų vaistų ir pragyventi.

Vyras džiaugėsi, kad gydytojų pastangos nenuėjo veltui ir po trejų metų jis pakilo iš invalido vežimėlio. Dabar, nors ir labai sunkiai, remdamasis ramentais, V.Čerkauskas pradeda savarankiškai judėti. Tačiau kada galės grįžti į darbą, medikai kol kas nesiryžta prognozuoti. Per pusketvirtų metų vyrui teko ištverti šešiolika kojų operacijų ir tai - ne pabaiga. Gegužės viduryje jo laukia dar viena kojos operacija. Dabartinį savo gyvenimą sveikatos netekęs alytiškis vadina pragaru. "Kamuoja skausmai, kenčiu nuo nepriteklių, pašlijo santykiai su artimaisiais. Pradėjo šlubuoti širdies ir skrandžio veikla, pasidariau nervingesnis. Vis daugiau pinigų išleidžiu vaistams", - skundėsi V.Čerkauskas.

Žalos atlyginimas absurdiškas

Vyriškis įsitikinęs, kad būtų daug sėkmingiau sveikęs, išgyvenęs mažesnį stresą ir nevarstęs teismų durų, jei automobilį vairavęs ir jį partrenkęs D.Juozapavičius po avarijos būtų elgęsis geranoriškai. "Anksčiau uždirbdavau vidutiniškai porą tūkstančių litų per mėnesį, todėl paprašiau D.Juozapavičiaus sumokėti man 12 tūkst. už pusę metų, kad turėčiau pinigų gydytis. Siūliau sudaryti taikos sutartį ir nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau susitarti nepavyko", - apgailestavo V.Čerkauskas.

Dar neprasidėjus teismų procesams avarijos kaltininkas dalimis sumokėjo nukentėjusiajam 9 tūkst. litų. Vėliau mokėjimai nutrūko. D.Juozapavičius aiškina, kad prasidėjus teismams jis neteko darbo, todėl nebeišgalėjo mokėti tokios sumos, be to, esą nematė prasmės, nes susitarti be teismo su nukentėjusiuoju nepavyko. "Ketinau paimti ir paskolą, bet viskas veltui", - teigė D.Juozapavičius. Vyras tikino apgailestaująs, kad dėl jo kaltės sugriuvo žmogaus gyvenimas, tačiau pinigų priteistai žalai atlyginti iš karto neturįs.

V.Čerkauskas piktinasi, neva buvęs kariškis tyčia delsė sumokėti prašomą sumą. Esą jis darė spaudimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad išvengtų teistumo ir išsaugotų darbą.

Šiuo metu D.Juozapavičius dirba 0,75 etato meno vadovu Daugų kultūros centro Nemunaičio filiale. Jo atlyginimas nesiekia nė 800 litų į rankas. Iš algos dar išskaičiuojami alimentai vaikui išlaikyti, tad V.Čerkauskui padarytos žalos atlyginimui padengti kas mėnesį tenka vos po 150 litų. Vadinasi, jei D.Juozapavičius ir toliau gaus tokį menką atlyginimą, nukentėjęs alytiškis jam priteistą sumą galės atgauti per 40 metų, nes teismas skolos išieškojimo neužtikrino jokiomis priemonėmis. "Tai absurdas, vargu ar sulauksiu, kol baigs mokėti. Pinigų gydytis reikia dabar, tačiau visiems nusispjauti į neįgalaus žmogaus poreikius ir kančias. Man toks teisingumas nereikalingas. Girtas vairuotojas mane suluošino, tad tegul moka viską iš karto", - neslėpė nuoskaudos V.Čerkauskas. Vyro manymu, D.Juozapavičius tyčia nenori gauti didesnių pajamų arba jas slepia, kad mažiau išieškotų antstoliai.

Alytiškis įsitikinęs, jog įstatymai labiau gina kaltininką, o ne nukentėjusįjį. "Jeigu neatgausiu pinigų, kol dar galėčiau gydytis ir sustiprėjęs pats užsidirbti pragyvenimui, būsiu priverstas asmeniškai suvesti sąskaitas. Mane suluošinusiam vairuotojui atsilyginsiu tuo pačiu. Esu neįgalus, tegul toks būna ir jis. Juk įstatymai abiem turėtų būti taikomi vienodai. Aš taip pat neturiu turto, pažiūrėčiau, kaip jis išgyventų iš menkos sumos, priteistos prie mano pašalpos", - apimtas nevilties ir pykčio kalbėjo vyras. Alytiškio nuomone, į tokią keblią padėtį patekusiems žmonėms galėtų pagelbėti specialus fondas. Iš jo valstybė sumokėtų nukentėjusiajam visą priteistą sumą, o paskui iš kaltininko išskaičiuotų pagal šio finansines galimybes.

Reikia žmoniškumo

"Nors teismas ir priteisia materialinį ar moralinį žalos atlyginimą, dar nereiškia, kad nukentėjusysis gaus jam priklausančius pinigus. Neretai skola taip ir lieka "ant popieriaus" arba išmokama labai mažomis sumomis, nes paaiškėja, jog skolininkas neturi jokio turto, o darbo užmokestis nedidelis", - sakė V.Čerkausko skolos išieškojimu iš D.Juozapavičiaus besirūpinanti antstolė Angelė Kvaraciejienė. Anot antstolės, ši situacija labai skaudina ir piktina nukentėjusiuos, tačiau tokie yra įstatymai ir jų būtina laikytis. A.Kvaraciejienė tikino, kad jos praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolininkai, neturėdami pinigų ar nenorėdami prarasti nekilnojamojo turto, ima iš bankų paskolas ir atsiskaito su žmogumi, nukentėjusiu dėl jų kaltės. Tačiau minėtiems vyrams gražiuoju susitarti nepavyksta. "Viską lemia žmoniškumas ir atjauta kito asmens skausmui", - neabejoja antstolė.

Nustatyti, ar D.Juozapavičius sąmoningai vengia atlyginti priteistą žalą, slepia savo pajamas, beveik neįmanoma. Ypač jei gauna jas vokeliuose, be darbo sutarties. Tokiu atveju pajamos neatsispindi jokiuose buhalteriniuose dokumentuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"