TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Pavalkis ketina įteisinti lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams

2013 02 20 14:29
Dainius Pavalkis /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis trečiadienį planuoja pasirašyti įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams būtų palengvinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimai.

Tai jis pranešė trečiadienį po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdžio.

Vasario 11 dieną centro-kairės koalicijos Politinė taryba sutarė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams šiemet bus sumažintas privalomas žodžių skaičius rašinyje ir bus leidžiama per egzaminą padaryti daugiau klaidų, be to, visiems moksleiviams rašinį bus galima rinktis rašyti nebe iš trijų, o iš septynių autorių kūrybos.

Ministras pabrėžė, kad šie reikalavimai galios vienerius metus, o paskui bus peržiūrėti.

"Po metų turėtume peržiūrėti, kaip atrodo rezultatai, kad nebūtų pažeistos nei vienos, nei kitos pusės teisės. Neturime garantuotų duomenų, kad padarius pakeitimus, kurie siūlomi, bus taip ar kitaip. Labai bijau, kad neatsitiktų taip, jog nelietuviškų mokyklų mokiniai, išlaikę lietuvių kalbos egzaminą, neatsidurtų geresnėse pozicijose pagal balus negu lietuviškų mokyklų vaikai", - kalbėjo ministras.

Tuo metu ŠMKK buvusio švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus iniciatyva trečiadienį priėmė protokolinį nutarimą, kad prieš pasirašydamas kokį nors įsakymas D.Pavalkis išklausytų specialistų nuomonės - Egzaminų tarybos, Bendrojo ugdymo tarybos, tautinių mažumų mokyklų pedagogų ir tėvų.

ŠMKK posėdyje dalyvavęs ministras pabrėžė ieškąs kompromiso, "kad nebūtų nuskriausta lietuvių kalba, kaip valstybinė, ir kad nebūtų nuskriausti tie žmonės, kurie geranoriškai yra pasiryžę tą egzaminą laikyti". Jis dėkojo koalicijos partneriams - Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) - kad jie nebereikalauja atidėti suvienodinto egzamino laikymo.

ŠMKK narys konservatorius Valentinas Stundys įspėjo, kad jeigu ministras įteisins numatomus palengvinimus, gresia teismų procesai. Jis apgailestavo, kad dalykinį klausimą sprendžia ne specialistai, o politikai.

"Drįstu sakyti - ir kreipdamasis į koalicijos partnerius, minėdamas Politinės tarybos sprendimus, patvirtinate, kad tai nėra dalykinis ir turinio klausimas, o tai yra politinis klausimas, eskaluojamas kažkurios koalicijos partnerės. Jeigu jau į švietimo reikalus ateina politinių tarybų sprendimai, tai kelia abejonių, kuria kryptimi mes einame", - kalbėjo V.Stundys.

Jis pareiškė, kad politinė jėga, šiandien reikalaujanti nuolaidų, jau dešimtmetį "stabdo vienodo lietuvių kalbos egzamino įvedimą".

Politikas priminė, kad įvedant vienodą lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientams buvo numatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis vertinimo kriterijams.

"Lengvatos moksle paprastai suteikiamos sergantiesiems ar neįgaliems. Kitataučiai yra lygiaverčiai Lietuvos piliečiai", - per ŠMKK posėdį kalbėjo socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė.

"Aš griežtai pasisakau, kad būtų pakeistas dabartinis Švietimo įstatymas. Tai geras įstatymas, jis nieko nediskriminuoja. Sudaryti išimtis vienai mažumai būtų negarbinga", - tvirtino ji.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas lygino valstybinės kalbos egzamino reikalavimus Lietuvoje ir Lenkijoje. Anot jo, Lenkijoje privalomų autorių sąraše – 53 pavardė, Lietuvoje – 28. Kaimyninėje šalyje rašant rašinį galima rinktis iš dviejų kūrinių, Lietuvoje - iš trijų. Rašybai jokių nuolaidų nenumatyta.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijos, kur dėstoma lietuvių kalba, mokytoja teigė, kad jos auklėtiniai skriaudžiami dėl nuolaidų tautinių mažumų moksleiviams. Pastarųjų lietuvių kalbos egzamino rezultatai būna geresni, dėl to jos mokiniams sunkiau įstoti į aukštąsias mokyklas.

ŠMKK taip pat sulaukė Lituanistų sambūrio, jungiančio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, susirūpinimo dėl numatomų palengvinimų.

"Mūsų manymu, Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stokoja logikos ir yra neteisingas: jis gilina abiturientų, kurie mokėsi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertina lietuvių kalbą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose Lietuvos mokyklose. Tokiu sprendimu politinė taryba daro akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai", - teigiama Dainoros Eigminienės pasirašytame laiške.

Tuo metu sprendimą palengvinti egzamino reikalavimus tautinių bendrijų mokykloms rėmę politikai, tų mokyklų pedagogai kritikavo lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlius, tvirtino, jog jų moksleiviai turėjo trečdaliu mažiau lietuvių kalbos pamokų.

"Dabartiniai vienuolikai, dvyliktokai geba parašyti rašinį, bet jie nesugeba aiškiai, taisyklingai išreikšti minties", - teigė lietuvių kalbą lenkiškose ir rusiškose klasėse mokanti Ana Mackel.

Pasak jos, per dvejus metus jos mokiniai turi išmokti visą programą. Be to, ir patys mokytojai negali taip greitai persiorientuoti, išmokti sąvokas, terminus.

Jos kolegė, anksčiau lietuvių kalbą dėsčiusi lietuviškoje mokykloje, pradėjusi dirbti tautinių mažumų ugdymo įstaigoje teigė buvusi šokiruota. Ji sakė neįsivaizdavusi, kad padėtis gali būti tokia bloga.

Iš Šalčininkų atvykusios pedagogės teigimu, lietuvių kalbos ir literatūros vadovėliai yra lyg užsienio kalbos vadovėliai. Jie esą moko komunikacijos dalykų, o ne literatūros ar kalbos.

"Mes dengiame stogą, duodame laikyti egzaminą, neįdėję pamatų, neiškėlę sienų. (...) Vaikas neturi pagrindo, kuriuo galėtų remtis. Būkite geri, palikite ambicijas ir pažiūrėkite į vaikus, kurie pakankami nuskriausti", - kalbėjo mokytoja.

Seimo vicepirmininkas, LLRA atstovas Jaroslavas Narkevičius tikino, kad kitataučiai gana gerai moka lietuviškai, jų žinių pakanka studijuoti aukštosiose mokyklose. Protestuojama esą prieš vienodus reikalavimus literatūros žinioms.

"Ar turėdami per 30 proc. lietuvių kalbos mokymo skirtumą, galime daryti vienodą vertinimą? Akivaizdu, kad negalime, - sakė jis. - (...) Galėjote priimti programos suvienodinimą ne nuo vienuoliktos klasės, o nors nuo penktos. Nuo penktos klasės dar būtų laiko išlyginti."

ŠMKK narė Rusų sąjungos atstovė Larisa Dmitrijeva aiškino, kad vienodam lietuvių kalbos egzaminui neparengti nei vadovėliai, nei patys mokytojai.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.

Vasario 11 dieną centro-kairės koalicijos Politinė taryba sutarė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams šiemet bus sudarytos lengvesnės sąlygos laikant valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Jiems sumažintas privalomas žodžių skaičius rašinyje ir bus leidžiama per egzaminą padaryti daugiau klaidų.

VU grasina įvesti stojamąjį lietuvos kalbos egzaminą

Smarkiai skiriantis lietuvių kalbos egzamino reikalavimams lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose, Vilniaus universitetas (VU) neatmeta galimybės įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.

"Universitetui svarbiausia žinios ir vienodas mokinių priėmimas vienodu pagrindu, universitetai mato, kad šis egzaminas yra pakeistas iš esmės. Iš esmės tai du egzaminai. Ką mums daryti?" - trečiadienį per Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdį sakė VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Jis priminė, kad lietuvių kalbos brandos egzaminas tuo pačiu yra ir stojamasis egzaminas. A.Smetonos teigimu, yra specialybių, į kurias stojant, šio egzamino ir gimtosios kalbos egzamino rezultatai sudaro 60 proc. stojamojo balo.

"Jeigu ir toliau taip bus, mes galime kalbėti apie lietuvių kalbos stojamojo egzamino įvedimą visiems", - pareiškė dekanas.

Jis pabrėžė, kad VU palaiko dabar galiojančio Švietimo įstatymo normas.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"